„BaltCap“: startuolio ėjimas į Vilniaus biržą – fantastika
Aktyvus investavimas į startuolius prasidėjo 2012 m. Nuo tada investicijų skaičius ir sumos auga kasmet. Kaip vertinate dabartinę pradedančiųjų ekosistemą?
Viskas užima šiek tiek laiko. Buvo padarytas labai geras pirmas žingsnis, kai atsirado eilė startuolių, kurie gavo pinigų ir šansų įgyvendinti savo idėjas. Tai reikalinga, kad sukurtume išgyvenantį tarptautinio lygio startuolį.
Tokių jau yra 3-5, kurie Lietuvos rinkoje gavę pinigų sugebėjo pritraukti dešimtis milijonų Eur iš tarptautinių žinomų fondų. Kuri nors iš tų 3-5 bendrovių turi galimybes ilguoju laikotarpiu tapti išgyvenančia ir turinčia savo vietą vidutinio dydžio (pasauliniu mastu) technologijų kompanija arba būti parduota už reikšmingą sumą.
Už kokią sumą turėtų būt parduotas startuolis, kad ją vadintume reikšminga?
Pasaulyje yra kalbama apie vienaragius (daugiau nei 1 mlrd. USD investuotojų vertinami startuoliai), Europoje lyginamasi jų skaičiumi. Baltijos šalyse vienaragiu galėtume vadinti ir 100 mln. Eur bendrovę, jos pardavimas už 50-100 mln. Eur būtų reikšmingas. Bet tokių mes dar neturime, jų atsiras tada, kai ne vienerius ar dvejus metus, bet turbūt dešimtmetį pastoviai investuosime rizikos kapitalo pinigus. Iš to pastovaus proceso galima tikėtis, kad po 5-10 m. pradės matytis tokie rezultatai, bet labai svarbu, kad jis nenutruktų.
Paminėjote rizikos kapitalo investicijų nutrūkimą. Panašu, kad pertrauką turėsime jau kitais metais, nes vienas investavimo laikotarpis jau baigiasi, o nauji fondai investuoti galės, panašu, tik po metų.
Galbūt nelabai didelis, bet tarpas bus. Apie naujus fondus jau kalbama, bet kol bus paskelbtas konkursas, išrinkti fondų valdytojai ir surinktos privačios lėšos, tarpas atsiras.
Čia kaip gamtoje – startuoliai turi žiūrėti, ar vasara, ar pavasaris, ar žiema. Žiemai ruošiasi žmonės ir jiems reikėtų numatyti, kad bus investicijų pertrauka. Yra ir būdų veikti toliau: mažesnės sąnaudos, lėtesnė plėtra, išankstinis rūpinimasis kitais, privačiais ar regioniniais investuotojais. Verslas yra gana globalus, galima bandyti pritraukti pinigų ir iš Latvijos, Estijos fondų, verslo angelų. Tai bus ir geras patikrinimas, kas eina lengviausiu keliu, o kas žiūri plačiau ir ruošiasi.
Kaip tokia pertrauka turėtų paveikti bendras startuolių ekosistemos tendencijas kitais metais?
Investicijų skaičius turbūt sumažės, sumos galbūt ne. Bet čia mes kalbame apie tai, kas vyksta mūsų mažoje Lietuvėlėje, o yra ir bendra tendencija, kad Europoje bei JAV investicijų pritraukti tampa sudėtingiau. Dar sunku pasakyti, ar tai tikrai tendencija, bet industrija prognozuoja, kad galimas susitraukimas. Tai irgi gali paveikti lietuviškus startuolius, ypatingai tuos, kurie bando ar bandys pritraukti tarptautinius investuotojus.
Iš kitos pusės, Europoje pastartuoju metu buvo sukurta visa eilė nemažų fondų, kurie turės kur nors investuoti. Todėl nėra aišku, kuri tendencija nulems rinkos pokyčius.
O kodėl Lietuvoje nėra stambių fondų, kurie galėtų į startuolius investuoti dideles sumas vėlesnių investicijų pritraukimo etapų metu?
Jeigu startuolis mėgina pritraukti porą mln. Eur ir daugiau, vadinasi jis jau žengė į tarptautines rinkas ir jam reikalinga tarptautinė ekspertizė. Net jeigu pažiūrėsime į Skandinaviją, kur rizikos kapitalas yra žymiai labiau išplėtotas, dažniausiai A serijos (pirmos stambios investicijos – VŽ) etape, kur dažnai pritraukiama 4 ar daugiau mln. Eur, beveik visada dalyvauja ir tarptautiniai investuotojai. Kas iš to, kad mes dabar sukurtume rizikos kapitalą vėlyvesnės stadijos bendrovėms, kuris būtų orientuotas į Baltijos šalis. Toks fondas turėtų būti 40-50 mln. Eur dydžio ir tada būtų klausimas, ar jis rastų pakankamai tokios stadijos ir geros kokybės bendrovių, kad viską galėtų čia investuoti? Turbūt nelabai, gal ateis tam momentas, bet šiai dienai dar ne.
Matome, kaip pasiekę didelę brandą startuoliai ryžtasi eiti į kurią nors didžiąją finansų biržą. Ar galima tikėtis, kad mažesnius pradedančiuosius sudomins Vilniaus birža?
Oj, čia klausimas iš fantastikos srities. Bendrai pasaulyje tendencija yra, kad išėjimas į biržą startuoliams vis mažiau arba vis vėliau aktualus. Atsiranda labai stambių fondų ir galima pritraukti daug lėšų išliekant privačia bendrove. Mes girdime, kad jie investuoja šimtus milijonų ar milijardus, anksčiau tokias sumas kompanijos pritraukdavo eidamos į biržą, bet dabar to nebereikia, nes yra privatūs investuotojai.
Kitas dalykas, einant į biržą idėją ir verslo planą turi suprasti pakankamas ratas žmonių. Netgi žiūrint į Europą, čia žmonių, kurie investuotų į technologines bendroves, nedaug. Todėl visi startuoliai eina į JAV, tik ten yra pakankamas investuotojų ratas, kuris perka technologines bendroves ir vertina jas pakankamai gerai. Visa Europa turi šią problemą, joje sunku paleisti technologinę bendrovę į biržą, net nekalbant apie Lietuvą. Čia gali būti atsitiktinių pavyzdžių, turime alternatyvią biržą, bet tai nebus reiškinys ar tendencija.
infogr.am::d9de91ef-8eb5-4a2c-981d-dd32e0132baf
