Kodėl į Estiją neatėjo „Apple“
Prieš trejus metus Andrus Viirgas, Estijos vyriausybės atstovas Silicio slėnyje, sulaukė laiško iš vienos JAV advokatų kontoros, atstovaujančios paslaptingą klientą. Laiške buvo išsakytas susidomėjimas Estija, kaip galima vieta investicijoms. Ponas Viirgas apie laišką išsyk informavo Taliną, investuotojų pritraukimu užsiimantį investicijų centrą EAS.
Buvo sudaryta darbo grupė, kuri suskubo surinkti visą investuotoją dominančią informaciją, rašo „Eesti Ekspress“.
Techniniai parametrai liudijo, kad kalbama apie šimtų milijonų eurų investicijas. Visi, kurie galėjo susipažinti su informacija, privalėjo pasirašyti konfidencialumo sutartis.
Vėliau paaiškėjo, kad paslaptingasis investuotojas yra „Apple“, kurios rinkos vertė 60 kartų viršija Estijos biudžetą.
Darbo grupė dirbo pusę metų. „Apple“ specialistai dukart lankėsi Estijoje. Ir, kai jau atrodė, kad projektas kišenėje, sulaukta lakoniško laiško su atsisakymu.
Po keleto mėnesių „Apple“ paskelbė, kad duomenų centrus statys Danijoje ir Airijoje, o investicijos sieks 1,7 mlrd. Eur.
Kadangi kompanija priežasčių nepaaiškino, apie jas tik spėliojama. Viena iš kliūčių galėjo tapti pernelyg brangi elektros energija. Didelis duomenų centras sunaudoja tiek elektros energijos, kiek, pavyzdžiui, visas Tartu miestas.
Taip pat kalbama, kad klientas aušinimui ketino naudoti jūros vandenį, bet buvo informuotas, kad išduoti tokį leidimą užtruktų penkerius metus.
EAS ir Ekonomikos ministerijai šis atvejis tapo pamoka. O neseniai buvo pateiktas pasiūlymas investuojantiems stambiems elektros vartotojams taikyti nuolaidas.
Spauda vardija potencialus investuotojus, kurie aplenkė Estiją ir pasirinko kaimynus: „ThyssenKrupp“, „Heinzel Group“, „Nasdaq“. IBM.
Vis dėlto pažymima, jog užsienio investicijomis Estija dukart lenkia Latviją ir Lietuvą. Neseniai tokios kompanijos kaip „Rakuteni“ ir DNB, o taip pat „Nordea“ nusprendė savo būstines įkurti Taline.
