Neparduotų butų daugėja, konkurencija aštrėja
„Metų pradžioje tikėjomės, kad po euro įvedimo rinka sustings, bet taip nenutiko – gal tik du pirmieji mėnesiai buvo ramesni. O dabar matome, kad rezultatai viršijo prognozes: turime neprognozuotai aktyvią rinką, prognozuotas kainų kritimas taip pat neįvyko. Matyt, šios prognozės persikelia į kitus metus“, – Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) surengtoje spaudos konferencijoje kalba Saulius Vagonis, NT paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.
Jis teigia, kad Vilniaus būsto rinka vis dar turi nemažą augimo potencialą todėl neišeina piešti apokaliptinių vaizdų ir kalbėti apie nuopuolį arba žymesnį kainų kritimą.
Anot p. Vagonio, aktyvumą būsto rinkoje generuoja vidaus paklausa, o didėjančios užsienio investicijų apimtys Vilniuje šią paklausą daro tvarią dėl augančių pajamų – pavyzdžiui, IT sektoriaus specialistų.
Apsukas sulėtins konkurencija
Arnoldas Antanavičius, „Inreal“ investicijų ir analizės departamento vadovas, atkreipia dėmesį, kad trečiąjį šių metų ketvirtį naujų butų pardavimo sandorių sudaryta 10% mažiau nei antrąjį ketvirtį. Anot jo, viena iš priežasčių ta, kad nemaža dalis pirkėjų antrąjį ketvirtį suskubo pirkti būstą, nes pagrįstai ar nepagrįstai išsigando Lietuvos banko griežtinamų atsakingo skolinimo taisyklių. Trečiąjį ketvirtį šio poveikio nebeliko.
„Apskritai labai sudėtinga palaikyti tokį aukštą naujų butų pardavimo lygį kaip antrąjį ketvirtį, kai per mėnesį vidutiniškai buvo parduodama 300 naujų butų. Vilniaus rinka tvari tada, kai NT plėtotojai parduoda 230–250 butų per mėnesį“, – kalba p. Antanavičius.
„Inreal“ duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį 26% visų naujų butų buvo parduoti naujai startavusiuose projektuose – per tris mėnesius nuo paleidimo į rinką. Tai reiškia, kad ketvirtadalį sandorių paskatino nauja pasiūla. O ji turėtų sumenkti dėl didėjančios konkurencijos tarp NT plėtotojų.
„Inreal“ skaičiuoja, kad neparduotų naujų butų fondas Vilniuje nuo praėjusių metų rugsėjo iki šių metų rugsėjo ūgtelėjo 23% ir pasiekė 4.900 butų (laisvų ir rezervuotų). NT plėtros bendrovė „Eika“ skaičiuoja, kad tokių butų yra 4.200.
„Bet nereikia įsivaizduoti, kad dabar Vilniuje yra tūkstančiai tuščių butų, kur stūgauta vėjai. Dauguma jų yra dar nepastatyti, o pastatytų ir neparduotų yra iki 1.500, ir nefiksuojame reikšmingo jų augimo“, – sako p. Vagonis.
Vis dėlto, anot p. Antanavičiaus, dauguma šių butų bus pastatyti, konkurencija auga ir ji jau vėsina NT plėtotojų entuziazmą imtis naujų projektų.
„Sandorių mažėjimas yra labai realus ir mes prognozuojame, kad jų sumažės 10-15% paskutinį metų ketvirtį. O dėl aštrėjančios konkurencijos NT plėtotojai, kaip ir metų pradžioje, ims siūlyti nuolaidas ir akcijas“, – teigia p. Antanavičius.
Lemia kapitalas
„Eikos“ duomenimis, šiuo metu Vilniuje pirkėjai gali rintis iš maždaug 106 naujų butų projektų – prieš metus jų buvo 77.
„Neparduotų naujų butų sandėlys didėja. Pasiūla lenkia paklausą maždaug 70 butų per mėnesį. Tačiau sandorių skaičius per metus augo 8%. Kol pardavimai auga, manau, naivu tikėtis, kad NT plėtotojai nebesiims naujų projektų“, – kalba Martynas Žibūda, „Eikos“ plėtros departamento direktorius.
Anot jo, ir paklausą, ir pasiūlą skatina tiek NT plėtotojų, tiek gyventojų sukauptas nemažas kapitalas, kuris dabar sąlyginai pigus ir kurį jie nukreipia į NT.
„Rinkoje daugėja naujų žaidėjų, vykdančių vieno namo projektus. Pirkėjai pirmiausia naujuose projektuose – dar iš brėžinių – išperka mažus, vieno kambario butus, kurie įsigyjami kaip investicija. Arba brangiuose projektuose pirmiausia nuperkami patys brangiausi butai, kurie nenuvertės. Žmonės nukreipia kapitalą į NT, todėl manau, metus užbaigsime su maždaug 9% sandorių skaičiaus augimu“, – teigia p. Žibūda.
