„Volkswagen“: liaudies automobilio nuopuolis

Publikuota: 2015-10-06
Kim Hong-Ji  („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Kim Hong-Ji („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Prinstono universiteto istorijos ir tarptautinių santykių profesorius

Iki šiol bendrovės „Volkswagen“ skandalas rutuliojosi pagal gerai žinomą scenarijų. Pirmiausia pasirodo pranešimai apie gėdingą bendrovės poelgį (šįkart apie į 11 milijonų vokiečių automobilių gamintojo dyzelinių variklių įdiegtą programą, aktyvuojančią taršos kontrolės sistemą tik tada, kai automobilis testuojamas). Direktoriai nuolankiai atsiprašinėja. Kai kurie jų atleidžiami. Įpėdiniai žada pakeisti bendrovės kultūrą. Vyriausybės užsimoja skirti didžiules baudas. Skandalas nurimsta, ir gyvenimas tęsiasi.

Šis scenarijus jau visiems gerai žinomas, ypač po 2008 metų finansų krizės. Bankai ir kitos finansų įstaigos ne kartą juo naudojosi, kai vienas kitą vejantys skandalai vis labiau didino nepasitikėjimą visu finansų sektoriumi. Visi į viešumą iškilę negeri darbai, taip pat ir pastarasis „Volkswagen“ „švaraus dyzelino“ skandalas, turėtų paskatinti permąstyti požiūrį į piktybinius bendrovių nusižengimus.

Vien pažadų ateityje elgtis padoriau, kaip atskleidė nesibaigianti skandalų virtinė finansų sektoriuje, akivaizdžiai nepakanka. Prižiūrėtojai nespėja iki galo išnagrinėti vieno manipuliavimo rinka atvejo, kai išlenda kitas.

Dar viena bėda, susijusi su bankų sektoriumi, yra ta, kad ten blogi poelgiai iš tiesų net skatinami. Bankai geriau nei indėlininkai nusimano apie padėtį rinkoje (ir tikimybę, kad paskolos bus grąžintos). Šis informacinis pranašumas ir yra jų veiklos pagrindas. Mandagūs analitikai šį pranašumą vadina „informacijos valdymu“. Kritikai atrėžia, kad tai prekyba pasinaudojant viešai neatskleidžiama informacija.

Bankai, kaip niekas kitas, yra ypač pažeidžiami skandalų – visos organizacijos reputacija ir net balansas gali nukentėti nuo daugybės atskirų darbuotojų veiksmų. Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje gerai žinomas „Barings“ bankas žlugo dėl vieno Singapūre įsikūrusio jų prekiautojo veiksmų. 2004 metais, po to, kai prekiautojas manipuliavo vyriausybės obligacijų rinka, buvo uždarytas „Citigroup“ bankas Japonijoje. Vienas „JPMorgan Chase“ prekiautojas, žinomas kaip „Londono banginis“, sugebėjo savo darbdaviui pridaryti net 6,2 milijardo JAV dolerių nuostolių.

Visi šie nesibaigiantys skandalai rodo, kad atsiprašymai tėra tušti žodžiai ir kad kalbos apie bendrovės kultūros keitimą dažniausiai yra tuščios. Kol paskatos liks tokios kaip dabar, nesikeis ir kultūra.

„Volkswagen“ atvejis primena, kad piktnaudžiavimai bankų sektoriumi neapsiriboja. Taigi vien baudomis ar vis naujomis taisyklėmis problemos neišspręsime, nes pagal bendrovių fizikos dėsnį kiekvienam nustatytam draudimui, atsižvelgiant į jo griežtumą, bus sugalvota pakankamai būdų jį apeiti.

Todėl nėra ko stebėtis, kad automobilių pramonėje taip pat nestinga paskatų pažeidinėti žaidimo taisykles. Visi puikiai žino, kad tikrosios kuro sąnaudos neatitinka tų, kurias pardavėjas nurodo prekybos salone. Tokios kuro sąnaudos gaunamos, kai testuojant vėjas pučia pavymui, o kelio danga ypač lygi. Nereikia ir tų testų – kiekvienas, nors ir trumpai pastovėjęs prie užvesto dyzelinio automobilio, tegu ir varomo tuo neva „švariu dyzelinu“, pasakys, kad dyzelinas orą teršia labiau nei benzinu varomi automobiliai.

Skandalus finansų sektoriuje ir „Volkswagen“ skandalą sieja du svarbūs panašumai. Pirmasis – didelės bendrovės, ar tai būtų bankai ar gamintojai, yra stipriai susisaistę su savo šalies politikais. Išrinkti valdžios atstovai nuo jų priklauso – ar šalyje bus sukurta darbo vietų ir ar į biudžetą bus surinkta pakankamai mokesčių. „Volkswagen“ – ryški Vokietijos automobilių gamybos pramonės pažiba. Kanclerė Angela Merkel, kaip ir jos pirmtakas Gerhardas Schröderis, kuris užstojo „Volkswagen“, kai 2003 metais Europos Komisija ėmė abejoti holdingo struktūros teisėtumu, kaip įmanydami stengėsi padėti bendrovei.

Antrasis panašumas tas, kad abi šias verslo šakas reguliuojančiomis taisyklėmis siekiama gana įvairių tikslų. Prižiūrėtojai gali norėti, kad bankai būtų saugesni, tačiau jie taip pat nori, kad bankai daugiau skolintų realiajai ekonomikai, o tai reiškia papildomą riziką. Viskas baigiasi tuo, kad prižiūrėtojai sukuria taisykles, kurios nestumia bankų viena ar kita aiškia kryptimi.

Šia prasme panašių problemų sukelia ir automobilių taršą reguliuojančios taisyklės. Kai prižiūrėtojų dėmesys nukrypo į klimato atšilimo stabdymą, jie sukūrė didžiausias paskatas gaminti automobilius su kuo mažesnėmis šiltnamio dujų emisijomis – net jeigu tai reiškė, kad į aplinką pateks daugiau nuodingų mikrodalelių, kurios daug labiau kenkia greta šių automobilių esantiems žmonėms. Iki šiol dar nebuvo diskutuota, kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp vietos taršos ir klimato kaitos.

Kaip patvirtina „Volkswagen“ atvejis, nepakanka vien leisti bendrovei atsiprašyti ir duoti per nagus naujomis taisyklėmis. Laikas rimtai aptarti, kaip parengti tokias taisykles, kuriose būtų nustatytos paskatos siekti tikrųjų tikslų – ekonominės ir socialinės gerovės. Tik deramai atsakę į šiuos klausimus, turėsime tokius bankus, automobilius ir kitas prekes ar paslaugas, kokių iš tiesų norime.

Haroldas Jamesas yra Prinstono universiteto istorijos ir tarptautinių santykių profesorius, Europos universitetinio instituto Florencijoje istorijos profesorius ir Tarptautinio inovacijų valdymo centro vyresnysis mokslo darbuotojas.

Autoriaus teisės priklauso „Project Syndicate“, 2015 m.

www.project-syndicate.org

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Magadane pradėta gaminti dešra iš ruonių 4

Rusijos šiaurės rytų Sibiro mieste Magadane pradėtos gaminti dešros iš jūros žinduolių – ruonių mėsos. Šiuo...

Pramonė
2019.03.23
„Baltic Mill“ grupė per pusmetį uždirbo 43.000 Eur pelno 2

Baltijos šalių grūdų perdirbimo įmonių grupė „Baltic Mill“ per pirmąjį finansinių metų pusmetį uždirbo 43.000...

Pramonė
2019.03.22
Dujotiekio Vilnius-Ryga dalį rekonstruos „MT group“ 

Magistralinio dujotiekio Vilnius-Panevėžys-Ryga dalį už 9,4 mln. Eur rekonstruos Lietuvos bendrovė „MT...

Pramonė
2019.03.22
„INVL Baltic Farmland“ už 2018 metus išmokės 323.000 Eur dividendų

Investicijų į žemės ūkio paskirties žemę bendrovė „INVL Baltic Farmland“ už 2018 metus išmokės 0,10 Eur...

Pramonė
2019.03.22
„Enefit“ pajamos augo 57%

Estijos „Eesti Energia“ priklausančio energijos tiekėjo UAB „Enefit“ pajamos per 2018 m. sudarė 38,1 mln.

Pramonė
2019.03.22
Vasarį pramonė pagamino 3,8% daugiau

Pramonės produkcija palyginamosiomis kainomis 2019 m. pradžioje išaugo.

Pramonė
2019.03.22
Korupciniai žaidimai, kurie vyksta už akcininkų nugaros Premium 8

Apie korupciją privačiame versle viešai retai kalbama, bet jos mastas gali būti ne mažesnis nei viešajame...

Verslo aplinka
2019.03.22
Ketinama atleisti Vilniaus šilumos tinklų vadovą  15

Vilniaus šilumos tinklų valdyba penktadienį spręs, ar atleisti daugiau nei trejus metus jai...

Pramonė
2019.03.21
 „Orlen Lietuva“ pajamos augo, pelnas ištirpo 1

„Orlen Lietuva“ naftos perdirbimo produktų gamykla praėjusiais metais dirbo maksimaliu pajėgumu, fiksavo...

Pramonė
2019.03.21
Sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais įstatymas pateiktas Vyriausybei

Energetikos ministerija Vyriausybei pateikė Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės...

Pramonė
2019.03.21
Nuo 2020-ųjų benzine biodegalų turės būti ne mažiau kaip 10% 4

Seimas pakeitė iki šiol galiojančius reikalavimus dėl biodegalų maišymo į benziną – pritarė kelių Seimo narių...

Pramonė
2019.03.21
Įmonių laukia baudos už 2018 m. nesutvarkytas pakuotes Premium

Pildosi prognozės, kad dalies pakuočių tvarkymo užduočių šiemet nepavyks įveikti ir Lietuvos gamintojams bei...

Paslaugos
2019.03.21
„Lietuvos energijos“ ir „Fortum“ jėgainės Kaune konsultavimas kelia klausimų VPT 4

Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) statomą 150 mln. Eur vertės Kauno kogeneracinę jėgainę (KKJ)...

Pramonė
2019.03.21
Ko gero, didžiausia plyno lauko investicija Lietuvos istorijoje Premium 15

Potencialus JAV energetikos bendrovių elektros energijos gamybos Lietuvoje projektas galėtų tapti didžiausia...

Pramonė
2019.03.20
JAV sunkiosios technikos gamintojai kelia kainas ir kalba apie atleidimus

Donaldo Trumpo administracijai degant žalią šviesą vis daugiau importo muitų, šalies buldozerių bei kitos...

Pramonė
2019.03.20
Atidaro „Fredos“ fabriką: investuoti 53 mln. Eur, gamins naujos kartos baldus Premium 9

Baldų AB „Freda“ Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje oficialiai atidaro naują baldų gamybos įmonę UAB „Geras...

Pramonė
2019.03.20
Pasirašyta pirmojo sinchronizacijos etapo finansavimo sutartis 11

Briuselyje Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatorių vadovai ir Inovacijų ir tinklų programų...

Pramonė
2019.03.19
Į aplinkos ministrus bus teikiama Seimo nario K. Mažeikos kandidatūra  4

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovo „valstiečio“ Kęstučio Mažeikos kandidatūra bus teikiama į aplinkos...

Verslo aplinka
2019.03.19
Šiluma šalyje per metus brango 6%

Vidutinė centralizuotos šilumos kaina šalyje per metus – kovą palyginti su 2018 metų kovu – išaugo 6%,...

Pramonė
2019.03.19
„Dana Incorporated“ steigia paslaugų centrą Lietuvoje, įdarbins 100 specialistų 5

Inžinerinius sprendimus transporto priemonių ir įrangos veiksmingumui, našumui ir tvarumui gerinti kurianti...

Paslaugos
2019.03.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau