Po sąstingio klientai grįžta į bankus būsto paskolų

Justinas Skurkis, Lietuvos banko (LB) Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus ekonomistas, teigia, kad sumažėjusios palūkanų normos ir šiek tiek atsigavęs būsto sandorių aktyvumas lėmė, kad metinis naujų būsto paskolų srauto pokytis beveik 1,5 karto viršijo prieš metus buvusį lygį.

Remiantis LB statistika, per 2024 m. sausį–rugsėjį naujų paskolų būstui įsigyti išduoda už 1,558 mln. Eur, arba 16,2% daugiau nei pernai per tris ketvirčius. Vis dėlto vienetais paskolų išduoda beveik 18.000, arba 8% daugiau nei prieš metus.

Vidutinė būsto paskolų palūkanų norma rugsėjį siekė 5,05%, arba 0,7 proc. punkto mažiau nei prieš metus.

Bankų portfeliuose būsto paskolos 2024 m. rugsėjo pabaigoje sudarė 7,2%.

Nesiryžta prognozuoti

Bankas „Swedbank“ skaičiuoja, kad per 2024 m. I–III ketv. išdavė paskolų už 565 mln. Eur, arba 13,5% daugiau nei prieš metus, kai paskolų buvo išduota už 498 mln. Eur.

Iš viso bankas suteikė 5.530 paskolų (beveik 7% daugiau), o vidutinė kredito suma siekė 104.500 Eur, arba 6% daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Tomas Pulikas, „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius, VŽ sako, kad šiuos metus dalija į dvi dalis: „Pirmąjį pusmetį klientų aktyvumas buvo kiek sumažėjęs, sprendimus dėl būsto įsigijimo jie priimdavo ilgiau, taip pat buvo pastebimas didesnis susidomėjimas senesnės statybos turtu. Antrąjį pusmetį, atėjus vasarai, išaugo susidomėjimas ir matome atsigaunantį NT sektorių. Juolab kad šiuo metu yra didelis laisvų būstų pasirinkimas.“

Visgi jis teigia, kad kokios bus tendencijos kitąmet, sudėtinga prognozuoti: „Viskas priklausys ir nuo būstų pasiūlos, tačiau vis mažėjančios palūkanų normos galimai paskatins klientus aktyviau domėtis NT pirkimu su būsto paskolomis.“

Aktyvesni klientai

SEB bankas teigia, kad per 2024 m. I–III ketv. išdavė 4.000 būsto paskolų, kurių bendra suma siekė 383 mln. Eur, o vidutinė paskolos suma buvo 99.000 Eur.

„Palyginkime: pernai per tą patį laikotarpį SEB bankas išdavė apytiksliai 8% mažiau būsto paskolų, jų bendra suma siekė 350 mln. Eur, o vidutinė paskolos suma buvo 98.000 Eur“, – sako Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.

Jos vertinimu, klientai yra aktyvesni nei praėjusiais metais, o besikreipę atrodo tvirčiau apsisprendę dėl būsto pirkimo.

SEB Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė mano, kad kitąmet, jei palūkanų normos nesikeis ar neįvyks nenumatytų aplinkybių, kurios reikšmingai paveiktų finansinę padėtį, sandorių skaičius turėtų būti didesnis nei šįmet.

„Kadangi palūkanų normos nuo aukščiausio lygio nukrito, o būsto kainos auga lėčiau nei gyventojų pajamos, būstas tampa lengviau įperkamas. Tikimasi, kad 2025 m. infliacija bus nedidelė, iki 3%, o vidutinis darbo užmokestis augs daugiau nei 8%. Todėl sutaupyti pradiniam būsto paskolos įnašui neturėtų būti sunkiau“, – prognozuoja ji.

Sutarčių pasirašė mažiau

Edvinas Jurevičius, „Luminor“ banko mažmeninės bankininkystės vadovas Lietuvoje, nurodo, kad per tris ketvirčius bankas išdavė 5% mažiau paskolų, bet vidutinis paskolos dydis paaugo 11%: nuo 111.800 Eur iki 123.800 Eur.

Tai lėmė, kad per sausį–rugsėjį bankas išdavė 313 mln. Eur paskolų, prieš metus šis skaičius siekė 298 mln. Eur.

E. Jurevičius komentuoja, kad šiais metais du trečdaliai išduotų paskolų buvo butams. Taip pat pusę paskolų išdavė A ar aukštesnės klasės būstui.

„Daugiausia būsto paskolų suteikta 30–40 metų asmenims (51% visų 2024 m. išduotų paskolų) – tai yra 4% daugiau nei pernai. Aukštos palūkanų normos didžiausią įtaką turi asmenims iki 30 metų, kuriems šiemet suteikėme 28% visų išduotų paskolų. 2023 m. pradžioje šios amžiaus grupės klientai sudarė 33%, tačiau pastaruoju metu įvykę tarpbankinių palūkanų mažinimo etapai įkvepia optimizmo ir gerina galimybes pasiskolinti didesnę sumą“, – sako „Luminor“ banko mažmeninės bankininkystės vadovas Lietuvoje.

Pašnekovas, vertindamas prognozes dėl EURIBOR, teigia besiviliantis, kad kitąmet būsto finansavimas nuosaikiai augs.

Apgalvoja

Šiaulių bankas teigia, kad per pirmuosius tris ketvirčius išduota paskolų už daugiau nei 187 mln. Eur, o prieš metus būstui buvo paskolinęs daugiau nei 135 mln. Eur. Per šių metų pirmuosius tris ketvirčius bankas teigia suteikęs 1.800 paskolų, prieš metus jų išduota 1.400.

„Vidutinė paskolos suma 2024 m. padidėjo iki 110.000 Eur. Vidurkis auga ir dėl augusių nekilnojamojo turto (NT) kainų, ir dėl besikeičiančių klientų finansinių galimybių“, – sako Dovilė Kalvaitienė, Šiaulių banko Finansavimo paslaugų vystymo departamento produktų vadovė.

Ji teigia nepastebinti tendencijų, kad šiemet tektų atsisakyti išduoti paskolas, nes klientai neatitinka kriterijų.

„Matome, jog klientai aktyviai naudojasi bankų interneto puslapiuose esančiomis skaičiuoklėmis, patys vis aktyviau vertina savo galimybes mokėti paskolos įmokas, o paskolų išdavimas tik padažnėjo. Infliacija Lietuvos gyventojų neišgąsdino, noras įsigyti nuosavą būstą šiemet tik aktyvesnis“, – samprotauja D. Kalvaitienė.

Ji sako pastebinti didesnę ramybę dėl EURIBOR.

„Tačiau, žvelgiant į ateitį, galima spėti, kad dėl smukusios statybos apimties ir statybos leidimų skaičiaus mažėjimo kainos ateityje gali augti, o tai gali paveikti ir gyventojų galimybę įsigyti nuosavą būstą“, – teigia Šiaulių banko Finansavimo paslaugų vystymo departamento produktų vadovė.

Skaičių kol kas neskelbia

Komerciniai „Citadele“ ir Urbo bankai savo trijų ketvirčių statistikos kol kas dar neskelbia. Vis dėlto abiejų bankų atstovai, neįvardydami konkrečių skaičių, konstatuoja, kad būsto paskolų apimtis šiemet augo.

Darius Burdaitis, „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas, sako, kad vidutinė būsto paskolos suma šiemet siekė 120.000 Eur, o prieš metus 6i suma buvo 139.000.

Julius Ivaška, Urbo banko Verslo tarnybos direktorius, tikina, kad išduodamos būsto paskolos suma yra 77.400 Eur.

„Palyginti su pernai, vidutinės paskolos suma šiek tiek ūgtelėjo ir procentine išraiška praktiškai atitiko bendrą NT kainų augimą. Didžiąją dalį būsto paskolų sudarė iš kitų šalies bankų ir kredito unijų refinansuoti kreditai“, – sako jis.

VŽ primena, kad, remiantis Registrų centro duomenimis, Vilniuje naujos statybos butai 2024 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2023 m. tuo pačiu ketvirčiu, brango 3,8%, kituose didmiesčiuose – 1%, seni butai Vilniuje brango 7,5%, likusiuose didmiesčiuose – 7%.

J. Ivaška teigia, kad bendros ekonominės tendencijos lėmė žmonių aktyvesnį skolinimąsi, be to, jis mano, kad patrauklesnis tapo ir refinansavimas. Pats bankas klientams siūlė iki 1.000 Eur siekiančią kompensaciją, skirtą padengti išlaidoms.

„Tikimės, kad 2025 m. teigiamos tendencijos tęsis ir toliau. Jei neįvyks netikėtų sukrėtimų, ekonomika turėtų ir toliau stabiliai augti, o su ja stabilų augimą išlaikyti ir būsto finansavimas bei refinansavimas“, – sako Urbo banko Verslo tarnybos direktorius.

D. Burdaitis teigia, kad aktyviausiai būstui skolinasi 30–49 metų gyventojai.

„Per metus stipriai išaugo būstui besiskolinančių 20–29 metų amžiaus gyventojų dalis. Pernai tokių klientų paskolų dalis Lietuvoje sudarė 11,7%, o šiemet – 23,7%“, – skaičiuoja D. Burdaitis.

Anot jo, po to, kai Europos centrinis bankas sumažino palūkanų normas, išaugo būsto paraiškų skaičius. Jo teigimu, į rinką sugrįžo galimybių įsigyti būstą turintys žmonės.

„Būsto rinka po truputį bunda, tam įtakos turi besitęsiantis bazinių palūkanų mažinimas euro zonoje ir aukštas Lietuvos gyventojų optimizmo lygis. Atrodo, kad dalis pirkėjų, kurie delsė pirkti NT rekordiškai aukštų palūkanų metu, aktyviau grįžta. Šios tendencijos turėtų dar labiau stiprėti: naujausios prognozės rodo, kad nuo gruodžio Europos centrinis bankas dar 5 kartus mažins bazines palūkanas. Todėl turėtume matyti tolesnį būsto paskolų ir NT sandorių skaičių atsigavimą“, – prognozuoja „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas.