Londono bankininkus vilioja ir Paryžius
Pasak Paryžiuje įsikūrusios lobistų grupės „Europlace“, Prancūzijos sostinė galėtų priimti 20.000 finansų sektoriaus darbuotojų. Tai įrodyti lobistai stengsis serijoje susitikimų su Londono Sičio vadovais, skelbia „Bloomberg“.
Paryžiuje jau dabar dirba per 18.000 finansų sektoriaus darbuotojų, sostinė didžiuojasi esanti didžiausia regiono obligacijų rinka ir antras didžiausias investicijų valdytojų centras.
Ne vienas pasaulio miestas skuba sudominti bankininkus dar prieš oficialų išstojimo iš ES procesą. Londono Sitis JK premjerei nedviprasmiškai užsiminė pasiruošęs išsikraustyti, jei po „Brexit“ nebeturės laisvo priėjimo prie Europos rinkos.
Taigi stabilumas, laisvas priėjimas prie bendros rinkos bei papildomos garantijos ar palenkesnė reguliacinė aplinka Londono bankininkus gali suvilioti keisti veiklos vietą.
Stabilumas – dabar bene dažniausiai aptarinėjama tema, mat iki galo nėra aišku, ar JK vyriausybė pasiruošusi bankams ir apskritai verslui išderėti pereinamąjį laikotarpį. Pavyzdžiui, suteikti kelerių metų galimybę prisitaikyti prie pokyčių po „Brexit“.
Štai Davidas Davisas, už „Brexit“ atsakingas JK sekretorius, skeptiškai žiūri į galimą pereinamąjį laikotarpį ir tai pasakė bankininkams privataus susitikimo metu. Jis pripažino, kad staigus pasitraukimas iš Bendrijos gali pakenkti ES ekonomikai, tačiau jis palankiau į pereinamąjį laikotarpį pažvelgtų, jei tokį pasiūlytų kita derybų pusė, t.y. ES.
Tokią p. Daviso nuomonę tuomet suskubo paneigti vyriausybė, o Teresa May, JK premjerė, bandė nuraminti Londono bankininkus, sakydama, jog ji atvira pereinamojo laikotarpio idėjai. Taip pat pabrėždama nenorinti, kad pasitraukimas iš ES būtų staigus ir skausmingas.
Tačiau neapibrėžtumas išlieka ir laikysis tol, kol derybų rezultatai nesuguls į pasirašytus dokumentus. Tad tuo skuba pasinaudoti kiti miestai, varžydamiesi bankininkus pritraukti jau sukurta infrastruktūra bei reguliacine aplinka.
Tarp tokių – Frankfurtas, Amsterdamas, Niujorkas. Į save dėmesį mėgina atkreipti ir Liuksemburgas bei Dublinas.
„Reikia agresyviau užsiimti finansų centro rinkodara. Prancūzai ir Paryžius šiuo atžvilgiu – daug aktyvesni“, – anksčiau yra komentavęs Michaelis Kemmeris, Vokietijos bankų asociacijos vadovas.
Sudėtingas ir brangiai atsieinantis darbuotojų atleidimas – viena didžiausių kliūčių Frankfurtui privilioti Londono bankininkus. Tad Londono Sitis dėl panašių priežasčių gali atsargiai žiūrėti ir į Paryžių, kur darbuotojus vienijančios profsąjungos neretai organizuoja streikus.
O didieji Volstrito bankai yra užsiminę, kad po „Brexit“ būtų linkę iškelti tam tikras operacijas iš Londono į Niujorką, o ne euro zoną. JAV bankininkai savo ketinimus motyvavo prielaidomis, kad „Brexit“ gali nulemti platesnę krizę ES.
