„Volkswagen“: liaudies automobilio nuopuolis

Publikuota: 2015-10-06
Kim Hong-Ji  („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Kim Hong-Ji („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Prinstono universiteto istorijos ir tarptautinių santykių profesorius

Iki šiol bendrovės „Volkswagen“ skandalas rutuliojosi pagal gerai žinomą scenarijų. Pirmiausia pasirodo pranešimai apie gėdingą bendrovės poelgį (šįkart apie į 11 milijonų vokiečių automobilių gamintojo dyzelinių variklių įdiegtą programą, aktyvuojančią taršos kontrolės sistemą tik tada, kai automobilis testuojamas). Direktoriai nuolankiai atsiprašinėja. Kai kurie jų atleidžiami. Įpėdiniai žada pakeisti bendrovės kultūrą. Vyriausybės užsimoja skirti didžiules baudas. Skandalas nurimsta, ir gyvenimas tęsiasi.

Šis scenarijus jau visiems gerai žinomas, ypač po 2008 metų finansų krizės. Bankai ir kitos finansų įstaigos ne kartą juo naudojosi, kai vienas kitą vejantys skandalai vis labiau didino nepasitikėjimą visu finansų sektoriumi. Visi į viešumą iškilę negeri darbai, taip pat ir pastarasis „Volkswagen“ „švaraus dyzelino“ skandalas, turėtų paskatinti permąstyti požiūrį į piktybinius bendrovių nusižengimus.

Vien pažadų ateityje elgtis padoriau, kaip atskleidė nesibaigianti skandalų virtinė finansų sektoriuje, akivaizdžiai nepakanka. Prižiūrėtojai nespėja iki galo išnagrinėti vieno manipuliavimo rinka atvejo, kai išlenda kitas.

Dar viena bėda, susijusi su bankų sektoriumi, yra ta, kad ten blogi poelgiai iš tiesų net skatinami. Bankai geriau nei indėlininkai nusimano apie padėtį rinkoje (ir tikimybę, kad paskolos bus grąžintos). Šis informacinis pranašumas ir yra jų veiklos pagrindas. Mandagūs analitikai šį pranašumą vadina „informacijos valdymu“. Kritikai atrėžia, kad tai prekyba pasinaudojant viešai neatskleidžiama informacija.

Bankai, kaip niekas kitas, yra ypač pažeidžiami skandalų – visos organizacijos reputacija ir net balansas gali nukentėti nuo daugybės atskirų darbuotojų veiksmų. Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje gerai žinomas „Barings“ bankas žlugo dėl vieno Singapūre įsikūrusio jų prekiautojo veiksmų. 2004 metais, po to, kai prekiautojas manipuliavo vyriausybės obligacijų rinka, buvo uždarytas „Citigroup“ bankas Japonijoje. Vienas „JPMorgan Chase“ prekiautojas, žinomas kaip „Londono banginis“, sugebėjo savo darbdaviui pridaryti net 6,2 milijardo JAV dolerių nuostolių.

Visi šie nesibaigiantys skandalai rodo, kad atsiprašymai tėra tušti žodžiai ir kad kalbos apie bendrovės kultūros keitimą dažniausiai yra tuščios. Kol paskatos liks tokios kaip dabar, nesikeis ir kultūra.

„Volkswagen“ atvejis primena, kad piktnaudžiavimai bankų sektoriumi neapsiriboja. Taigi vien baudomis ar vis naujomis taisyklėmis problemos neišspręsime, nes pagal bendrovių fizikos dėsnį kiekvienam nustatytam draudimui, atsižvelgiant į jo griežtumą, bus sugalvota pakankamai būdų jį apeiti.

Todėl nėra ko stebėtis, kad automobilių pramonėje taip pat nestinga paskatų pažeidinėti žaidimo taisykles. Visi puikiai žino, kad tikrosios kuro sąnaudos neatitinka tų, kurias pardavėjas nurodo prekybos salone. Tokios kuro sąnaudos gaunamos, kai testuojant vėjas pučia pavymui, o kelio danga ypač lygi. Nereikia ir tų testų – kiekvienas, nors ir trumpai pastovėjęs prie užvesto dyzelinio automobilio, tegu ir varomo tuo neva „švariu dyzelinu“, pasakys, kad dyzelinas orą teršia labiau nei benzinu varomi automobiliai.

Skandalus finansų sektoriuje ir „Volkswagen“ skandalą sieja du svarbūs panašumai. Pirmasis – didelės bendrovės, ar tai būtų bankai ar gamintojai, yra stipriai susisaistę su savo šalies politikais. Išrinkti valdžios atstovai nuo jų priklauso – ar šalyje bus sukurta darbo vietų ir ar į biudžetą bus surinkta pakankamai mokesčių. „Volkswagen“ – ryški Vokietijos automobilių gamybos pramonės pažiba. Kanclerė Angela Merkel, kaip ir jos pirmtakas Gerhardas Schröderis, kuris užstojo „Volkswagen“, kai 2003 metais Europos Komisija ėmė abejoti holdingo struktūros teisėtumu, kaip įmanydami stengėsi padėti bendrovei.

Antrasis panašumas tas, kad abi šias verslo šakas reguliuojančiomis taisyklėmis siekiama gana įvairių tikslų. Prižiūrėtojai gali norėti, kad bankai būtų saugesni, tačiau jie taip pat nori, kad bankai daugiau skolintų realiajai ekonomikai, o tai reiškia papildomą riziką. Viskas baigiasi tuo, kad prižiūrėtojai sukuria taisykles, kurios nestumia bankų viena ar kita aiškia kryptimi.

Šia prasme panašių problemų sukelia ir automobilių taršą reguliuojančios taisyklės. Kai prižiūrėtojų dėmesys nukrypo į klimato atšilimo stabdymą, jie sukūrė didžiausias paskatas gaminti automobilius su kuo mažesnėmis šiltnamio dujų emisijomis – net jeigu tai reiškė, kad į aplinką pateks daugiau nuodingų mikrodalelių, kurios daug labiau kenkia greta šių automobilių esantiems žmonėms. Iki šiol dar nebuvo diskutuota, kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp vietos taršos ir klimato kaitos.

Kaip patvirtina „Volkswagen“ atvejis, nepakanka vien leisti bendrovei atsiprašyti ir duoti per nagus naujomis taisyklėmis. Laikas rimtai aptarti, kaip parengti tokias taisykles, kuriose būtų nustatytos paskatos siekti tikrųjų tikslų – ekonominės ir socialinės gerovės. Tik deramai atsakę į šiuos klausimus, turėsime tokius bankus, automobilius ir kitas prekes ar paslaugas, kokių iš tiesų norime.

Haroldas Jamesas yra Prinstono universiteto istorijos ir tarptautinių santykių profesorius, Europos universitetinio instituto Florencijoje istorijos profesorius ir Tarptautinio inovacijų valdymo centro vyresnysis mokslo darbuotojas.

Autoriaus teisės priklauso „Project Syndicate“, 2015 m.

www.project-syndicate.org

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Iš „Stigmos“ vadovo antikvarinių automobilių kolekcijos gimsta muziejus

Panevėžio plastiko ir gumos UAB „Stigma“ vadovo Alfredo Zigmanto planas miesto pakraštyje atidaryti...

Pramonė
2018.07.20
„Freda“ viršijo 100 mln. Eur apyvartą, uždirbo beveik 9 mln. Eur pelno

 Kauno baldų gamybos bendrovė „Freda“ praėjusiais metais uždirbo 8,945 mln. Eur grynojo pelno – 52,3% daugiau...

Pramonė
2018.07.20
„Continental“ pradėjo statyti gamyklą Kauno LEZ 23

Vokietijos technologijų ir automobilių komponentų pramonės kompanija „Continental“ penktadienį pradėjo savo...

Pramonė
2018.07.20
„Orlen Lietuva“ antrojo ketvirčio EBITDA– 31 mln. USD 7

Nepaisant itin įtemptos makroekonominės padėties rinkoje, naftos perdirbimo AB „Orlen Lietuva“ antrąjį...

Pramonė
2018.07.20
„Continental“ augina susidomėjimą Kauno LEZ: rekordinė investicija gali būti ne vienintelė Premium 13

Šiandien Kauno LEZ skelbiama technologijų kompanijos „Continental“ gamyklos statybų pradžia. „Continental“...

Pramonė
2018.07.20
„Dominari“ vykstantys pokyčiai pridengti konfidencialumu Premium 3

Sparčiausiai Panevėžio apskrityje augusios ir „Metų gazele 2016“ tituluotos įmonės nebeliko: baldų UAB...

Pramonė
2018.07.20
„Starbucks“ ir „McDonald‘s“ skelbia konkursą ir žada solidų atlygį – dalyvauti gali kiekvienas

Du gigantai – „Starbucks“ ir McDonald‘s, suvienijo jėgas kovai su plastiko atliekomis – iki 2021 m.

Pramonė
2018.07.19
FNTT ir prokurorai perdavė teismui „Metrail“ bylą

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) kartu su Vilniaus apygardos prokuratūra baigė tyrimą ir teismui...

Verslo aplinka
2018.07.19
Austrijos „TGW Limited“ atidarė inžinerinių paslaugų centrą Kaune 4

Šiandien oficialiai atidarytas Austrijos logistikos automatizavimo sistemų vystymo bendrovės „TGW Logistics...

Transportas
2018.07.19
Sezono įkarštyje Ukrainos gėrimų pramonėje – sumaištis 2

Skysto chloro ir druskos rūgšties gamybą nutraukusi „Dniproazot“ gamykla sukėlė sumaištį Ukrainos gėrimų...

Pramonė
2018.07.19
Didžiausia pramonininkų saulės elektrinė – „Retal Lithuania“ gamykloje 3

Lentvaryje įsikūrusioje „Retal Lithuania“ gamykloje iki lapkričio pabaigos bus įrengta beveik 1,4 megavato...

Pramonė
2018.07.18
Baigusi valstybės svarbos projektą „Lietpak“ norėtų įsigyti nuomojamą žemę 4

Investavusi 82,2 mln. Eur arba beveik 4 kartais daugiau nei buvo įsipareigojusi, pakavimo medžiagų UAB...

Pramonė
2018.07.18
TOP 1000 lyderiai ekspertų akimis: per mažai pramonės, o ypač – inovatyvios Premium 1

Lietuvos bendrovių TOP 1000 sąrašo viršūnėse – palyginti nedaug modernių pramonės įmonių, vos viena kita...

Pramonė
2018.07.18
INHUS Švedijoje įgyvendina ypatingą projektą: pasiruošimas truko metus

Vilniaus gelžbetonio ir metalo konstrukcijų įmonei INHUS patikėta įgyvendinti ypatingos svarbos valstybinį...

Pramonė
2018.07.18
Ukmergės „Grosso Moda Lithuania“ verslo modelis – aukštų kainų klientai

Didmenine prekyba drabužiais užsiimanti Ukmergės UAB „Grosso Moda Lithuania“ ieško stambių ir patikimų...

Pramonė
2018.07.18
TOP 1000: pirmuoju smuiku grojo prekyba ir pramonė Premium 4

„Verslo žinių“ kasmet sudaromo didžiausio Lietuvos bendrovių TOP 1000 viršūnėje – didmeninės ir mažmeninės...

Pramonė
2018.07.18
Pasikeitus garantinio tiekimo kainodarai siūlo iš naujo rinktis energijos tiekėją Rėmėjo turinys 1

Patvirtinus LR Elektros energetikos įstatymo nuostatų pakeitimus keičiasi garantinio energijos tiekimo...

Pramonė
2018.07.17
Dėl „Pramonė 4.0“ pranašaujamas amžius verslo konsultantams 1

Europos konsultacijų rinkai artėjant prie maždaug 100 mlrd. USD dydžio, ekspertai pastebi, kad konsultantų...

Pramonė
2018.07.17
V.Junevičius parduoda „Kėdainių odos“ akcijas, odos pramonė bankroto rizikos zonoje Premium

Restruktūrizavimą išgyvenanti „Kėdainių oda“ ketina dalį akcijų parduoti potencialiam investuotojui –...

Pramonė
2018.07.17
Istorinį sandorį sudaręs Vokietijos pramonės flagmanas atsidūrė ant išskaidymo ribos Premium

Po dvejus metus trukusių derybų Vokietijos pramonės flagmanas „Thyssenkrupp“ susiderėjo dėl plieno verslų...

Pramonė
2018.07.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau