Lietuvos įmonė bevieliu ryšiu tikisi apjuosti Pietų Ameriką ir Afriką
„LigoWave“ prekės ženklą naudojančios bendrovės bevielio ryšio antenos esant palankioms sąlygoms viena nuo kitos gali būti nutolusios daugiau nei 100 km ir tokiu atstumu persiųsti duomenis. Taigi, jas galima rinktis vietoje, pavyzdžiui, interneto laido tiesimo į gyvenamąsias vietoves.
„Bevielio ryšio plėtra sparčiai auga visame pasaulyje, Pietų Amerikoje ir Afrikoje yra šalių, kurios visai neturi laidinės infrastruktūros, todėl potencialas labai didelis. Aišku, ten yra savų problemų, kaip biurokratija ir specialūs importo reikalavimai“, – aiškina Jonas Sabaliauskas, įmonės rinkodaros vadovas.
Jis pasakoja, kad dabar interneto infrastruktūrą kuriančios valstybės nesistengia nutiesti laidų visur kur tik galima, o juos renkasi pagrindiniams taškams nuo kurių į reikiamas vietas „Wi-Fi“, IP telefonija ir televizija ateina antenų siunčiamu ryšiu.
„Laidai tiesiami tinklo stuburui sukurti, o toliau jungiama bevielio ryšio įranga. Yra tokių šalių, kur laidus vagia, todėl yra vietų, kur mūsų įranga naudojama kaip atsarginis variantas, kai laidas nutrūksta“, – kalba pašnekovas.
Europoje irgi nekas
Bendrovei Europa šiuo metu yra antra rinka po Pietų Amerikos. Nors žemynas ir atrodo toli pažengęs, anot p. Sabaliausko, poreikis duomenų persiuntimo galimybių plėtrai vis dar yra labai didelis, nes plečiamasi užmiesčiuose.
Galbūt ir dėl to įmonei pavyko laimėti 12 projektų įvairių ES fondų paramai gauti ir įsisavinti daugiau nei 1,77 mln. Eur.
„Daugumą testavimo įrangos pirkome su ES pagalba. Dar reikėjo perkelti gamybą į Kiniją, tada iššūkis buvo susirasti teisingus gamintojus, kurių linijoje nebūtų gamybos klaidų, o tai užtrunka“, – kalba iki 1.000 darbuotojų išsiplėtusios įmonės rinkodaros vadovas.
Tiesa, pradedant gamybą Kinijoje bendrovė apsimainė akcijomis su vietine įmone „LigoWave“, todėl dabar valdyboje viena pusė yra lietuvių, kita – užsieniečių. Be to, didžioji dalis darbuotojų taip pat dirba Kinijoje, o Lietuvoje yra 56 naujų produktų kūrėjai ir esamų vystytojai. Be to, bendrovė turi ir biurą JAV.
Prasidėjo nuo „Baltnetos“
Ponas Sabaliauskas prisimena, kad verslas prasidėjo nuo jo tėvo įkurtos UAB „Baltnetos komunikacijos“, kurią pardavus programuotojų grupė atsiskyrė ir pradėjo kurti savo programinę įrangą.
„Prieš 5 metus pamatėme, kad kurti programinę įrangą neužtenka ir reikia patiems daryti techninę įrangą, korpusus, antenas. Galiausiai taip išėjo, kad dabar patys sukonstruojame visą įrenginį nuo pradžios iki pabaigos“, – dėsto specialistas.
Ir specifinėje nišoje konkurentų apstu
Ponas Sabaliauskas pasakoja, kad nors ir produktas yra specifinis, pasauliniu mastu konkurentų yra daug, o Baltijos šalių rinką vadina stebėtinai aktyvia, nes čia yra tokių senų žaidėjų kaip Latvijos „MikroTik“, kurie su bevielio ryšio sistemomis pradėjo dirbti vieni pirmųjų pasaulyje.
„Technologijos keičiasi labai greitai, kas porą metų išeina naujas standartas, kuris spartą ir galimybes padvigubina, todėl reikia labai glaudžiai dirbti su mikroschemų gamintojais ir nuolatos tobulėti. Pabaigus produktą jau imamasi kito ir bandoma numatyti vieną ar du žingsnius į priekį, esame situacijoje, kai reikia nuolatos tobulėti, norint į rinką pateikti konkurencingus produktus“, – apie rinką kalba rinkodaros vadovas.
Anot jo, įmonės, kurios šioje srityje tikisi sukurti vieną sėkmingą produktą ir iš jo gyventi 5 metus nekuriant nieko naujo, yra pasmerktos nesėkmei. Vadovas pasakoja, kad ką tik išleisto įrenginio pardavimo laikotarpis paprastai gali siekti iki 3 metų, o vėliau jis jau laikomas pasenusiu.
Prekiauja per distributorius
Ponas Sabaliauskas aiškina, kad stiprią bevielio ryšio įrangą laukui paprastai parduoda per distributorius, tačiau atsiranda ir didžiųjų operatorių, kurie su gamintoju nori dirbti tiesiogiai. Taip neseniai bendrovei pavyko laimėti Rusijos telekomunikacijų bendrovės „Rostelecom“ rengtą konkursą, pagal kurį planuojama atvesti interneto ryšį į 12.000 kaimų.
2014 m. UAB „Wilibox“ pajamos Lietuvoje siekė 2,76 mln. Eur, metais anksčiau – 2,1 mln. Eur, rodo „Creditinfo“ pateikiami Registrų centro duomenys.
