„Volkswagen“: liaudies automobilio nuopuolis

Publikuota: 2015-10-06
Kim Hong-Ji  („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Kim Hong-Ji („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Prinstono universiteto istorijos ir tarptautinių santykių profesorius

Iki šiol bendrovės „Volkswagen“ skandalas rutuliojosi pagal gerai žinomą scenarijų. Pirmiausia pasirodo pranešimai apie gėdingą bendrovės poelgį (šįkart apie į 11 milijonų vokiečių automobilių gamintojo dyzelinių variklių įdiegtą programą, aktyvuojančią taršos kontrolės sistemą tik tada, kai automobilis testuojamas). Direktoriai nuolankiai atsiprašinėja. Kai kurie jų atleidžiami. Įpėdiniai žada pakeisti bendrovės kultūrą. Vyriausybės užsimoja skirti didžiules baudas. Skandalas nurimsta, ir gyvenimas tęsiasi.

Šis scenarijus jau visiems gerai žinomas, ypač po 2008 metų finansų krizės. Bankai ir kitos finansų įstaigos ne kartą juo naudojosi, kai vienas kitą vejantys skandalai vis labiau didino nepasitikėjimą visu finansų sektoriumi. Visi į viešumą iškilę negeri darbai, taip pat ir pastarasis „Volkswagen“ „švaraus dyzelino“ skandalas, turėtų paskatinti permąstyti požiūrį į piktybinius bendrovių nusižengimus.

Vien pažadų ateityje elgtis padoriau, kaip atskleidė nesibaigianti skandalų virtinė finansų sektoriuje, akivaizdžiai nepakanka. Prižiūrėtojai nespėja iki galo išnagrinėti vieno manipuliavimo rinka atvejo, kai išlenda kitas.

Dar viena bėda, susijusi su bankų sektoriumi, yra ta, kad ten blogi poelgiai iš tiesų net skatinami. Bankai geriau nei indėlininkai nusimano apie padėtį rinkoje (ir tikimybę, kad paskolos bus grąžintos). Šis informacinis pranašumas ir yra jų veiklos pagrindas. Mandagūs analitikai šį pranašumą vadina „informacijos valdymu“. Kritikai atrėžia, kad tai prekyba pasinaudojant viešai neatskleidžiama informacija.

Bankai, kaip niekas kitas, yra ypač pažeidžiami skandalų – visos organizacijos reputacija ir net balansas gali nukentėti nuo daugybės atskirų darbuotojų veiksmų. Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje gerai žinomas „Barings“ bankas žlugo dėl vieno Singapūre įsikūrusio jų prekiautojo veiksmų. 2004 metais, po to, kai prekiautojas manipuliavo vyriausybės obligacijų rinka, buvo uždarytas „Citigroup“ bankas Japonijoje. Vienas „JPMorgan Chase“ prekiautojas, žinomas kaip „Londono banginis“, sugebėjo savo darbdaviui pridaryti net 6,2 milijardo JAV dolerių nuostolių.

Visi šie nesibaigiantys skandalai rodo, kad atsiprašymai tėra tušti žodžiai ir kad kalbos apie bendrovės kultūros keitimą dažniausiai yra tuščios. Kol paskatos liks tokios kaip dabar, nesikeis ir kultūra.

„Volkswagen“ atvejis primena, kad piktnaudžiavimai bankų sektoriumi neapsiriboja. Taigi vien baudomis ar vis naujomis taisyklėmis problemos neišspręsime, nes pagal bendrovių fizikos dėsnį kiekvienam nustatytam draudimui, atsižvelgiant į jo griežtumą, bus sugalvota pakankamai būdų jį apeiti.

Todėl nėra ko stebėtis, kad automobilių pramonėje taip pat nestinga paskatų pažeidinėti žaidimo taisykles. Visi puikiai žino, kad tikrosios kuro sąnaudos neatitinka tų, kurias pardavėjas nurodo prekybos salone. Tokios kuro sąnaudos gaunamos, kai testuojant vėjas pučia pavymui, o kelio danga ypač lygi. Nereikia ir tų testų – kiekvienas, nors ir trumpai pastovėjęs prie užvesto dyzelinio automobilio, tegu ir varomo tuo neva „švariu dyzelinu“, pasakys, kad dyzelinas orą teršia labiau nei benzinu varomi automobiliai.

Skandalus finansų sektoriuje ir „Volkswagen“ skandalą sieja du svarbūs panašumai. Pirmasis – didelės bendrovės, ar tai būtų bankai ar gamintojai, yra stipriai susisaistę su savo šalies politikais. Išrinkti valdžios atstovai nuo jų priklauso – ar šalyje bus sukurta darbo vietų ir ar į biudžetą bus surinkta pakankamai mokesčių. „Volkswagen“ – ryški Vokietijos automobilių gamybos pramonės pažiba. Kanclerė Angela Merkel, kaip ir jos pirmtakas Gerhardas Schröderis, kuris užstojo „Volkswagen“, kai 2003 metais Europos Komisija ėmė abejoti holdingo struktūros teisėtumu, kaip įmanydami stengėsi padėti bendrovei.

Antrasis panašumas tas, kad abi šias verslo šakas reguliuojančiomis taisyklėmis siekiama gana įvairių tikslų. Prižiūrėtojai gali norėti, kad bankai būtų saugesni, tačiau jie taip pat nori, kad bankai daugiau skolintų realiajai ekonomikai, o tai reiškia papildomą riziką. Viskas baigiasi tuo, kad prižiūrėtojai sukuria taisykles, kurios nestumia bankų viena ar kita aiškia kryptimi.

Šia prasme panašių problemų sukelia ir automobilių taršą reguliuojančios taisyklės. Kai prižiūrėtojų dėmesys nukrypo į klimato atšilimo stabdymą, jie sukūrė didžiausias paskatas gaminti automobilius su kuo mažesnėmis šiltnamio dujų emisijomis – net jeigu tai reiškė, kad į aplinką pateks daugiau nuodingų mikrodalelių, kurios daug labiau kenkia greta šių automobilių esantiems žmonėms. Iki šiol dar nebuvo diskutuota, kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp vietos taršos ir klimato kaitos.

Kaip patvirtina „Volkswagen“ atvejis, nepakanka vien leisti bendrovei atsiprašyti ir duoti per nagus naujomis taisyklėmis. Laikas rimtai aptarti, kaip parengti tokias taisykles, kuriose būtų nustatytos paskatos siekti tikrųjų tikslų – ekonominės ir socialinės gerovės. Tik deramai atsakę į šiuos klausimus, turėsime tokius bankus, automobilius ir kitas prekes ar paslaugas, kokių iš tiesų norime.

Haroldas Jamesas yra Prinstono universiteto istorijos ir tarptautinių santykių profesorius, Europos universitetinio instituto Florencijoje istorijos profesorius ir Tarptautinio inovacijų valdymo centro vyresnysis mokslo darbuotojas.

Autoriaus teisės priklauso „Project Syndicate“, 2015 m.

www.project-syndicate.org

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
GPAIS rakštis: svarstomas naujas pereinamojo laikotarpio terminas Premium

Verslininkams su nerimu laukiant spalio 1 d., kai baigiasi Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos...

Finansai
11:55
„Intelektas. Bendri mokslo–verslo projektai“: jau pateiktos 45 paraiškos 2

Likus kelioms valandoms iki kvietimo pagal priemonę „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ pabaigos, į...

Pramonė
10:27
„Arvi“ į kalakutų kompleksą Baltarusijoje investuoja 48 mln. Eur 3

Marijampolės „Arvi ir Ko“ į kalakutų auginimo ir perdirbimo kompleksą Baltarusijoje investuoja 48 mln. Eur,...

Pramonė
09:18
Įstatymas apie nieką: Seimas „Lietuvos energijos“ projektus Skverneliui patieks ant lėkštutės Premium

Antradienį Seime svarstysiamos Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, net jei būtų priimtos, automatiškai...

Energetika
00:01
„Ryterna Group“: dar vienos gamyklos statybos Premium

Pakeliamųjų garažo ir pramoninių vartų gamybos UAB „Ryterna Group“ plečiasi Kauno laisvojoje ekonominėje...

Pramonė
00:01
Latvių startuolis pradeda ergonominių apyrankių gamybą 3

Latvių startuolis „SIA Panonia Group“ per 12 mėnesių sukūrė ir pradėjo gaminti apyrankes žmonėms, dirbantiems...

Pramonė
2018.09.24
Į Kopenhagos biržą ateina marihuanos gamintoja

Danijos „StenoCare“ spalį planuoja platinti akcijas Kopenhagos biržoje – pirmoji Europoje kanapių produktų...

Pramonė
2018.09.24
Kalifornijos restoranai nebeduos plastikinių šiaudelių, jei nepaprašysite

Jei norėsite gerti gėrimą per šiaudelį Kalifornijoje (JAV), turėsite jo paprašyti. Priešingu atveju kavinėje...

Vadyba
2018.09.22
Pramonės produkcijos augimas – 5% per metus 1

2018 m. sausio–rugpjūčio mėnesiais visa pramonės produkcija sudarė 14,6 mlrd. Eur to meto kainomis ir,...

Pramonė
2018.09.21
Keičiasi OEKO-TEX® teisinis reguliavimas Rėmėjo turinys

OEKO-TEX® asociacija ir šįmet toliau siekia tikslingai spręsti klausimus, susijusius su vartotojų apsauga ir...

Pramonė
2018.09.21
Verslas ragina dar kartą pratęsti GPAIS pereinamąjį laikotarpį 6

Spalio 1 d. baigiasi Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS),...

Trąšų bendrovė „Ikarai“ ruošiasi paleisti inovatyvaus produkto gamybą Premium 4

Per artimiausią mėnesį planuojama paleisti UAB „Ikarai“ skystųjų trąšų gamyklą Kėdainių LEZ – startą keliems...

Pramonė
2018.09.20
„Polymer Recycling“: atliekų perdirbimas, net gavus solidžią paramą, stringa Premium 1

Pabradės (Švenčionių r.) UAB „Polymer Recycling“, pradėjusi veikti visu pajėgumu, galėtų perdirbti mažiausiai...

Pramonė
2018.09.20
Estijos darbdavių manifeste – reikalavimas 3.000 darbuotojų sumažinti valstybės sektorių 15

Centrinė Estijos darbdavių sąjunga paskelbė manifestą, kuriame išdėstytas darbdavių matymas, kokia dabar yra...

Pramonė
2018.09.19
Uniformas siuvanti įmonė slėpė mokesčius: per dieną, įtariama, neapskaitydavo iki 600 Eur

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos  (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai atskleidė, kad Klaipėdos...

Pramonė
2018.09.19
„Lytagrai“ pateiktas ieškinys – įtraukta į JAV ir Baltarusijos bendrovių ginčą Premium 11

Už neteisėtą „Belarus“ ir MTZ prekės ženklų naudojimą AB „Lytagra“ pateiktas 14.000 Eur ieškinys – tiek...

Pramonė
2018.09.19
„Avisma“ steigia vienintelį Lietuvoje demonstracinį staklių saloną Premium 1

Polimerinių plastikų tiekėja UAB „Avisma“, tapusi vieno didžiausių Europoje Prancūzijos staklių gamintojo...

Pramonė
2018.09.19
Užsieniečiai ES pinigų prašo ekstraktų išgavimo ir celiuliozės pluošto technologijoms Premium 2

Užsienyje registruotos kompanijos Lietuvoje varžysis dėl ES investicijų į mokslinius tyrimus: akcininkų iš...

Pramonė
2018.09.18
Prognozės gamintojų neišgąsdino

Lietuvos apdirbamosios pramonės lyderių reitingo dešimtuke besipuikuojančios įmonės savo pasiekimus sieja ne...

Pramonė
2018.09.18
Pramonės sektoriaus apžvalga: lyderių receptai, pamokos, tendencijos Premium

Šiemet į dešimties „Verslo žinių“ pramonės lyderių reitingo dešimtuką patekusių įmonių bendras vardiklis –...

Pramonė
2018.09.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau