„Volkswagen“: liaudies automobilio nuopuolis

Publikuota: 2015-10-06
Kim Hong-Ji  („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Kim Hong-Ji („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Prinstono universiteto istorijos ir tarptautinių santykių profesorius

Iki šiol bendrovės „Volkswagen“ skandalas rutuliojosi pagal gerai žinomą scenarijų. Pirmiausia pasirodo pranešimai apie gėdingą bendrovės poelgį (šįkart apie į 11 milijonų vokiečių automobilių gamintojo dyzelinių variklių įdiegtą programą, aktyvuojančią taršos kontrolės sistemą tik tada, kai automobilis testuojamas). Direktoriai nuolankiai atsiprašinėja. Kai kurie jų atleidžiami. Įpėdiniai žada pakeisti bendrovės kultūrą. Vyriausybės užsimoja skirti didžiules baudas. Skandalas nurimsta, ir gyvenimas tęsiasi.

Šis scenarijus jau visiems gerai žinomas, ypač po 2008 metų finansų krizės. Bankai ir kitos finansų įstaigos ne kartą juo naudojosi, kai vienas kitą vejantys skandalai vis labiau didino nepasitikėjimą visu finansų sektoriumi. Visi į viešumą iškilę negeri darbai, taip pat ir pastarasis „Volkswagen“ „švaraus dyzelino“ skandalas, turėtų paskatinti permąstyti požiūrį į piktybinius bendrovių nusižengimus.

Vien pažadų ateityje elgtis padoriau, kaip atskleidė nesibaigianti skandalų virtinė finansų sektoriuje, akivaizdžiai nepakanka. Prižiūrėtojai nespėja iki galo išnagrinėti vieno manipuliavimo rinka atvejo, kai išlenda kitas.

Dar viena bėda, susijusi su bankų sektoriumi, yra ta, kad ten blogi poelgiai iš tiesų net skatinami. Bankai geriau nei indėlininkai nusimano apie padėtį rinkoje (ir tikimybę, kad paskolos bus grąžintos). Šis informacinis pranašumas ir yra jų veiklos pagrindas. Mandagūs analitikai šį pranašumą vadina „informacijos valdymu“. Kritikai atrėžia, kad tai prekyba pasinaudojant viešai neatskleidžiama informacija.

Bankai, kaip niekas kitas, yra ypač pažeidžiami skandalų – visos organizacijos reputacija ir net balansas gali nukentėti nuo daugybės atskirų darbuotojų veiksmų. Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje gerai žinomas „Barings“ bankas žlugo dėl vieno Singapūre įsikūrusio jų prekiautojo veiksmų. 2004 metais, po to, kai prekiautojas manipuliavo vyriausybės obligacijų rinka, buvo uždarytas „Citigroup“ bankas Japonijoje. Vienas „JPMorgan Chase“ prekiautojas, žinomas kaip „Londono banginis“, sugebėjo savo darbdaviui pridaryti net 6,2 milijardo JAV dolerių nuostolių.

Visi šie nesibaigiantys skandalai rodo, kad atsiprašymai tėra tušti žodžiai ir kad kalbos apie bendrovės kultūros keitimą dažniausiai yra tuščios. Kol paskatos liks tokios kaip dabar, nesikeis ir kultūra.

„Volkswagen“ atvejis primena, kad piktnaudžiavimai bankų sektoriumi neapsiriboja. Taigi vien baudomis ar vis naujomis taisyklėmis problemos neišspręsime, nes pagal bendrovių fizikos dėsnį kiekvienam nustatytam draudimui, atsižvelgiant į jo griežtumą, bus sugalvota pakankamai būdų jį apeiti.

Todėl nėra ko stebėtis, kad automobilių pramonėje taip pat nestinga paskatų pažeidinėti žaidimo taisykles. Visi puikiai žino, kad tikrosios kuro sąnaudos neatitinka tų, kurias pardavėjas nurodo prekybos salone. Tokios kuro sąnaudos gaunamos, kai testuojant vėjas pučia pavymui, o kelio danga ypač lygi. Nereikia ir tų testų – kiekvienas, nors ir trumpai pastovėjęs prie užvesto dyzelinio automobilio, tegu ir varomo tuo neva „švariu dyzelinu“, pasakys, kad dyzelinas orą teršia labiau nei benzinu varomi automobiliai.

Skandalus finansų sektoriuje ir „Volkswagen“ skandalą sieja du svarbūs panašumai. Pirmasis – didelės bendrovės, ar tai būtų bankai ar gamintojai, yra stipriai susisaistę su savo šalies politikais. Išrinkti valdžios atstovai nuo jų priklauso – ar šalyje bus sukurta darbo vietų ir ar į biudžetą bus surinkta pakankamai mokesčių. „Volkswagen“ – ryški Vokietijos automobilių gamybos pramonės pažiba. Kanclerė Angela Merkel, kaip ir jos pirmtakas Gerhardas Schröderis, kuris užstojo „Volkswagen“, kai 2003 metais Europos Komisija ėmė abejoti holdingo struktūros teisėtumu, kaip įmanydami stengėsi padėti bendrovei.

Antrasis panašumas tas, kad abi šias verslo šakas reguliuojančiomis taisyklėmis siekiama gana įvairių tikslų. Prižiūrėtojai gali norėti, kad bankai būtų saugesni, tačiau jie taip pat nori, kad bankai daugiau skolintų realiajai ekonomikai, o tai reiškia papildomą riziką. Viskas baigiasi tuo, kad prižiūrėtojai sukuria taisykles, kurios nestumia bankų viena ar kita aiškia kryptimi.

Šia prasme panašių problemų sukelia ir automobilių taršą reguliuojančios taisyklės. Kai prižiūrėtojų dėmesys nukrypo į klimato atšilimo stabdymą, jie sukūrė didžiausias paskatas gaminti automobilius su kuo mažesnėmis šiltnamio dujų emisijomis – net jeigu tai reiškė, kad į aplinką pateks daugiau nuodingų mikrodalelių, kurios daug labiau kenkia greta šių automobilių esantiems žmonėms. Iki šiol dar nebuvo diskutuota, kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp vietos taršos ir klimato kaitos.

Kaip patvirtina „Volkswagen“ atvejis, nepakanka vien leisti bendrovei atsiprašyti ir duoti per nagus naujomis taisyklėmis. Laikas rimtai aptarti, kaip parengti tokias taisykles, kuriose būtų nustatytos paskatos siekti tikrųjų tikslų – ekonominės ir socialinės gerovės. Tik deramai atsakę į šiuos klausimus, turėsime tokius bankus, automobilius ir kitas prekes ar paslaugas, kokių iš tiesų norime.

Haroldas Jamesas yra Prinstono universiteto istorijos ir tarptautinių santykių profesorius, Europos universitetinio instituto Florencijoje istorijos profesorius ir Tarptautinio inovacijų valdymo centro vyresnysis mokslo darbuotojas.

Autoriaus teisės priklauso „Project Syndicate“, 2015 m.

www.project-syndicate.org

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Imperial Brands“ kuria užrakinamą elektroninę cigaretę 1

Jungtinės Karalystės tabako bendrovė „Imperial Brands“ kuria užrakinamą tabako vartojimui skirtą elektroninį...

Pramonė
2018.11.20
„Panevėžio stiklui“ vadovauja G. Petrauskas

Stiklo gamybos ir apdirbimo bendrovės „Panevėžio stiklas“ generaliniu direktoriumi tapo Gintaras Petrauskas,...

Vadyba
2018.11.19
Sulaikytas „Renault-Nissan-Mitsubishi“ vadovas C. Ghosnas 1

„Nissan“ pranešė apie savo ketinimus atleisti šio gamintojo valdybos pirmininką Karlosą Ghosną, atsiradus...

Transportas
2018.11.19
Ekspertai: pramonės smukimui įtakos turi ir naftos kainos

Rugsėjį pirmą kartą fiksavus metinį Lietuvos pramonės gamybos mažėjimą, ekspertai aiškina, kad tam didelės...

Pramonė
2018.11.19
Šiaulių regiono apžvalga: kas verslininkams čia patraukliau negu kur kitur Premium

Šiaulių pramonės parkas, laisvoji ekonominė zona, daugybė ilgus metus veikiančių gamyklų ir naujai sukurtų...

Pramonė
2018.11.19
Planas B dėl GPAIS – gruodžio pradžioje Premium

Verslui skambinant pavojaus varpais dėl streikuojančios GPAIS sistemos, Aplinkos ministerija planuoja, kad...

Kauno viešosios erdvės lygiuosis į Nyderlandus Premium 3

Kauno m. savivaldybė pirmoji šalyje pasitvirtino viešųjų erdvių kokybės ir želdinių priežiūros standartus,...

Ar Vokietija išgyvens „iPhone“ akimirką“ automobiliams? Premium 8

Pelningi Vokietijos automobilių gamintojai daug greičiau, nei tikėtasi, pajuto smūgių dėl elektrinių...

Transportas
2018.11.17
Investicija Kėdainių LEZ didina vokiečių investuotojų susidomėjimą 2

Pramoninių ir medicininių dujų bendrovės „AGA“20 mln. Eur investicija į dujų gamyklą Kėdainių laisvojoje...

Pramonė
2018.11.17
Interviu su „Linpra“ viceprezidentu: jeigu krizė ir ištiktų, metalo apdirbėjai priimtų ją kaip galimybę Premium

Šalies metalo apdirbimo pramonė yra svarbi mūsų inžinerinės pramonės dalis, metalininkams tenka apie trečdalį...

Pramonė
2018.11.17
IKEA tapo didžiausia privataus miško valdytoja Lietuvoje Premium 8

Šią savaitę Latvijoje pasikeitė didžiausios privačios miško valdos savininkai, kurie už daugiau nei 100.000...

Agroverslas
2018.11.16
Lietuvai reikalingas intensyvesnis miško ūkis 8

Jei Lietuvos miškų ūkio intensyvumas būtų toks kaip Suomijoje, medienos resursų šalyje padaugėtų, teigia...

Agroverslas
2018.11.15
„Metrail“ krizė: prašo teismo skubiai išnagrinėti, ar 30 mln. Eur baudų verslui skirta teisėtai 6

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas trečiadienį kreipėsi į Lietuvos...

„Achemos“ stabtelėjimą „Amber Grid“ pajuto finansiškai

Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus AB „Amber Grid“ pajamos per tris šių metų ketvirčius,...

Energetika
2018.11.15
Kauno metalo apdirbėjai ant bangos: stato gamyklas ir plečiasi Vakarų Europoje Premium 2

Strateginiai sprendimai prekiauti Vakarų Europoje, Kauno metalo perdirbėjams šuoliais augina milijoninius...

Pramonė
2018.11.15
„World Courier“: Lietuvoje svarbu būti vietiniu Premium

„Į Lietuvą atsekėme paskui klientus“, – tvirtina Lietuvoje biurą oficialiai atidarę pasaulinės specializuotos...

Transportas
2018.11.14
„Alfa Bank“ siekia perimti V. Kučinsko įmonių akcijas Premium 3

Rusijos „Alfa Bank“, siekiantis iš verslininko Vidmanto Kučinsko atgauti iki 20 mln. Eur skolą, siūlo...

Pramonė
2018.11.14
Vokietijos „seca“ įsteigė programinės įrangos kūrimo centrą Vilniuje 1

Medicinos matavimo sistemų ir svarstyklių gamintoja Vokietijos bendrovė „seca“ savo 15-ąjam padaliniui...

Pramonė
2018.11.13
AGA už 20 mln. Eur statys dujų gamyklą Kėdainių LEZ 5

Pramoninių ir medicininių dujų bendrovė AGA investuoja 20 mln. Eur į dujų gamyklą Kėdainių laisvojoje...

Pramonė
2018.11.13
„Narbuto“ patirtis: kaip prisibelsti iki „Amazon“ ar BMW Premium 4

Daugiau nei 90% savo gaminių eksportuojančios „Narbuto“ įmonių grupės pardavimai nuo 2010 m. iki praėjusių...

Rinkodara
2018.11.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau