Mažesnės įmonės iš pandemijos iškopė stipresnės
Anksčiau šią savaitę pristatyta Lietuvos banko (LB) ir Konkurencijos tarnybos (KT) analizė parodė, kad paskolų srautas SVV sumenko dar iki pandemijos, o viena iš pristojusio finansavimo priežasčių yra ir 2018–2019 m. išaugusi rizikos netolerancija bankuose.
„2018–2019 m. buvo toks laukimas, kada atsitiks kita krizė. Svarstyta, kad gali grėsti perkaitimas, todėl kai kurios kredito įstaigos ėmėsi atsargesnės kreditavimo politikos“, – sakė Gediminas Šimkus, LB vadovas.
Dviejų institucijų tyrimas taip pat patvirtino prielaidą, kad labai mažų įmonių tikimybė gauti paskolą yra reikšmingai mažesnė nei mažų ar vidutinių įmonių. Prie to gali prisidėti ir santykinai mažesnė Lietuvoje veikiančių bankų norima prisiimti rizika.
Daugiau apie SVV finansavimo galimybių tyrimą skaitykite čia.
Tačiau pagal mažesnių įmonių rizikingumo rodiklius atrodo, kad būtent smulkios ir vidutinės įmonės ir pandemijos sukeltos krizės išėjo sustiprėjusios.
Duomenų analitikos bendrovės „Scorify“ duomenimis, mažesnės įmonės yra geresnės būklės negu visas verslas.
SVV būklė geresnė
2021 m. lapkričio 1 d. duomenimis, 76% vertinamų mažesnių bendrovių buvo žemos rizikos – jų kredito reitingas matuojamas A ir B. Palyginti su pernai jų kiek padaugėjo: prieš metus – 2020 m. lapkričio 1 d. – tokių A ir B įverčio įmonių buvo 70%.
Analitikai vertino dalį mažų ir vidutinių įmonių – 62.000 bendrovių, – kurių apyvarta siekia nuo 3.000 Eur iki 30 mln. Eur (pagal mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimą, pajamų riba – 50 mln. Eur).
Žemiausios rizikos – A kredito reitingo – tarp mažesnių bendrovių pagausėjo nuo 14% pernai iki 18% šį lapkritį.
Rizikingiausių įmonių sumažėjo: D kredito reitingo įmonių per metus sumenko nuo 7% iki 3%, o E reitingo liko tiek pat – 1%. Iš viso aukštos rizikos – D ir E – bendrovių tarp mažesnių įmonių yra 4% – dukart mažiau nei pernai lapkričio 1 d.
„Scorify“ atkreipia dėmesį, kad žvelgiant į bendrą Lietuvos verslo žemėlapį, mažesnės įmonės – iki 30 mln. Eur metinės apyvartos bendrovės – atrodo geresnės būklės negu visas verslas (iš viso reitinguojama 106.000 įmonių).
Pagal „Scorify“ skaičiuojamą „GOscore“ kreditų reitingo modelį, vertinant verslą bendrai, žemiausią rizikos reitingą A ir B turinčiųjų yra 46% – tiek pat kiek pernai.
Turinčiųjų B kredito reitingą sumažėjo nuo 37% iki 35%, A – ūgtelėjo nuo 9% iki 11%.
Aukštos rizikos – D ir E – bendrovės sudaro 13%, pernai – 12%.
Pagal „GOscore Bankruptcy“, didžiausią dalį rizikingiausios bendrovės – D ir E kredito reitingo – sudaro maisto gamyboje (9%), statybose (7%) ir transporte (6%), tačiau, palyginti, su situacija 2020 m. lapkričio 1 d. – jų sumažėjo nuo 14% maisto gamyboje ir statybose, ir nuo 9% transporte.
[infogram id="0c298821-d474-476b-9bd1-771b38a8b436" prefix="BFq" format="interactive" title="SVV kredito reitingai"]
SVV kredito reitingai gerėjo nuo 2015 m.
Panaši situacija – pagal rizikingų įmonių dalį ir veiklos sektorius – buvo ir prieš COVID-19 pandemijos pradžią.
Ankstesnių, ikipandeminių metų „Scorify“ duomenimis rėmėsi ir LB, KT, atlikdami ir SVV finansavimo galimybių tyrimą.
Jo ataskaitoje pažymima, kad sprendžiant iš „Scorify“ teikiamų reitingų, 2018–2019 m. SVV įmonių finansinė būklė nebuvo suprastėjusi, o 2015–2019 m. jų kredito reitingai gerėjo, o tai atsispindėjo ir bankų paskolų portfeliuose.
Tačiau tuo metu šiek tiek prastėjo didelių įmonių kredito reitingai, labiausiai – vykdančių gamybos, statybos ir NT operacijų bei transporto veiklas.
Tyrimo ataskaitoje pabrėžiama, kad ekonometrinio modeliavimo rezultatai rodo, jog tikimybės SVV įmonėms gauti paskolą sumažėjimo 2019 m. negalima paaiškinti išaugusia šių įmonių kredito rizika.
„Apskritai SVV įmonių kredito rizika 2019 m. nebuvo išaugusi, todėl nelėmė kredito srautų mažėjimo ar palūkanų normų augimo ir nemažino SVV įmonių tikimybės gauti finansavimą“, – nurodoma analizėje.
