Vieni vadovauti nemoka, kiti – nenori

70% šeimos įmonių patiria sunkumų dėl netinkamų įmonių valdymo perleidimo sprendimų, rodo Voriko verslo mokyklos mokslininkų atliktas tyrimas.

Chengwei Liu, šios verslo mokyklos docentas, tvirtina, kad įmonę perleisti į naujo vadovo rankas yra svarbiausias dalykas, kurį savininkas gali padaryti siekdamas užtikrinti savo verslo tvarumą. Tačiau atliktas tyrimas rodo, kad įmonės dažniau renkasi tai, kas joms artima, o ne kas nauja, nors būtų kur kas naudingiau. Be to, profesionalūs vadovai dažnai nenori stoti prie šeimos verslo vairo, mat dirbti asmeniškumų smarkiai apraizgytoje aplinkoje labai sunku.

Psichologinis sprendimas

„Vienas dažniausių valdžios šeimos įmonėse perleidimo bruožų yra tas, kad vadovai savo vaikus savaime linkę laikyti įpėdiniais. Tačiau nepotizmas – tarnybinės padėties naudojimas giminėms ar draugams proteguoti – šeimos įmonėse dažnai lemia nuosmukį ar net bankrotą“, – tvirtina p. Liu.

Mokslininko teigimu, net kai vadovas mano esantis visiškai atsiribojęs nuo asmeniškumų, kai priima įmonės perleidimo sprendimą, jis iš tiesų vis tiek lygindamas nepriklausomus kandidatus su šeimos nariais gali padaryti klaidingas išvadas ir rinktis atžalas, o ne samdomus vadovus, net jei pastarieji yra tinkamesni. Susidūrę su rizika įmonių vadovai linkę pasirinkti saugesnį scenarijų, kuris jiems asocijuojasi su artimos aplinkos žmonėmis.

Tyrimo išvadose rašoma, kad tokiose situacijose įmonių savininkams nepavyksta išlikti objektyviems. Lygindami pasirinkimo galimybes jie paprastai atsižvelgia tik į teigiamus šeimos nario pasirinkimo aspektus ir mato tik grėsmę, kuri kyla pasamdžius žmogų iš šalies.

Tyrėjai taip pat pataria, kaip įmonių vadovai galėtų išvengti klaidingų sprendimų. Teigiama, kad kandidatų iš šalies nuvertinimo ir artimųjų pervertinimo galėtų padėti išvengti tikslingas informacijos apie kiekvieną jų rinkimas ir vertinimas.

Atėjo laikas

Nemaža dalis Lietuvoje prieš du dešimtmečius įkurtų šeimos įmonių šiandien jau taip pat stovi ant būtinų permainų slenksčio. Tiek laiko joms vadovavę įkūrėjai šiandien dažnai nespėja prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančios verslo aplinkos, neįvertina interneto, eksporto teikiamų aplinkybių, tad imasi ieškoti žmonių, kurie galėtų padėti reformuoti verslą. Ir mūsų krašte tradiciškai įprasta, kad šeimos įmonių valdymą perima šeimos nariai, dažniausiai vaikai, tačiau pastaruoju metu pasitaiko ir su šeima nesusijusių direktorių samdymo pavyzdžių.

Nijolė Kelpšaitė, tiesioginės personalo paieškos UAB „J. Friisberg & Partners“ vadovaujančioji partnerė, teigia, kad ši problema aktuali ir Lietuvos verslininkams.

„Yra gerų pavyzdžių, kai verslo vairą sėkmingai perima savininkų vaikai. Tačiau būna, kai vaikai verslui vadovauti imasi tam visai nepasirengę, jiems sukuriamos kokios nors pozicijos vien tam, kad daugiau jų nėra kur dėti“, – sako pašnekovė.

Ji pabrėžė, kad įmones patikėti vaikams norintys savininkai turėtų atžalas tam rengti, mokyti.

„Statistika rodo, kad dauguma samdomų vadovų įmones greitai palieka, mat jiems nepavyksta prisitaikyti prie vidinės kultūros, jie nepasijunta tos šeimos dalimi. Būna ir taip, kad aukščiau samdomo direktoriaus atsiranda neaiškios pozicijos šeimos nariams, o tokios situacijos joks profesionalas nenori“, – sako p. Kelpšaitė.

Kitoks požiūris

Lietuvoje yra nemažai pavyzdžių, kai verslo kūrėjai įmonės vadovavimą perdavė savo vaikams ir šie gana sėkmingai ją vairuoja. Tačiau, anot ekspertų, tai dar per trumpas laikotarpis, kad būtų galima daryti išvadas, ar mūsų šalies verslininkai sugeba sėkmingai rasti įpėdinių.

„Svarbu, kad vadovavimą įmonei perimtų tam tinkamas žmogus – tas, kuris žavisi, tiki pagrindine įmonės veiklos idėja ir nori įkvėpti kitus – pirmiausia savo darbuotojus bei klientus. Kitaip vadovavimo iššūkis gali būti per sudėtingas arba priimtas tik formaliai“, – perspėja Andrius Petravičius, konsultacijų ir mokymų UAB „Grand Partners“ komercijos vadovas.

Vis dėlto pozityviai nuteikia tai, kad į verslo valdymą ateinanti karta Y vis dažniau orientuojasi į verslo ilgalaikiškumui naudingiausius sprendimus ir šeimyninių santykių niuansus nustumia į antrą planą.

„Tačiau jei verslo kūrėjo vaikai nenori perimti vadovavimo, negalima versti to daryti, nes nukentės visi: įmonė, darbuotojai, akcininkai, klientai. Vadovauti įmonei reikia pernelyg daug laiko ir energijos, todėl negalima to daryti prievarta“, – pabrėžia p. Petravičius.