Vyriausybė balsavo „už“ bankų solidarumo įnašo pratęsimą dar metams
Naujas skyrius „LBA: tai griauna investuotojų pasitikėjimą Lietuva“
Tai numatančias Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pataisas Seimo bus prašoma svarstyti skubos tvarka. Jų pateikimas numatytas ketvirtadienį.
Siūloma, kad įnašas už 2025 metus, kaip ir už 2024-uosius, būtų skaičiuojamas pagal 2019–2022 metų grynąsias palūkanų pajamas. Jo tikimasi surinkti apie 60 mln. Eur.
Pasak Gintarės Skaistės, finansų ministrės, palūkanų normos šiuo metu mažėja bei terminuotų indėlių apimtis auga lėčiau, nei prognozuota pernai, rengiant laikinojo solidarumo mokesčio įstatymą.
„Matome, kad kitais metais vis dar išlieka išskirtinė situacija finansų sektoriuje. Pajamos iš solidarumo įnašo įstatymo bus mažesnės nei 2024 metais, tačiau jos vis dar išlieka reikšmingos“, – Vyriausybės posėdyje sakė G. Skaistė.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad birželį, tikėtina, Europos centrinis bankas (ECB) pradės mažinti palūkanų normas, tačiau jų mažinimas „greičiausiai bus labai lėtas ir labai mažais žingsniukais“.
„Tai nevyksta taip greitai, kaip buvo galima galvoti“, – posėdyje sakė premjerė.
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas posėdyje sakė, kad už 2025-uosius iš mokesčio planuojama surinkti 60 mln. eurų suma leistų sumokėti avansinį mokėjimą už dar vieną vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą:
Tuo metu Eivilė Čipkutė, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė, teigė, jog bankai nepritaria solidarumo mokesčio pratęsimui.
„Bankai nesupranta, kodėl į juos žiūrima kitaip nei į kitą stambų verslą, kuo jie skiriasi nuo grūdų ar pieno rinkos, kur veiklos rezultatai taip pat svyruoja priklausimai nuo išorinių aplinkybių“, –Vyriausybės posėdyje sakė E. Čipkutė.
Jos teigimu, grynosios palūkanų pajamos, pagal kurias skaičiuojamas įnašas, šiemet jau mažėja, jos turėtų mažėti ir kitais metais: „Ta logika, kuria buvo pernai remtasi, jos kaip ir nebelieka.“
Numatoma, kad pernai įvestas mokestis ir toliau būtų skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50% viršijančių vidutines ketverių metų pajamas.
Finansų ministerijai taip pat siūlant papildomam gynybos finansavimui padidinti pelno mokesčio tarifą, dėl ko daliai bankų jis didėtų iki 21%, LBA antradienį teigė raginanti atsisakyti idėjos dar metams pratęsti solidarumo įnašo galiojimą.
Pasak LBA, mokėdami didesnį pelno bei laikinąjį solidarumo mokesčius, „bankai Lietuvoje jau dabar yra papildomai apmokestinti du kartus, palyginti su kitų sektorių verslo įmonėmis“.
20% pelno mokesčio tarifas bankams, kurie uždirba daugiau nei 2 mln. Eur metinio pelno, buvo įvestas 2020 metais.
Eivilė Čipkutė, LBA prezidentė, praėjusią savaitę BNS teigė, kad politikai laužo pažadą dėl solidarumo mokesčio laikinumo.
Ji taip pat sakė, kad realus bankų apmokestinimas Lietuvoje pernai siekė apie 30% – jų pelnas neatskaičius mokesčių siekė apie 1,5 mlrd. Eur, iš jų 0,5 mlrd. Eur sumokėta pelno bei laikinojo solidarumo mokesčių.
L. Kasčiūnas: galėtume finansuoti oro gynybos sistemų pirkimą
Laurynas Kasčiūnas, krašto apsaugos ministras, sako, kad iš pratęsto bankų solidarumo įnašo gautų lėšų Lietuva galėtų finansuoti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų įsigijimą, o „ta sistema galėtų saugoti Vilnių, kur visi bankai ir yra“.
„Turėsime apie 60 mln. Eur. Tai yra suma, kur valstybė gali padaryti avansinį mokėjimą už dar vieną vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą“, – spaudos konferencijos metu trečiadienį sakė L. Kasčiūnas.
Jis teigė, kad kol kas nėra aišku, kokią sistemą už šią sumą įsigytų Lietuva, tačiau įvardijo, kad tai galėtų būti NASAMS arba „Iris-T“.
VERSLO TRIBŪNA
Kasmet Vilnius tampa vieta, kur susitinka Europos ir pasaulio transporto ateitį formuojantys lyderiai. Spalio 15 - 16 dienomis LITEXPO rūmuose vyks 7-asis tarptautinis Transporto inovacijų forumas (TIF 2025) - renginys, į kurį suvažiuoja transporto, logistikos, mobilumo, energetikos ir technologijų ekspertai, politikai bei verslo novatoriai iš daugiau nei 15 šalių.
Statybos ar kapitalinio remonto darbai visada kelia papildomų rizikų. Gaisrai, techninės klaidos ar netinkamai vykdomi procesai gali lemti didelius nuostolius ar net projekto sustabdymą. Vis dar pasitaiko atvejų, kai atsakomybių ribos tarp statybų proceso dalyvių būna neaiškios, o statybos darbų visų rizikų (angl. – „Contractors All Risks“, toliau – CAR) draudimas, kuris teoriškai turėtų apsaugoti nuo tokių situacijų, praktiškai lieka neaktyvus arba apskritai pamirštas. Kodėl taip nutinka? Ir kokias pasekmes tai sukelia NT vystytojams, rangovams ir subrangovams?
Prieš daugiau nei pora metų į Lietuvą atvedusi pasaulinį laidavimo draudimo lyderį „Liberty Mutual Insurance Europe SE“ uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont“ šios draudimo paslaugos ieškančioms bendrovėms įrodė: specializuodamasi laidavimo draudime jo optimalius sprendimus gali pasiūlyti per ypač trumpą terminą ir konkurencingomis kainomis. Šiandien laidavimo draudimo į „Colemont“ kreipiasi įvairaus dydžio sandorius sudarančios įmonės, o dirbant su pasauliniu lyderiu draudimo limito sumos Lietuvos bendrovėms priklauso tik nuo jų finansinės padėties.
Tikros pasyvios pajamos neegzistuoja – tai, kas parduodama kaip „lengvi pinigai“, dažniausiai yra klaidinantys pažadai, sukurti išnaudoti žmonių finansinę desperaciją. Pakalbėkime apie tikrą matematiką už pasyvių pajamų iliuzijų, kodėl prekybos tarpininkavimo (dropshipping), kriptovaliutų užstatymo (staking) ir partnerinio marketingo (affiliate marketing) realybė skiriasi nuo pažadų ir kaip atpažinti tuos klaidinančius pažadus socialiniuose tinkluose.
„Džiaugiuosi Vyriausybės sprendimu, neabejoju, kad tam bus pritarta Seime“, – sakė ministras.
Pernai Lietuvoje veikiantys bankai, atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą, uždirbo 986 mln. Eur grynojo pelno – du kartus daugiau nei 2022 metais.
LB duomenimis, šalyje veikiantys bankai už praėjusius metus sumokėjo daugiau nei 250 mln. Eur solidarumo įnašo. Centrinis bankas prognozuoja, kad šiemet jo gali būti sumokėta dar apie 220 mln. Eur.
Gynybos finansavimą politikai nori didinti iki 3% bendrojo vidaus produkto (BVP), siekiant kariuomenėje greičiau kurti diviziją, iki 2027 metų priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.
LBA: tai griauna investuotojų pasitikėjimą Lietuva
Vėliau trečiadienį išplatintame pranešime LBA pakartojo nepritarianti „diskriminacinio pobūdžio“ bankų solidarumo mokesčio pratęsimui.
„Kasmet siūlomi laikini mokesčiai griauna investuotojų pasitikėjimą mūsų šalimi ir kenkia Lietuvos finansų sektoriui bei jo konkurencingumui“, – teigia LBA.
„Kredito įstaigos Lietuvoje jau yra apmokestintos išskirtinai daugiau, nei kiti verslo sektoriai. Vyriausybės siūlymas destabilizuoja nusistovėjusią balansų sistemą, kai pelnas, kurį rinkos dalyviai uždirba ciklo viršuje, kompensuoja nuostolius, patirtus jo apačioje. Lietuvos investicinė aplinka tapo neprognozuojama, kas yra nepatrauklu ilgalaikiams investuotojams“, – pranešime cituojama E. Čipkutė.
Mokesčio pratęsimą LBA vertina kaip naują laikiną mokestį, kuris signalizuoja, kad valstybė naujus laikinus mokesčius gali siūlyti kasmet.
„Siūlomus naujus projektus vertiname kaip duoto žodžio laužymą ir tolesnę vieno sektoriaus diskriminaciją. Tokiu būdu užkertamas kelias didinti konkurenciją rinkoje pritraukiant naujų dalyvių ir mažinamas pasitikėjimas mūsų šalimi“, – perspėja E. Čipkutė., pridėdama, kad supranta valstybės siekį didinti gynybos finansavimą, tačiau tai daryti siūlytų visuotinai ir solidariai tikrąja to žodžio prasme.
[infogram id="6a68d97c-53d5-4a0e-a989-beb5e298999c" prefix="nSZ" format="interactive" title="Bankų pelnas 2007-2023 m."]
[infogram id="0acfa576-2a0c-49b8-acf1-3fefeb9c265c" prefix="xhV" format="interactive" title="Gynybos finansavimo sprendimai 2024 05 21"]
