„Lietuvos energijos gamybą“ kaltina tyčia sužlugdžius aukcioną

Bendrovių išplatintame pranešime teigiama, kad tokie valstybės UAB „Lietuvos energija“ kontroliuojamos LEG veiksmai Lietuvos mokesčių mokėtojams gali papildomai kainuoti iki 12 mln. Eur. Dėl šio veiksmo ruošiamas kreipimasis į atsakingas institucijas, nes termofikacinių elektrinių atstovai įsitikinę, jog LEG piknaudžiauja duominuojančia padėtimi.

Kaip rašė VŽ, elektros perdavimo sistemos operatorius AB „Litgrid“ gruodžio 13 d. organizavo galios rezervo aukcioną 484 MW elektros gamybos galios rezervams įsigyti. Tam Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) suderino 32 milijonus eurų išlaidas. Tretinio galios rezervo dydis nustatomas atsižvelgiant į didžiausią sistemoje veikiantį elementą - galimą trikdį, kuris staiga atsijungęs sukeltų didžiausią energijos deficitą. Šiuo metu didžiausią įtaką tam turi Lietuvos ir Švedijos jungtis „NordBalt“.

Tačiau aukcionas žlugo dėl vieno iš dalyvių – valstybės įmonės LEG, valdančios Lietuvos elektrinę, pasiūlytos kainos. Ji viršija VKEKK pagal pačios LEG pateiktus duomenis bendrovei nustatytą viršutinę kainų ribą – 10,04 EUR/MW/h. Kadangi kaina viršija viršutinę VKEKK nustatytą ribą, LEG pasiūlymas buvo atmestas. Dėl to sužlugo ir aukcionas, nes aukcione dalyvavusios KTE, Panvėžio energijos bei „Orlen Lietuva“ valdoma elektrinė gali pagaminti tik 165 MW elektros energijos, o to neužtenka užtikrinti tretiniam galios rezervui.

Termofikacinių elektrinių vadovų teigimu, LEG sąmoningai padarė neteisėtą veiksmą – peržengė VKEKK nustatytą kainą, kad sužlugdytų aukcioną. Esą, bendrovė jam žlugus tikėjosi, jog „Litgrid“ visą elektros galios rezervą pirks iš Lietuvos elektrinės – tokiu sprendimu aukcionas ir baigėsi.

„Tai ne tik įstatymų nepaisymas ir manipuliavimas dominuojančia padėti, bet ir papildomos išlaidos visiems mokesčių mokėtojams. Jeigu aukcionas būtų įvykęs, pagal termofikacinių pateiktas kainas, galios rezervui pirkti reiktų iki 12 milijonų Eur mažiau“, – teigiama išplatintame pranešime.

Termofikacinių elektrinių vadovai planuoja kreiptis į Konkurencijos tarybą, VKEKK bei Energetikos ministeriją. Bus prašoma išsiaiškinti, ar tokie LEG veiksmai nepažeidžia įstatymų, veiksmingos konkurencijos principų bei vartotojų teisės gauti elektros energiją mažiausiomis sąnaudomis.

LEG: pasiūlyta kaina – pagrįsta

VŽ atsiųstame komentare „Lietuvos energijos gamyba“ tegia, kad aukcione pateikta kaina buvo skaičiuota sąžiningai – VKEKK nustatytą paslaugos kainos viršutinę ribą ji atitiktų tuo atveju, jei iš LEG būtų įsigijamas visas rezervo poreikis.

„Už tą pačią kainą užtikrinti mažesnės galios LEG negalėtų dėl to, kad pastoviąsias galingų blokų sąnaudas skirstant mažesniam megavatų kiekiui, smarkiai didėtų paslaugos kaina. Pavyzdžiui, dujų infrastruktūros sąnaudos sudaro didžiąją dalį 7 ir 8 blokų sąnaudų, bet jos nė kiek nesumažėtų, jei vienas iš blokų teiktų paslaugas, tarkime, minimalia apimtimi, o ne maksimalia. Taigi tokia kaina viršija VKEKK nustatytą ribą. Tai atitinkamai atsispindėjo ir LEG pateiktame pasiūlyme,“ – teigia Eglė Čiužaitė, LEG genralinė direktorė.

LEG vadovė teigia, kad „Litgrid“ dėmesį į tai buvo atkreipusi dar tuomet, kai sistemos operatorius derino aukciono reglamentą su potencialiais dalyviais. Bendrovė laiku pateikė atitinkamas pastabas, tačiau į jas atsižvelgta nebuvo.

„Kitų šalių veiksmų – nei perdavimo sistemos operatoriaus, nei kitų aukciono dalyvių, nei kitų institucijų – LEG komentuoti negali. LEG yra pasiruošusi bendradarbiauti ieškant valstybei, suinteresuotoms šalims ir vartotojams palankiausio sprendimo“, – teigia p. Čiužaitė.