Kenčiančiam verslui ir finansinę paramą skiria, ir sprendimus siūlo
Daina Kleponė, verslumą ir eksportą skatinančios agentūros VšĮ „Versli Lietuva“ generalinė direktorė, sako, kad vos tik paskelbus karantiną klientai pradėjo kreiptis su klausimais, ar valstybė padės jų verslams, kadangi ekonomika stoja, verslas taip pat, partneriai ir tiekėjai nebevykdo įsipareigojimų.
„Turbūt populiariausia užklausa, kurią kasdien gauna mūsų konsultantai, – kaip ir kada bus galima pasinaudoti valstybės parama, kokius kriterijus reikia atitikti. Koronaviruso grėsmės verslui kelia daug streso ir nežinios, todėl Vyriausybės paskelbtas priemonių paketas jiems yra kaip gelbėjimosi ratas, kuriuo verslai nori kuo greičiau pasinaudoti“, – pasakoja D. Kleponė.
Pagal UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) priemones bus paskirstyta apie 1,3 mlrd. Eur iš suplanuoto Vyriausybės finansinių priemonių paketo Lietuvos verslui. Garantijoms bus skirta 851 mln. Eur, paskoloms – 287 mln. Eur, iš jų 50 mln. Eur – lengvatinėms paskoloms likvidumui užtikrinti tuose sektoriuose, kuriuose verslas labiausiai nukentėjo nuo koronaviruso. Taip pat planuojama 145 mln. Eur skirti rizikos kapitalo investicijoms, 23 mln. Eur – palūkanų kompensavimui.
„Siekiama užtikrinti verslų likvidumą, didelis dėmesys skiriamas ir įmonių skatinimui plėstis, keisti savo veiklos kryptį ir atliepti dabartinius rinkos poreikius. Naujos „injekcijos“ ekonomikai labai svarbios, todėl daugiau nei 60% sumos iš INVEGA garantijų numatyta naujoms paskoloms. Bankai, kurie teiks portfelinės garantijos priemones, privalės bent 20% savo portfelio skirti naujoms idėjoms – naujoms paskoloms“, – pabrėžia Jekaterina Rojaka, ekonomikos ir inovacijų viceministrė.
Anot jos, priemonės pradeda veikti viena po kitos – palūkanų atidėjimas ir kompensavimas prasidės jau nuo kitos savaitės, pilnai visos priemonės turės būti verslui prieinamos ne vėliau nei nuo balandžio vidurio.
Pagalba smulkiesiems
Daiva Čibirienė, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė, pastebi, kad šiuo metu dažniausiai smulkiam ir vidutiniam verslui itin opia problema yra būtinosios išlaidos.
„Verslai negauna apyvartinių lėšų, jų veikla stoja, o išlaidas vis vien reikia padengti. Jiems tenka mokėti už nuomą, taip pat atlyginimus darbuotojams. Nors ir valstybė kompensuoja dalį prastovų, tačiau kitą dalį reikia sumokėti pačiam verslui. Kartais net ir nedidelės sumos tampa skaudžia našta“, – sako ji.
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė pažymi, kad šiuo atveju išsigelbėjimu gali tapti lengvatinės paskolos.
„Kelias verslui būtų toks – įmonė turi kreiptis į valstybės patvirtintą finansų įstaigą, ši paskaičiuos, kiek lėšų įmonei reikia būtinosioms išlaidoms per vieną mėnesį, ir išmokės nustatytą sumą. Jei karantinas bus pratęstas, visa procedūra turės būti kartojama. Finansų įstaigos paskolas išduos iš valstybės lėšų“, – pranešime spaudai cituojama J. Rojaka.
Pasak jos, dar viena priemonė, kuri turėtų reikšmingai pakeisti smulkaus ir vidutinio verslo, turinčio paskolas, situaciją – palūkanų kompensavimas. Tai galiotų visoms paskoloms, net ir lizingams, visose finansų įstaigose, įvertinus, kad įmonė neišgali vykdyti savo įsipareigojimų. Valstybė prisiimtų šitą naštą ir kompensuotų palūkanas.
Dabar dalis įmonių negali vystyti savo veiklos, nes jų verslo partneriai labai kenčia nuo situacijos ir negali apmokėti sąskaitų, taip susidaro įmonių tarpusavio įsiskolinimo grandinė. Minėtas sąskaitų finansavimas veiktų per INVEGA – įmonė turėtų pateikti paraišką apie neapmokėtas sąskaitas ir taip galėtų gauti tiesioginę paskolą joms apmokėti. Pasak Jokūbo Markevičiaus, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktoriaus, šiai papildomai priemonei skirta 50 mln. Eur.
Mokesčių lengvatos
Verslininkams, kurie susiduria su finansiniais sunkumais, labai svarbus aspektas – mokesčių naštos mažinimas. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) parengė priemones, skirtas verslo likvidumo išsaugojimui toms įmonėms, kurios turėjo apriboti ar sustabdyti veiklą dėl karantino.
Kovo 20 d. buvo sudarytas įmonių, tiesiogiai patyrusių neigiamą koronaviruso poveikį, sąrašas.
„Nuo kovo 16 d. sąraše esančioms įmonėms automatiškai stabdomi nauji skolų už mokesčius išieškojimai, automatiškai vykdomas atleidimas nuo delspinigių. Dar viena svarbi priemonė – mokestinės paskolos sutartys, kurios šiandien yra sudaromos palengvintomis sąlygomis, be palūkanų. Praėjusią savaitę atsirado papildoma galimybė atidėti ir išdėstyti gyventojų pajamų mokestį“, – pranešime cituojama Rasa Virvilienė, VMI Teisės departamento direktorė.
