„Volkswagen“: liaudies automobilio nuopuolis

Publikuota: 2015-10-06
Kim Hong-Ji  („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Kim Hong-Ji („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Prinstono universiteto istorijos ir tarptautinių santykių profesorius

Iki šiol bendrovės „Volkswagen“ skandalas rutuliojosi pagal gerai žinomą scenarijų. Pirmiausia pasirodo pranešimai apie gėdingą bendrovės poelgį (šįkart apie į 11 milijonų vokiečių automobilių gamintojo dyzelinių variklių įdiegtą programą, aktyvuojančią taršos kontrolės sistemą tik tada, kai automobilis testuojamas). Direktoriai nuolankiai atsiprašinėja. Kai kurie jų atleidžiami. Įpėdiniai žada pakeisti bendrovės kultūrą. Vyriausybės užsimoja skirti didžiules baudas. Skandalas nurimsta, ir gyvenimas tęsiasi.

Šis scenarijus jau visiems gerai žinomas, ypač po 2008 metų finansų krizės. Bankai ir kitos finansų įstaigos ne kartą juo naudojosi, kai vienas kitą vejantys skandalai vis labiau didino nepasitikėjimą visu finansų sektoriumi. Visi į viešumą iškilę negeri darbai, taip pat ir pastarasis „Volkswagen“ „švaraus dyzelino“ skandalas, turėtų paskatinti permąstyti požiūrį į piktybinius bendrovių nusižengimus.

Vien pažadų ateityje elgtis padoriau, kaip atskleidė nesibaigianti skandalų virtinė finansų sektoriuje, akivaizdžiai nepakanka. Prižiūrėtojai nespėja iki galo išnagrinėti vieno manipuliavimo rinka atvejo, kai išlenda kitas.

Dar viena bėda, susijusi su bankų sektoriumi, yra ta, kad ten blogi poelgiai iš tiesų net skatinami. Bankai geriau nei indėlininkai nusimano apie padėtį rinkoje (ir tikimybę, kad paskolos bus grąžintos). Šis informacinis pranašumas ir yra jų veiklos pagrindas. Mandagūs analitikai šį pranašumą vadina „informacijos valdymu“. Kritikai atrėžia, kad tai prekyba pasinaudojant viešai neatskleidžiama informacija.

Bankai, kaip niekas kitas, yra ypač pažeidžiami skandalų – visos organizacijos reputacija ir net balansas gali nukentėti nuo daugybės atskirų darbuotojų veiksmų. Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje gerai žinomas „Barings“ bankas žlugo dėl vieno Singapūre įsikūrusio jų prekiautojo veiksmų. 2004 metais, po to, kai prekiautojas manipuliavo vyriausybės obligacijų rinka, buvo uždarytas „Citigroup“ bankas Japonijoje. Vienas „JPMorgan Chase“ prekiautojas, žinomas kaip „Londono banginis“, sugebėjo savo darbdaviui pridaryti net 6,2 milijardo JAV dolerių nuostolių.

Visi šie nesibaigiantys skandalai rodo, kad atsiprašymai tėra tušti žodžiai ir kad kalbos apie bendrovės kultūros keitimą dažniausiai yra tuščios. Kol paskatos liks tokios kaip dabar, nesikeis ir kultūra.

„Volkswagen“ atvejis primena, kad piktnaudžiavimai bankų sektoriumi neapsiriboja. Taigi vien baudomis ar vis naujomis taisyklėmis problemos neišspręsime, nes pagal bendrovių fizikos dėsnį kiekvienam nustatytam draudimui, atsižvelgiant į jo griežtumą, bus sugalvota pakankamai būdų jį apeiti.

Todėl nėra ko stebėtis, kad automobilių pramonėje taip pat nestinga paskatų pažeidinėti žaidimo taisykles. Visi puikiai žino, kad tikrosios kuro sąnaudos neatitinka tų, kurias pardavėjas nurodo prekybos salone. Tokios kuro sąnaudos gaunamos, kai testuojant vėjas pučia pavymui, o kelio danga ypač lygi. Nereikia ir tų testų – kiekvienas, nors ir trumpai pastovėjęs prie užvesto dyzelinio automobilio, tegu ir varomo tuo neva „švariu dyzelinu“, pasakys, kad dyzelinas orą teršia labiau nei benzinu varomi automobiliai.

Skandalus finansų sektoriuje ir „Volkswagen“ skandalą sieja du svarbūs panašumai. Pirmasis – didelės bendrovės, ar tai būtų bankai ar gamintojai, yra stipriai susisaistę su savo šalies politikais. Išrinkti valdžios atstovai nuo jų priklauso – ar šalyje bus sukurta darbo vietų ir ar į biudžetą bus surinkta pakankamai mokesčių. „Volkswagen“ – ryški Vokietijos automobilių gamybos pramonės pažiba. Kanclerė Angela Merkel, kaip ir jos pirmtakas Gerhardas Schröderis, kuris užstojo „Volkswagen“, kai 2003 metais Europos Komisija ėmė abejoti holdingo struktūros teisėtumu, kaip įmanydami stengėsi padėti bendrovei.

Antrasis panašumas tas, kad abi šias verslo šakas reguliuojančiomis taisyklėmis siekiama gana įvairių tikslų. Prižiūrėtojai gali norėti, kad bankai būtų saugesni, tačiau jie taip pat nori, kad bankai daugiau skolintų realiajai ekonomikai, o tai reiškia papildomą riziką. Viskas baigiasi tuo, kad prižiūrėtojai sukuria taisykles, kurios nestumia bankų viena ar kita aiškia kryptimi.

Šia prasme panašių problemų sukelia ir automobilių taršą reguliuojančios taisyklės. Kai prižiūrėtojų dėmesys nukrypo į klimato atšilimo stabdymą, jie sukūrė didžiausias paskatas gaminti automobilius su kuo mažesnėmis šiltnamio dujų emisijomis – net jeigu tai reiškė, kad į aplinką pateks daugiau nuodingų mikrodalelių, kurios daug labiau kenkia greta šių automobilių esantiems žmonėms. Iki šiol dar nebuvo diskutuota, kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp vietos taršos ir klimato kaitos.

Kaip patvirtina „Volkswagen“ atvejis, nepakanka vien leisti bendrovei atsiprašyti ir duoti per nagus naujomis taisyklėmis. Laikas rimtai aptarti, kaip parengti tokias taisykles, kuriose būtų nustatytos paskatos siekti tikrųjų tikslų – ekonominės ir socialinės gerovės. Tik deramai atsakę į šiuos klausimus, turėsime tokius bankus, automobilius ir kitas prekes ar paslaugas, kokių iš tiesų norime.

Haroldas Jamesas yra Prinstono universiteto istorijos ir tarptautinių santykių profesorius, Europos universitetinio instituto Florencijoje istorijos profesorius ir Tarptautinio inovacijų valdymo centro vyresnysis mokslo darbuotojas.

Autoriaus teisės priklauso „Project Syndicate“, 2015 m.

www.project-syndicate.org

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Ignitis grupė“ savo įmonių akcijas trauks iš biržos 2

„Ignitis grupė“ planuoja išbraukti savo valdomų akcinių bendrovių akcijas iš akcijų biržos.

Rinkos
19:09
Žadama atsižvelgti, jei dėl gaisro Alytuje ES projektų rodikliai bus nepasiekti Premium 1

Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigia kol kas negavusi apdirbamosios pramonės įmonių kreipimosi dėl...

Pramonė
13:08
„British Steel“ už 70 mln. GBP perka Kinijos bendrovė

Ant bankroto ribos stovinti Jungtinės Karalystės plieno milžinė „British Steel“ už 70 mln. GBP pereina į...

Pramonė
11:51
„Litgrid“ vėl ieško, kas rekonstruos Elektrėnų-Alytaus elektros liniją

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ antrą kartą paskelbė 330 kilovoltų (kV) įtampos oro linijos...

Pramonė
09:58
Paskelbta daugiau detalių apie milžiną IPO

Saudo Arabijos valstybinė naftos milžinė „Saudi Aramco“, besiruošianti žengimui į biržą, paskelbė akcijų...

Rinkos
07:25
3 PL Kompleksinė logistika – optimalūs sprendimai, taupantys laiką ir pinigus Verslo tribūna

Šiandienos ekonomika reikalauja, kad verslas veiktų efektyviai visose grandyse. Situacija rinkose sparčiai...

Nusilpus kronai, norvegų partneriai spaudžia dėl mažesnių kainų Premium

Susilpnėjusi Norvegijos krona kol kas nepakirto Lietuvos eksporto į šią rinką. Tačiau verslininkai sako, kad...

Į Klaipėdą atvyko naujas „Novatek“ dujų krovinys

Į Klaipėdą sekmadienį atplaukė naujas nedidelis Rusijos dujų kompanijos „Novatek“ suskystintųjų gamtinių dujų...

Verslo aplinka
2019.11.10
Lenkai baudžia „Nord Stream 2“ dalyvę prancūzų „Engie Energy“

Lenkijos antimonopolinė tarnyba (UOKiK) skyrė 172 mln. zlotų (maždaug 40 mln. Eur) baudą Prancūzijos...

Verslo aplinka
2019.11.09
Padangų perdirbėjai nebijo griežtesnės priežiūros, „Torgita“ svarsto užsidaryti

Po padangų gaisro Alytaus įmonėje „Ekologistika“ tikrinamos visos padangas perdirbančios įmonės. Valdžiai...

Pramonė
2019.11.09
„Smurfit Kappa“ ruošiasi perdirbti tetrapakus

„Smurfit Kappa“, viena iš pakuotės sprendimų lyderių, kuriai priklauso UAB „Smurfit Kappa Baltic“ Vilniuje,...

Pramonė
2019.11.09
Iš gaisravietės Alytuje išvežtas pirmas krovinys su pavojingomis atliekomis

Iš gaisravietės Alytuje penktadienį išvežtas pirmas krovinys su pavojingomis atliekomis.

Verslo aplinka
2019.11.08
Nedarbas spalį mažėjo iki 7,9% 

Registruoto nedarbo lygis šalyje spalio mėnesį buvo 7,9% – 0,1 procentinio punkto mažesnis nei rugsėjį.

Pramonė
2019.11.08
Teismas nutraukė bylinėjimąsi dėl GIPL konkurso

Valstybės valdomai dujų perdavimo bendrovei „Amber Grid“ iš naujo vertinant strateginio Lietuvai dujotiekio į...

Pramonė
2019.11.08
IAE ieškos, kas už 24 mln. Eur pasiūlys reaktorių išmontavimo būdą

Nuo 2010-ųjų nebeveikianti ir uždaroma Ignalinos atominė elektrinė (IAE) ieškos, kas už preliminarią 24,2...

Pramonė
2019.11.08
Maisto ir gėrimų paroda BAF: degustacijos, diskusijos, meno instaliacijos

Lapkričio 8 ir 9 d. Vilniuje, parodų centre „Litexpo“, tęsiasi Baltijos maisto ir gėrimų paroda BAF. Čia...

Paslaugos
2019.11.08
„Klaipėdos naftos“ pajamos šiemet augo 2,6% iki 85,9 mln. Eur

Valstybės valdoma naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ per dešimt...

Pramonė
2019.11.08
„Fredos“ vadovas A. Ėmužis – apie baldų pramonės ateitį, robotus, vartojimą, lyderystę Premium 1

Antanas Ėmužis, vienos stambiausių šalyje baldų gamybos AB „Freda“ generalinis direktorius ir vienas...

Laisvalaikis
2019.11.08
T. Kučinsko ir I. Čalovo investicija: „Parket Trade“ nutraukia veiklą Premium 3

Šiaulių UAB „Parket Trade“ Užimtumo tarnybai pranešė nutraukianti veiklą ir atleidžianti 84 žmones.

Pramonė
2019.11.08
Keičiasi inžinerinių sprendimų UAB „Fima“ vadovas

Inžinerinių sprendimų bendrovę „Fima“ palieka generalinis direktorius Vytautas Zinkevičius. Lapkričio 8 d.

Vadyba
2019.11.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau