Tyrimas: paskolų srautas SVV smuko trečdaliu, pagrindinė priežastis – užstato trūkumas

Publikuota: 2021-12-15
Atnaujinta 2021-12-15 13:41
Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Lietuvos banko ir Konkurencijos tarnybos ekspertų analizė parodė, kad dar iki pandemijos 2019 m. smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) paskolų srautas, lyginant su 2016–2017 m. laikotarpiu, smuko trečdaliu, o viena pagrindinių priežasčių – nepakankamas užstatas paskolai gauti.

Tekstas papildytas įmonių kreditavimo š. m. trečią ketvirtį duomenimis 

„Kažkas tuo metu vyko ir aliarmo lemputė įsižiebė ne veltui“, – pristatydamas tyrimą trečiadienį žurnalistams sakė Gediminas Šimkus, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas.

„Užstato problema aktuali iki šiol“, – pridūrė G. Šimkus.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Anot jo, gauti paskolą SVV reikalingas užstatas, ir tai pagrindinė kliūtis, kurią nurodė SVV Lietuvoje, o kaip rodo Europos Komisijos tyrimas, ši kliūtis buvo didžiausia ES šalyse.

„Mūsų tyrimas rodo, kad valstybės garantijos neturi didelio poveikio užtikrinant užstatą, todėl darytina išvada, kad valstybės pagalbos priemonės nėra pakankamai efektyvios“, – žurnalistams sakė Šarūnas Keserauskas, Konkurencijos tarybos (KT) pirmininkas.

Šarūnas Keserauskas, Konkurencijos tarybos pirmininkas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Šarūnas Keserauskas, Konkurencijos tarybos pirmininkas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

V. Šimkaus teigimu, 2019 m. atmetamų SVV paraiškų skaičius kredito įstaigose išaugo iki 60%, nors prieš dvejus metus tokių buvo tik dešimtadalis. Sunkiau pasiskolinti tapo mažiau darbuotojų turinčioms ar neturinčioms ilgalaikių santykių su kredito įstaigomis įmonėms, taip pat NT, statybų versle veikiančioms įmonėms. Be to, atsirado ES mobilumo paketas, o tai lėmė prastesnį transporto sektoriaus įmonių vertinimą.

VŽ šiandien taip pat rašo, kad mažų ir vidutinių įmonių vadovai, savininkai iki šiol, užėję į banką paskolos, namo dažnai sugrįždavo tuščiomis. Tačiau Europos investicijų fondo (EIF) garantijos tokiam verslui praveria plačiau kreditorių duris.

LB taip pat skelbia, kad 2021 m. trečiąjį ketvirtį verslo paskolų portfelis augo sparčiau nei gyventojų kreditavimas, įskaitant būsto paskolas.  Ne finansų bendrovės suteiktos paskolos per metus padidėjo 1,2% ir rugsėjo pabaigoje buvo 8,424 mlrd. Eur, gyventojams suteiktų paskolų portfelis išaugo 9,2%, iki 11,733 mlrd. Eur. Per trečią ketvirtį ne finansų bendrovės suteiktų paskolų portfelis padidėjo 4,4%, gyventojų – 2,6%. 

Krizės laukimas malšino apetitą skolinti

LB ir KT tyrimas atskleidė, kad skolinimosi apimtys dar iki pandemijos 2018–2019 m. krito ir dėl išaugusios rizikos netolerancijos bankuose.

„2018–2019 m. buvo toks laukimas, kada atsitiks kita krizė. Svarstyta, kad gali grėsti perkaitimas, tai todėl kai kurios kredito įstaigos ėmėsi atsargesnės kreditavimo politikos“, – tęsė LB vadovas.

Bendras dviejų institucijų tyrimas taip pat patvirtino prielaidą, kad labai mažų įmonių tikimybė gauti paskolą yra reikšmingai mažesnė nei mažų ar vidutinių įmonių. Prie to gali prisidėti ir santykinai mažesnė Lietuvoje veikiančių bankų norima prisiimti rizika.

LB duomenimis, 99% įmonių Lietuvoje yra smulkus ir vidutinio verslas (SVV), apibrėžiamas kaip įmonės iki 250 darbuotojų, iš jų 80% sudaro mažos bendrovės iki 10 darbuotojų.

SVV įdarbina tris ketvirtadalius visų darbuotojų Lietuvoje.

[infogram id="493e82f3-a5a0-4ac7-8461-45e0002413f9" prefix="O2P" format="interactive" title="Paskolos verslui 2016-2021 m."]

Kitos neskolinimo priežastys

Tarp priežasčių, kodėl mažėjo SVV finansavimas kredito įstaigose, nurodoma ir tai, kad SVV įmonės dažniausiai finansavimo kreipiasi tik į vieną ar dvi kredito įstaigas, dažniausiai bankus (tokių yra 82%), tad retai išnaudojamos kitos alternatyvos. 

„Jei atmetama paraiška, tai ta įmonė greičiausiai pasitraukia iš kelio gauti finansavimą iš kredito įstaigų“, – aiškino G. Šimkus.

Jo teigimu, tai galėtų keisti susisteminta informacija viename tinklapyje apie visas finansavimo alternatyvas ir galimybes.

TAIP PAT SKAITYKITE: 

Mažajam verslui plačiau atsiveria bankų durys

Skolintis SVV taip pat trukdo ir žemas nuosavo kapitalo lygis: tyrimas parodė, kad penktadalio įmonių nuosavas kapitalas buvo neigiamas, t. y., jos galėjo būti nemokios arba veikė neskaidriai. Apie trečdalis besikreipusių finansavimo nepateikė ataskaitų VĮ Registrų centrui.

Be to, daliai SVV sunkiai sekėsi įveikti finansinio raštingumo kliuvinius: netinkamai užpildė paraiškas, nemokėjo tinkamai pasirinkti šaltinio ar valstybės pagalbos priemonių.

Siūlymai gerinti paskolų prieinamumą

Lietuvos bankas ir Konkurencijos taryba rekomenduoja siekiant didesnio kredito prieinamumo ateityje taikliau taikyti valstybės pagalbos priemones, mažinti SVV administracinę naštą, padėti įmonėms atrasti alternatyvius finansavimo šaltinius, stiprinti jų finansinę atskaitomybę.

LB ir Konkurencijos tarybos konkrečiai siūlo:

1. Taikliau skirstyti valstybės pagalbos priemones ir efektyvinti nemokumo procesus. Šia kryptimi siekiama plėtoti valstybės pagalbos priemones, kurios reikšmingai mažintų papildomo užstato poreikį skolinantis ar jo visiškai nereikėtų, kartu su finansų įstaigomis peržiūrėti valstybės garantijų teikimą, valstybės pagalbos priemones orientuoti į rinkoje finansavimo negalinčias gauti vidutinės ir didesnės rizikos įmones bei labai mažas įmones. Be to, siūloma įvertinti galimybę nemokumo procedūras pritaikyti prie labai mažų įmonių ypatumų, taip siekiant pagreitinti nemokumo procesą.

2. Mažinti SVV aktualių procedūrų naštą ir didinti įmonių finansinį raštingumą. Šios krypties siūlymai susiję su siekiu, kad dokumentacijos reikalavimai nebūtų pernelyg didelis trukdis įmonėms gauti finansavimą. Pavyzdžiui, siekiama, kad būtų vengiama pakartotinio informacijos rinkimo iš įmonių, jei informacija jau yra pateikta valstybės registruose. Taip pat siekiama didinti su kreditavimu susijusių valstybės pagalbos priemonių paraiškų aiškumą ir pritaikyti vieno langelio principą valstybės pagalbos priemonėms administruoti. SVV finansinis raštingumas gali būti didinamas įtraukiant informavimo, konsultavimo, mokymo priemones, pavyzdžiui, organizuojant informacinius seminarus, pasitelkiant finansų įstaigas ir efektyviau koordinuojant skirtingų institucijų iniciatyvas šioje srityje.

3. Didinti įmonių informuotumą apie finansines alternatyvas. Siūloma parengti ir aktyviau skleisti SVV įmonėms informaciją apie finansavimo šaltinių įvairovę ir tinkamą finansavimo šaltinių pasirinkimą, tikslingiau koordinuoti skirtingų institucijų teikiamą informaciją. Ypač svarbu užtikrinti, kad informaciją apie kitus galimus finansuotojus gautų tos SVV įmonės, kurių finansavimo paraiškos yra atmetamos. Tai galėtų būti įgyvendinama pasiekus susitarimą su rinkos dalyviais, kad finansavimo negavusiai įmonei būtų suteikta informacija apie kitus kreditą įmonėms teikiančius rinkos dalyvius.

4. Stiprinti įmonių finansinę atskaitomybę. Siūloma kurti paskatas SVV įmonėms teikti finansines ataskaitas, nuosekliai informuojant jas apie finansinių ataskaitų teikimo svarbą siekiant kreditavimo ir galimas pasekmes jų nepateikus. Taip pat siekiama sustiprinti neigiamą kapitalą turinčių įmonių teisinio reguliavimo laikymosi kontrolę.

Pranešime taip pat nurodoma, kad Lietuvos bankas sudarys savo veiksmų planą laikotarpiui iki 2025 m. – pagal jį įgyvendins Lietuvos banko kompetencijai priskirtas rekomendacijas ir atliks vertinimų, kurie suteiktų daugiau informacijos, kaip vykdyti kitas rekomendacijas. Lietuvos bankas planuoja prisidėti prie informacinės medžiagos apie SVV finansuotojus rengimo ir sklaidos, įvertinti galimybes suteikti prieigą prie paskolų rizikos duomenų bazės ne kredito įstaigoms. Toliau bus įgyvendinamos tokios iniciatyvos kaip rinkos naujokų programa, kredito unijų sektoriaus stiprinimas, kapitalo rinkos plėtra.

Be to, bendradarbiaujant su kitomis institucijomis, sutarus dėl prioritetinių krypčių, Lietuvos bankas bei Konkurencijos taryba pagal savo kompetenciją įsitrauktų į prioritetinių kitų institucijų kompetencijai priskirtų rekomendacijų įgyvendinimą. Lietuvos bankas numato stebėti rekomendacijų įgyvendinimo pažangą ir aktyviai bendrauti su kitomis institucijomis, siekdamas kuo didesnės pažangos gerinant SVV finansavimo aplinką.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Šiaulių bankas pirmadienį stabdo atsiskaitymus rubliais

Kitas žingsnis – nuo rugsėjo 1 d. stabdomi bet kokie atsiskaitymai į Rusiją ir Baltarusiją.

Logistika
2022.08.13
Šiaulių banko vadovas: tebelaukiame valdžios atsakymo, ar Kaliningrado tranzitas valstybei svarbus

Lietuvos institucijoms ir komerciniams bankams aiškinantis, kaip aptarnauti Rusijos mokėjimus už sankcionuotų...

Logistika
2022.08.12
LB: didėjęs importas, smukęs eksportas ir išmokėti dividendai blogino balansą 1

Sumažėjęs Lietuvos eksportas ir didėjęs importas birželį kiek pablogino užsienio prekybos balansą – Lietuvos...

Finansai
2022.08.12
JK ekonomika antrąjį ketvirtį susitraukė 0,1%

Didžiosios Britanijos ekonomika antrąjį ketvirtį traukėsi, parodė penktadienį paskelbti oficialūs duomenys,...

Verslo aplinka
2022.08.12
Kaip nepaklysti buhalterijos džiunglėse, kad paskui nereikėtų sumokėti savo turtu Premium

Pradedantieji verslą, ypač tie, kurie nėra sukaupę jam daug pinigų, dažniausiai renkasi dirbti pagal...

Gazelė
2022.08.12
Ukrainos bankai pirmąjį pusmetį patyrė 124 mln. Eur nuostolį

Ukrainos komerciniai bankai per pirmąjį pusmetį patyrė 4,65 mlrd. UAH (124 mln. Eur pagal dabartinį oficialių...

Rinkos
2022.08.12
„Kreda“ grupės pelnas pirmąjį pusmetį augo 21%

Kredito unijų grupės „Kreda“ pelnas ir pajamos pirmąjį metų pusmetį augo – nepaisant makroekonominių iššūkių,...

Rinkos
2022.08.11
„Lietuvos draudimas“ penktadaliu padidino pajamas, uždirbo kuklesnį pelną

„Lietuvos draudimo“ (kartu su Estijos filialu) šių metų pirmojo pusmečio pajamos siekė 158,8 mln. Eur ir buvo...

Finansai
2022.08.11
Medicinos bankas per pusmetį uždirbo 1,8 mln. Eur

Medicinos bankas šių metų pirmąjį pusmetį uždirbo 1,829 mln. Eur grynojo pelno, 9,95% mažiau nei per tą patį...

Rinkos
2022.08.11
Prezidentūra siūlo kelti NPD bent 100 Eur, didinti kompensaciją už elektrą 3

Neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo kitų metų reikėtų didinti bent 100 Eur, sako prezidento patarėjas...

Verslo aplinka
2022.08.11
Rusijos Finansų ministerijos duomenys rodo „katastrofišką pajamų griūtį“ liepos mėnesį 31

Energijos išteklių karas su Europa bei nevaldomu tapęs rublio kursas sudavė didelį smūgį Rusijos biudžeto...

Verslo aplinka
2022.08.11
Verslas lašinius keičia raumenimis 3

Dar nesibaigia vasara, bet dažnas gyventojas jau suka galvą, kaip reikės išgyventi žiemą. O ši žada būti ypač...

Nuomonės
2022.08.11
„About You“ ir „Zalando“ apyvartos Lietuvoje auga, bet „Aprangos“ neaplenkė Premium

Tarptautinių elektroninės prekybos įmonių „About You“, „Zalando“, „eavalyne.lt“ valdančios „Modivo“, drąsiai...

Prekyba
2022.08.11
Kada nebankrutuoti restoranui: istorijos pamokos, pavojingiausias amžius ir Palangos fenomenas Premium

Šiemet restoranų bankrotų užfiksuota daugiau negu per visus 2021 m., tačiau šie skaičiai – ne blogiausi per...

Gazelė
2022.08.11
D. Dundulis: skolintis pas mane niekas neikit, jei bėda atsitiks – duoti galiu (II dalis) Premium

Dainius Dundulis, „Norfos“ įmonių grupės pagrindinis akcininkas, antroje podkasto dalyje pasakoja apie...

Prekyba
2022.08.11
„Luminor“ pelnas Baltijos šalyse šiemet augo 62,6% iki 44,4 mln. Eur

Viena didžiausių Baltijos šalių finansų grupių „Luminor“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 44,4 mln. Eur...

Rinkos
2022.08.10
Vyriausybė atlyžo: nebereikės mokėti PVM nuo pirmo euro susijusioms, bet skirtingą veiklą vykdančioms įmonėms Premium

Vyriausybė pritarė PVM įstatymo pataisoms, kurias priėmus Seime, verslininkams bus palengvinta galimybė...

Finansai
2022.08.10
„Luminor“ žaliųjų garantijų limitą „Green Genius“ padidino iki 12 mln. Eur

Atsinaujinančiosios energetikos įmonė „Green Genius“ su „Luminor“ banku Lietuvoje sutarė dėl žaliųjų...

Pramonė
2022.08.10
LKU kredito unijų grupei ekonomikos perspektyvos susirūpinimo nekelia

Lietuvos kredito unijų grupės kredito unijos ir toliau demonstruoja tvarų augimą, todėl gresiantis ekonomikos...

Rinkos
2022.08.10
VMI išlyga: neturinčiųjų išmaniojo kasos aparato po sausio 1 d. nebaus. Bet reikės įrodymų Premium

Įmonėms, kurios nuo kitų metų privalo nuolat teikti kasos kvitų duomenis VMI, tačiau iki numatyto termino...

Finansai
2022.08.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku