Ketvirčio amžiaus vandens sifonuose istorija: ištikimiausių vartotojų liko
Dalyje prekybos sistemų „Aibės“, „Koops“, „Tau“ ar pavienių parduotuvių „Šaltinėlio“ vandens sifonuose kaina lentynoje siekia apie 0,55–0,6 Eur, o kadaise jo buvo visuose didžiuosiuose prekybos tinkluose.
„Savo laiku vandens sifonuose buvo didžiuosiuose prekybos tinkluose, bet, laikui bėgant, dėl įvairių aspektų prekybos vietų sumažėjo – prekė gana pigi, bet imli darbo jėgai“, – svarsto Sigitas Šležas, UAB „Šaltinėlio vandenys“ vadovas.
VŽ pradėjo straipsnių ciklą apie lietuviškus prekės ženklus ir gaminius, gyvuojančius jau kelis dešimtmečius, daugiau apie juos skaitykite VŽ Premium.
Vilniaus bendrovė – vienintelė vis dar pilstanti „Šaltinėlio“ vandenį į sifonus, nes jis turi ištikimų vartotojų, kurie tebegeria gazuotą vandenį iš sifonų – nesvarbu, kad ne tiek, kiek buvo jo populiarumo laikais.
„Dabar jo pardavimai sudaro nedidelę dalį, bet pirkėjų – nemažai, norisi, kad jie mėgstamą produktą turėtų“, – sako S. Šležas.
„Šaltinėliui“ – daugiau kaip ketvirtis amžiaus. Nuo 1995-ųjų į sifonus pilstomas vanduo pradėjo bendrovės istoriją, kurią vėliau pildė naujas asortimentas – „Šaltinėlis“ 18,9 l talpos buteliuose, vandens aparatai su filtravimo sistemomis ar „Kavos mugės“ prekės ženklas. Bet gazuotas vanduo sifonuose – kilęs iš XIX a. Paryžiaus – vis tiek liko.
„Sifono istorija Lietuvoje prasidėjo 1995 m. – tuo metu jį pirmieji gaminti pradėjo kolegos kauniečiai, taip pat gamintojų buvo ir Vilniuje, iš viso Lietuvoje gal 5–6 įmonės“, – prisimena S. Šležas.
Jis skaičiuoja, kad, atsiradus „Šaltinėliui“ sifonuose, jis tapo alternatyva gal 2–3 vandens rūšims, kai dabar parduotuvių lentynose galima rinktis bent iš keliasdešimt.
„Kolegos, kurie pradėjo šią veiklą, sifonų idėją ir gamybos technologiją atsivežė iš Vengrijos. Pirmiausia – į Kauną, o iš jo paplito po visą Lietuvą“, – prisimena S. Šležas.
Pašnekovas svarsto, kad tada gamybai pradėti reikalinga įranga, tara kainavo nemažai, nors pagal šiandienius mastelius investicijų suma neatrodytų labai reikšminga. Juolab kad pirkėjų kaipmat atsirado ir daugėjo.
„1995–1996 m. buvo nemažai žmonių, kurie dar prisiminė ir gazuoto vandens už kapeikas automatus, ir stiklinius sifonus. Tad kai vyresnės kartos žmonės pamatė vandenį sifonuose parduotuvėse – bent šiek tiek apie jį žinojo ar prisiminė“, – pasakoja jis.
Pasak bendrovės, „Šaltinėlio“ vanduo sifonuose per tą laiką – o tai daugiau kaip ketvirtis amžiaus – išgyveno ir pakilimų, ir nuosmukių, bet visada turi ištikimų gerbėjų ratą.
„Sakyčiau, nuo 1995 m. iki 2002 m. buvo kilimo fazė, tada – stabilizacijos, vėliau – kritimas, o dabar – vėl lengvas stabilumas. Vartotojų skaičius yra nedidelis, bet jie ištikimi, prisimena vandenį sifonuose ir mėgsta“, – sako jis.
