Mobiliosios kronikos: nuo paslaugos elitui iki ryšio kiekvienam

Publikuota: 2015-09-13
Mobilusis telefonas „Siemens C5“. Telefonas paskelbtas rinkoje 1987 metais. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Mobilusis telefonas „Siemens C5“. Telefonas paskelbtas rinkoje 1987 metais. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Šiandien sunkoka patikėti, kad prieš dvidešimt metų mobilusis telefonas Lietuvoje buvo savotiškas padėties visuomenėje simbolis. Mobilųjį galėjo įpirkti tik saujelė didesnes pajamas gaunančių žmonių, o už malonumą minutėlę šnektelėti tokiu telefonu tekdavo pakloti iki 3 Lt.

Nepriklausomoje Lietuvoje gimusiai kartai, ko gero, keistai skamba frazės: „Skambinau, bet nieko nebuvo namie“ arba „Kada būsi prie telefono?“. Tačiau XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje jos skambėjo kasdien, nes Lietuvos gyventojai pokalbiams naudojo laidinį telefono ryšį, kurį tiekė tuometis Lietuvos telekomas.

Galimybė skambinti iš bet kur ir būti visada pasiekiamam atsirado tik šalyje pradėjus diegti mobiliąsias technologijas.

Daugelis jau nepamena, kad pirmieji Lietuvoje pasirodę mobiliojo ryšio telefonai veikė ne dabar įprastu GSM, o NMT-450 standartu. Būtent šio standarto mobiliojo ryšio paslaugas teikė 1992 m. veiklą pradėjusi pirmoji Lietuvos mobiliojo ryšio operatorė „Comliet“. Vyresnės kartos verslininkai mėgsta pasakoti smagias istorijas apie tų laikų mobiliuosius telefonus – „Comliet“ siūlytas „plytas“ „Nokia 440“ ar „Maxon“, kurios sunkiai tilpdavo kišenėn. Įspūdingo dydžio buvo ne tik telefonai, bet ir jų kainos bei ryšio paslaugų įkainiai. O vartotojų skaičius – labai menkas. 1992 m., kai „Comliet“ pradėjo veiklą Lietuvoje, vienintelis jos klientas buvo SAS oro linijų bendrovė, tų pačių metų pabaigoje operatorė turėjo 300 abonentų, o 1993-iuosius baigė turėdama beveik 1.400. Štai ir visas mobilumas.

Pasižvalgyti po tuometinių mobiliųjų telefonų nuotraukų galeriją galite čia.

GSM eros aušra

Naujas Lietuvoje mobiliojo ryšio istorijos etapas prasidėjo 1995 m., kai šalyje buvo pradėtos teikti GSM paslaugos.

Pirmoji 1995 m. kovą jas pasiūlė mobiliojo ryšio operatorė UAB „Omnitel“, o netrukus tų pačių metų spalį startavo ir antrasis mobilusis tinklas – „Bitė GSM“ (tuometė UAB „Mobilios telekomunikacijos“).

Pirmasis oficialus pokalbis mobiliuoju (GSM) ryšiu Lietuvoje įvyko kovo 16 d. tarp Gintauto Žintelio, ryšių ir informatikos ministro, ir dabar jau amžinatilsį Juozo Kazicko, tuomečio „Omnitel“ valdybos pirmininko.

„Ši diena bus laikoma GSM eros Lietuvoje pradžia. „Omnitel“ paveržė dalį mobiliojo ryšio rinkos iš lig šiol monopolį turėjusio „Comliet“, – 1995 m. kovą iškilmingai skelbė VŽ. Šarūnas Kliokys, tuometis „Omnitel“ prekybos ir rinkodaros skyriaus direktorius, tąkart VŽ pasakojo, kad Lietuvoje jau yra apie 200 GSM abonentų, ir tikėtina, jog po kiek laiko Lietuvoje nutiks panašiai kaip įvyko Vakaruose – dalis NMT abonentų palengva pasirinks GSM.

Pirmaisiais metais abiejų mobiliųjų operatorių ryšys veikė tik didmiesčiuose, o telefonų ir mobiliųjų paslaugų kainos buvo išties aukštos. Mažiausi abonementiniai mokesčiai prasidėdavo nuo kelių dešimčių litų, telefonai kainuodavo ne vieną tūkstantį.

„Kalėdų stebuklai – telefonai už gerą kainą“, – skelbė 1995 m. gruodį VŽ išspausdinta vieno operatorių reklama. Ta „gera kaina“ siekė nuo 1.990 Lt iki 3.690 Lt. Tais laikais tai buvo dideli pinigai, juk 1995–1996 m. vidutinis darbo užmokestis į rankas šalyje tesiekė 400–500 Lt.

Nenuostabu, kad pirmųjų GSM klientų sąrašuose – daugiausia verslininkai, valdžios vyrai, valstybės institucijos.

Žmogus su mobiliuoju rankoje tais laikais keldavo pagarbą aplinkiniams. Mobilusis telefonas buvo ne tik komunikacijos ir darbo įrankis, bet ir svarbi verslo žmogaus įvaizdžio detalė, socialinio statuso simbolis.

Kaip ant mielių

Auštant GSM erai skelbtos prognozės, kiek mūsų šalyje gali atsirasti mobiliojo ryšio vartotojų, šiandien kelia šypseną, nes jau žinome, kad iki 2005 m. beveik visi Lietuvos gyventojai tapo „mobilūs“. Tačiau 1995-aisiais tuo niekas nebūtų patikėjęs.

Štai „Omnitel“ veiklos pradžioje planavo, kad per pirmus metus pavyks pritraukti 15.000 abonentų. Pasaulio banko ir „Motorolos“ ekspertai spėjo, kad iki 2005 m. iš viso Lietuvoje jų bus 30.000. Greitai paaiškėjo, kad prognozės buvo pernelyg pesimistinės. Tikroji paklausa nustebino ir pačius šio verslo pionierius.

Jau po pirmų veiklos metų „Omnitel“ klientų skaičiumi aplenkė bendrovę „Comliet“.

VŽ 1996 m. liepą suskaičiavo, kad „Omnitel“ turi 15.000 klientų, „Comliet“ – 9.500, „Bitė GSM“ – 7.060.

„Klientų gausėja kaip ant mielių“, – VŽ puslapiuose džiaugėsi operatorių atstovai.

VŽ rašo, kad 1997 m. pradžioje Lietuvoje mobiliaisiais telefonais naudojosi mažiau nei 2% gyventojų. Po metų – 1998 m. pradžioje – abonentų skaičius pasiekė 258.000, tai sudarė kelis procentus šalies gyventojų – gerokai mažiau nei Estijoje, kur mobiliuoju tuo metu naudojosi jau kas dešimtas gyventojas.

Per maždaug trejetą metų nuo veiklos pradžios abi GSM operatorės išplėtojo savo tinklus didesnėje šalies dalyje, buvo pradėtos teikti išankstinio mokėjimo paslaugos „Extra“ ir „Labas“. Kiek sumažėjo ir paslaugų kainos, nors tarifai, palyginti su šiandieniais, tebebuvo labai aukšti.

Mobiliojo ryšio vartotojų gretos pildėsi. 1999 m. pradžioje Lietuvoje mobiliųjų telefonų abonentų skaičius pasiekė 328.400, mobiliaisiais telefonais naudojasi vidutiniškai kas 11-as šalies gyventojas.

XIX a. išvakarėse „Comliet“ jau buvo iškritusi iš mobiliojo žaidimo ir rinkoje karaliavo dvi bendrovės – tuometė didžiausia operatorė „Omnitel ir „Bitė GSM“.

Atidunda trečia

Su nauju tūkstantmečiu į Lietuvą įžengė trečia operatorė – Švedijos „Tele2“. Šiandien jau sunku patikėti, kad prieš jai ateinant žiniasklaidoje virė rimtos diskusijos, ar Lietuvai išvis reikia trečios mobiliojo ryšio bendrovės. Nuomonės skyrėsi iš esmės. Štai Tomas Juška, įmonės „Libros holdingas“ direktorius, VŽ 2000 m. birželį teigė manąs, kad visi norintys turėtų išbandyti savo jėgas šiame versle. „Labai tikiu konkurencija. Dėl jos laimėtų vartotojai. Turėtų mažėti mobiliojo ryšio pokalbių kaina ir gerėti paslaugų kokybė, pavyzdžiui, dabar net Vilniuje kartais trūkinėja „Omnitel“ ryšys“, – kalbėjo jis.

Tačiau Sigitas Aukškalnis, UAB „Pram Expo“ direktorius, manė, kad užtenka Lietuvai ir esamų operatorių.

„Jų ir taip yra trys: telekomas, „Bitė“, „Omnitel“. Jie mums jau žinomi, ir manau, kad dar neišnaudoję savo pajėgumų“, – dėstė jis.

Vytautas Kukarskas, UAB „Skanska statyba“ plėtros grupės vadovas, svarstė, kad Lietuva per maža šalis, todėl net ir dviem mobiliojo ryšio bendrovėms ankšta. „Kita vertus, jei atsirastų dar vienas mobiliojo ryšio operatorius, laimėtų klientas, nes turėtų didesnę pasirinkimo laisvę. Tobulėti yra kur: kainų politika nelanksti, ypač ištikimiausiems vartotojams, reikėtų pagerinti ir ryšio bei paslaugų operatyvumą“, – vardijo jis.

Ruošdamosi trečiosios atėjimui, „Omnitel“ ir „Bitė GSM“ jau 1999 m. puolė viena per kitą skelbti apie naujas dar nebūtas paslaugas ir jau esamų atpigimą. Tačiau ir sumažėjusios kainos kandžiojosi. Pvz., 1999 m. pabaigoje skambučiai į kitus tinklus kainavo apie 1–1,68 Lt už 1 minutę, savame tinkle – maždaug 0,65–1,1 Lt už minutę.

Mažos kainos traktorius

„Tele2“, kuri nuo pat pradžių deklaravo, kad laikysis agresyvios kainų politikos, veiklą pradėjo nuo Vilniaus ir didžiųjų miestų. 2000 m. gegužę ji pristatė savo pirmąją komercinę paslaugą X-GSM, kuri vėliau buvo pervadinta į „Pildyk“. Tų pačių metų lapkritį buvo paleista mėnesinio mokėjimo paslauga „Tele2. Mobile“, jos vartotojams pokalbio minutė piko valandomis kainavo 1,5 Lt, ne piko – 0,25 Lt, o abonementinis mokestis siekė 18 Lt.

Daliai vilniečių „Tele2“ veiklos pradžia atmintyje išliko dėl 2001 m. sausį šios operatorės rengtos akcijos: „Tele2“ darbuotojai planavo susėsti į traktoriaus tempiamą priekabą, atvykti į Vilniaus Lukiškių aikštę ir žmonėms nemokamai išdalyti 200 „Ericsson“ mobiliųjų telefonų, 1.000 SIM ir išankstinio mokėjimo kortelių. Akcija taip ir neįvyko. Mat į aikštę susirinkus maždaug 10.000 žmonių, bendrovės atstovai nusprendė nebedalyti telefonų, baimindamiesi „neprognozuojamų padarinių“.

„Tele2“ tinklas tuomet dar buvo nedidelis, tad rinkoje buvo pokštaujama: „Pasiimsime nemokamą „Tele2“ telefoną ir važiuosime traktoriumi ieškoti ryšio zonos.“

Dar ir šiandien ne vienas, kalbėdamas apie tuos laikus, prisimena apie tinklų lūžius, apskaitos problemas ir pan.

Litukai virsta centukais

Konkurencija netrukus visiems išėjo į naudą. Atėjus trečiai dalyvei, labiau sujudo ir mažinti tarifus ėmė ir kitos dvi operatorės. Kainų karai tapo nuolatine mobiliojo ryšio sektoriaus būsena. Šios kovos vaisius raškė vartotojai. Kainos nuolat tirpo, mobilusis ryšys tapo įperkamas vis platesniems visuomenės sluoksniams, tad vartotojų gretos gausėjo, o kartu pūtėsi operatorių pajamos.

2000 m. lapkritį Lietuvoje mobiliuoju ryšiu jau naudojosi apie 450.000 žmonių – 12% gyventojų. 2001 m. pabaigoje – jau 28%. O dar po metų – 2002 m. mobilusis ryšys pagal vartotojų skaičių pralenkė fiksuotąjį. Mobiliuoju ryšiu tapo pasiekiamas kas antras šalies gyventojas.

Beje, verslas tas laikais turėjo savą požiūrį į ryšio operatores. Didžioji dalis verslininkų bendruomenės dalis šnekėjo tuometės mobiliojo ryšio rinkos lyderės „Omnitel“ tinkle, likusi dalis – „Bitės“. Būti „Omnitel“ klientu buvo prestižo reikalas. Maždaug 2002 m. ir „Tele2“ ėmėsi vilioti verslo klientus. Tačiau, nors ir siūlė mažesnes kainas, jai sekėsi ne itin gerai.

„Tele2“ vilioja kaina, tačiau susilaukia priekaištų dėl kokybės“, – 2003 m. lapkritį rašė VŽ. Dauguma solidžių verslo vadovų ar valdžios vyrų tais laikais būtų verčiau suvalgę savo kaklaraištį, nei pasirašę sutartį su „Tele2“. Mat tuo metu „Tele2“ turėjo vaikų ir pensininkų operatorės reputaciją. Pagerinti įvaizdį tarp verslo vartotojų šiai bendrovei pavyko tik po kurio laiko, kai investavo į paslaugų plėtrą, kokybę.

Rinkodaros flagmanai

Mobiliojo ryšio rinka nuo pat pradžių buvo bene konkurencingiausias Lietuvos verslo sektorius, išsiskiriantis itin išradinga rinkodara. Operatorių reklamines išmones ar tarpusavio pasikandžiojimus su šypsena stebėjo visa Lietuva. Ne vienas ir šiandien prisimena 2003 m. virusias mobiliojo ryšio kortelių „Ežys“ ir „Mažylio“ reklamų kovas, sprogstamai išauginusias išankstinio mokėjimo paslaugų vartotojų skaičių, ar vieną įsimintiniausių visų laikų „Omnitel“ reklamų – 2006 m. TV ekranuose pasirodžiusią „Omnitel“ panterą.

Kai kurios mobiliųjų operatorių reklamos netgi vadintos savotišku reiškiniu, pvz., jaunimą sužavėjusi 2004 m. „Ežio“ reklama „Kęsts ir Vyts“ arba 2005 m. „Tele2“ reklama, kuriai panaudotas Suopio ir Rambyno muzikinis klipas, pašiepiantis lietuvišką estradą ir lietuvių kultūrinius stereotipus.

Kiekvienam lietuviui

2005 m. mobiliuosius turėjo jau beveik visi šalies gyventojai. „Lietuvoje mobilusis ryšys tapo prieinamas daugumai žmonių, o tarifai Lietuvoje 2005 m. buvo vieni mažiausių ES“, – 2006 m. gegužę VŽ teigė tuometis Ryšių reguliuotojas Tomas Barakauskas.

Mobiliojo ryšio rinka tuomet išgyveno aukso amžių – šis sektorius augo, vartotojų gausėjo.

Vėliau ši rinka ims trauktis, operatorių pajamos mažėti, įsivyraus mobilusis internetas ir išmanieji telefonai, stos neribotų pokalbių laikai, ilgametę rinkos lyderę „Omnitel“ aplenks „Tele2“.

Tačiau tai jau naujųjų laikų mobiliosios kronikos

Prisimena senbuviai Šarūnas Kliokys, vienas pirmųjų „Omnitel“ darbuotojų, iki 2003 m. – „Omnitel“ viceprezidentas:

„Pirmieji mano įspūdžiai – iš maždaug 1994 m., kai „Omnitel“ (tuomet „Litcom“) nupirko vaikų darželio patalpas Vilniuje ir jose įsikūrė pirmoji įmonės būstinė. Visi sėdėjome vienoje salėje, tebevyko statybos darbai, ten pat atkeliavo pirmieji gana dideli „Motorolos“ telefonai, ir mes pradėjome pardavinėti mobiliojo ryšio paslaugas.

Galvojau, na, kaip taip galima, – nei salono nėra, nieko, pastatytos vos kelios pirmosios bazinės stotys. Pokalbio minutė buvo labai brangi, rodos, siekė 1–3 USD (1 USD kainavo 4 Lt – VŽ), telefonai kainavo kokius 4.000–5.000 Lt, mūsų ryšys veikė tik nedidelėje teritorijoje. Tuomet atrodė, na, kaip čia mes pajėgsime konkuruoti su NMT ryšio operatore „Comliet“, kurios tinklas jau buvo apėmęs pagrindinius šalies miestus ir kelius.

Tačiau iškart atsirado žmonių, kurie pirko naująją paslaugą, jiems tai atrodė įdomi naujovė. Pamenu, reikėjo parašyti verslo planą. Buvo sudėtinga, svarsčiau, kiek tų abonentų gali būti, kai tokia brangi minutė ir telefonai, o tinklo aprėptis menkutė. Skaičiavome, kad pirmi ir antri metai bus nuostolingi. Tačiau jau pirmaisiais metais tapome pelningi.

Verslas sparčiai augo, reikėjo nuolat priimti naujų žmonių, sulipdyti kolektyvą. Visi buvome persitempę, tad nuolat pykdavomės. Pamenu, prezidentas Viktoras Gruodis ir sako: „Vyrai, blogai, jei pyksimės, nieko nebus.“ Tad porai dienų visi vadovai išskridome į Budapeštą ramiai aptarti, kaip toliau dirbsime. Apie tai išgirdęs „Motorolos“ viceprezidentas nustebo: „Vyrai, ką darote, o jei lėktuvas būtų nukritęs, kas būtų perėmęs vadovavimą „Omnitel“?“ Nuo tada buvo uždrausta visiems vadovams skristi vienu lėktuvu.

Tais laikais „Omnitel“ turėjo arti 90% verslo rinkos, konkurencinė aplinka buvo kita, uždirbdavome labai gerus pelnus ir dalį jų skirdavome verslo klientams. Dėmesys jiems buvo labai didelis. Organizuodavome jiems daug įvairių renginių, vaišių, buvo kviečiami geriausi vedėjai, atlikėjai. Visi tik ir laukė, ką pakvies, kur bus renginys, kokiuose rūmuose ar pan. Taip buvo kuriamas „Omnitel“ prestižas tarp verslo klientų.

Vėliau padėtis šiek tiek pasikeitė, nes pasikeitė konkurencinė padėtis rinkoje, paslauga išplito ir į kitus vartotojų segmentus. Tačiau pradžia buvo tokia.“

Rolandas Ryliškis, vienas pirmųjų „Omnitel“ darbuotojų, iki 2009 m. – „Omnitel“ viceprezidentas:

„Kadaise turėti „Comliet“ mobilųjį telefoną ir pasidėti jį kavinėje ant stalo buvo prestižas. Dalis telefonų atrodė kaip lagaminėliai, kiti buvo tokie, kad netilpdavo kišenėn. Pamenu, saviškį „Comliet“ aparatą nešiojausi krepšyje, kurį persimesdavau per petį, į kišenę netilpo, nes su antena jo ilgis buvo apie 20 cm.

„Comliet“ imdavo mokestį už atsilieptą skambutį. Pakėlei ragelį – mokėk, rodos, 0,5 USD. „Omnitel“ 1995 m. pradėdama veiklą atnešė į rinką naujovę – už atsilieptą minutę mokėti nebereikėjo.

Tuometės kainos buvo įspūdingos. Iki „Omnitel“ darbo pradžios „Comliet“ telefonas kainavo 1.000–2.000 USD, o skambučio minutė apie 1 USD. Mums atėjus, kainos krito iki 0,5 USD už minutę.

Pirmosios „Omnitel“ parduodamų GSM telefonų baterijos laikydavo vos pusdienį, tad tekdavo nešiotis dvi, kad dieną galėtum pakeisti. Tačiau jau po pusmečio atsirado ilgiau laikančios baterijos.

Tuomet nebūčiau patikėjęs, kad posovietinė Lietuva ateityje taps viena pirmaujančių šalių Europoje pagal mobiliojo ryšio paplitimą ir aplenks net suomius.

Viena sparčios plėtros priežasčių buvo ir ta, kad, išaušus GSM erai, fiksuotasis ryšys Lietuvoje dar buvo gana menkai paplitęs, laukė eilės įsirengti fiksuotąjį telefoną norinčių žmonių, o tuometis Lietuvos telekomas nespėjo patenkinti šio poreikio. Patenkino mobilieji operatoriai.“

Pranas Kuisys, iki 2005 m. „Tele2“ komercijos direktorius, šiuo metu – „Bitė Lietuvos“ rinkodaros direktorius:

„Pamenu dar ir kokiais 1999–2000 m. mobilieji aparatai buvo gana dideli. Pavyzdžiui, vienas populiarių modelių buvo „Nokia 1610“, kuriai nešiotis reikėjo tvirto diržo. Vėliau, maždaug nuo 2001–2002 m., aparatai pradėjo mažėti.

Prieš 15 metų tikrai nebūčiau patikėjęs, kad mobiliojo ryšio skverbtis Lietuvoje ateityje viršys 150% ir kiekvienas žmogus turės po 1,5 SIM kortelės arba po du telefonus ar kad pagal daug mobiliųjų rodiklių tapsime vieni pažangesnių Europoje.

Žvelgdamas į ateitį, tikiu, kad su mobiliuoju internetu įvyks tas pats, kas kažkada įvyko su mobiliaisiais pokalbiais. Manau, po keleto metų jau beveik visi šalies gyventojai naudosis mobiliuoju internetu ir turės ne tik išmanųjį telefoną, planšetę, bet ir dar keletą įrenginių, kurie bus tarpusavyje susiję, o vienas žmogus kas mėnesį sunaudos 50 gigabaitų duomenų.

Žinia, iki tol augusi, Lietuvos mobiliojo ryšio rinka maždaug 2008 m. pasuko žemyn. Tačiau vėl ateina augimo metas. Rinka jau du ketvirčius iš eilės kyla, o pagrindinis augimo variklis – greitai didėjantis spartaus mobiliojo interneto vartojimas. Taigi, manau, netrukus išvysime antrąjį mobiliojo sektoriaus proveržį ir gal jau po metų Lietuvoje kalbėsime apie dešimtis gigaibaitų žmogui siekiantį mobiliojo interneto suvartojimą.“

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ rugsėjo 2 d.

Komentarai prie šio straipsnio negalimi, dėl neapykantos skatinimo ar patyčių kurstymo
 

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Apple“ Airijai sumokėjo per 13 mlrd. Eur mokesčių 6

Airija šią savaitę atgavo iš „Apple“ visus 13,1 mlrd. Eur neva nesumokėtų, bet ginčijamų mokesčių ir 1,2...

Technologijos
2018.09.19
„Scania“ vandenilio technologijas išbando Lietuvoje 1

Švedijos komercinio transporto gamintoja „Scania“ kartu su savo antrine bendrove „Scania Lietuva“ ir koncerno...

Technologijos
2018.09.19
RRT: Mobiliojo interneto vartojimas auga šuoliais

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) skelbia, kad bendrosios elektroninių ryšių sektoriaus pajamos 2018 m. II...

Technologijos
2018.09.18
„ACC Distribution“ perka „ACME Europe“

Konkurencijos taryba (KT) praneša leidusi vykdyti koncentraciją „ACME Grupei“, Orūnui Albertui Urbonui ir...

Technologijos
2018.09.18
Lietuvos banko „filtras“ suveikė: neįleido teisto prancūzo įmonės

Lietuvos bankas atmetė šalyje registruotos įmonės „Hush LT“ prašymą išduoti elektroninių pinigų įstaigos...

Rinkos
2018.09.18
„MoQ” reakcija į „Swedbank“ bekontakčių mokėjimų telefonu startą 34

Praėjus maždaug porai valandų po „Swedbank“ spaudos konferencijos, kurioje bankas pranešė apie naują...

Technologijos
2018.09.18
Trijų jūrų infrastruktūros sąraše – sinchronizacija, „Via Baltica“, „Rail Baltica“, GIPL

Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime Rumunijoje Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų regiono lyderiai...

Verslo aplinka
2018.09.18
VŽ bando: „Swedbank“ paleidus mokėjimus telefonu, „MoQ“ reikės labai pasistengti Premium 25

„Swedbank“ šiandien, praėjus vos mėnesiui nuo „MoQ“ starto, pristato NFC principu veikiančius bekontakčius...

Technologijos
2018.09.18
Užsieniečiai ES pinigų prašo ekstraktų išgavimo ir celiuliozės pluošto technologijoms Premium 2

Užsienyje registruotos kompanijos Lietuvoje varžysis dėl ES investicijų į mokslinius tyrimus: akcininkų iš...

Pramonė
2018.09.18
„Swedbank“ paleido bekontakčius mokėjimus telefonu 25

Antradienį, rugsėjo 18 d., „Swedbank“ pristato bekontakčius atsiskaitymus telefonu. Ši naujovė yra viena iš...

Technologijos
2018.09.18
Pramonės sektoriaus apžvalga: lyderių receptai, pamokos, tendencijos Premium

Šiemet į dešimties „Verslo žinių“ pramonės lyderių reitingo dešimtuką patekusių įmonių bendras vardiklis –...

Pramonė
2018.09.18
El Ninjo reiškinys: poveikis Pietų rinkoms atsilieps labiau nei mūsų klimatui Premium

Pasaulio meteorologijos organizacija (PMO) skelbia 70% tikimybę, kad paskutinį šių metų ketvirtį Ramiajame...

Verslo aplinka
2018.09.17
Baigta byla dėl duomenų vagystės iš „Grožio chirurgijos“ klinikos 7

Generalinė prokuratūra ir policija baigė tirti bylą dėl duomenų vagystės iš „Grožio chirurgijos“ klinikos.

Technologijos
2018.09.17
Prekybininkų karus pakeitė „Tele2“ ir „Telios“ duetas Premium

Rudens pradžios tendencijos svarbios ir dėl auditorijos besikaunantiems televizijos kanalams, ir reklamos...

Rinkodara
2018.09.17
„Robotex“: kompetencija išaugo tiek, kad taisome užsieniečių klaidas Premium 3

Pramoninių robotų integravimo ir automatizavimo paslaugas siūlanti UAB „Robotex“ pernai dvigubai padidino...

Pramonė
2018.09.17
Protingi mokosi iš svetimų klaidų – paleista žinių dalijimosi platforma startuoliams

Lietuvos startuolių bendruomenės profesionalai ir pradedantys jungiasi į platformą „Startups for Startups“,...

Technologijos
2018.09.16
„Samsung“ serijos telefono „Note9“ apžvalga: vienas geriausių, bet šlamšto per daug 4

Šiemet „Samsung“ pristatė dar vieną „Galaxy Note“ serijos telefoną – „Note9“. Nuo „Note8“ ar „Galaxy S9“ šis...

Verslo klasė
2018.09.16
„SpaceX“ pasirašė pirmą kosminio turizmo sutartį

Elono Musko raketų bendrovė „Space Exploration Technologies Corp.“ („SpaceX“) pasirašė sutartį su pirmu...

Technologijos
2018.09.15
Analitikai: „iPhone“ gerbėjai nepagailės ir 1.500 USD 26

Naujausius „Apple“ įrenginius Volstrito analitikai vertina gerai. Ypatingo technologijų lūžio šiuose...

Technologijos
2018.09.14
Svarstoma, kas kelia bitkoino kainų bangas 11

Kriptovaliutų rinkoje nerimsta spekuliacijos, kas nulėmė staigų bitkoino kainos kritimą praėjusią savaitę.

Rinkos
2018.09.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau