Paslaugos unikalios, poreikis didelis, bet vis dar painiojamas: socialinis, bet verslas

Jurgita Ribinskaitė-Glatzer, VšĮ „Geri norai LT“ įkūrėja, Artiomas Šabajevas, vienas iš „Teen Shapers“, įkūrėjų. Asm. archyvo nuotr.

Sprendžia švietimo ir neformalaus ugdymo, aplinkosaugos ir tvarumo problemas – taip prisistato didžioji dalis iš maždaug 100 socialinių verslų, užsiregistravusių į naują platformą, skirtą jiems sutelkti, mokyti ir auginti. Socialiniai verslai siekia plėtoti verslą, negyventi nuo paramos iki paramos – rekomenduojama, kad jų uždarbio iš pardavimų dalis sudarytų per 50% pajamų, tik ne visada pavyksta – bet ne todėl, kad jie neverslūs.

„Lietuvoje nėra renkami oficialūs duomenys apie tai, kiek šalyje veikia socialinių verslų. Neturime ir įteisinto socialinio verslo statuso, todėl dažnai nutinka taip, kad socialinė įmonė ar socialiai atsakingas verslas tapatinamas su socialiniu verslu“, – nurodo Patricija Kalkytė, Inovacijų agentūros, buriančius socialinius verslus į platformą, Bendrųjų verslo kompetencijų departamento direktorė.

Verslumas būtinas

Socialinio verslo sąvoka neretai ištirpsta, yra painiojama ir atrodo, kad tokie verslai naudojasi lengvatomis ir nuolaidomis, gyvena iš paramos finansavimo „nuo projekto iki projekto“, o komercinė veikla ir pelnas – kažkas tolimo.