Jei norite toliau klausytis „Verslo žinių“ tinklalaidžių, prašome tapti VŽ premium nariu.
RUBRIKOS NAUJAUSI
2025-09-07 14:53
2025-08-30 17:21
2025-05-10 15:07
2025-04-10 09:21
2025-03-14 14:37
2024-11-13 12:11
Komentuoti ir vertinti gali tik prisijungę skaitytojai
VISI KOMENTARAI
Nieko nuostabaus, kai konkurencija sunaikinta, o tie, kas turetu ginti viesa interesa, gina banku oligopolijas. Bankai tapo ne ekonomikos krauju, bet plebeju skutejais.
O kas draudzia konkuruoti? Jei pats nepajegus ikurti bankines institucijos (gauti licenzijos tai veiklai) vaziuokit pas kaimynus lenkus ir prasykite ju banku ateiti i musu rinka, kad pagyvintumete konkurencija kurios Jusu manymu tamstai truksta
"O kas draudžia konkuruoti ?...." Jau tavo minties pradžia yra visiška nesąmonė, užingriduk. Į kvailą polemiką nesivelsiu.
Tamsta visada verkiate del konkurencijos trukumo visose veiklos srityse bet niekad nepasakot kokios konkrecios priezastys ta konkurencija riboja.
kas dirba, tas uždirba!
Išaugo metinis pelnas iki 180 milijonų nuo 7 mlrd. paskolų portfelio kas yra 2,5%, arba 12 mlrd. indėlių, kas yra 1,5%, arba jų sumos 0,9%. Visi mato absoliučius skaičius ir iškart dejuoja kaip baisu net nežinodami nuo ko pradėti lyginti. Absoliutūs skaičiai nieko nesako, ar tai daug ar mažai. Eikit lyginti su kitais ES ir pasaulio bankais ir šalių sektoriniais vidurkiais. Bet palyginus žiū negalėsi verkti.
Laukiau tavo komentaro finansu sexperte. Aciu uz paaiskinimus, nuraminai )))
Tokiam vatnykui kaip...Slysk tik, landzbergini...Ne tuo adresu....O nuo kada...Na lyginamieji rodikliai parodo, kad bankas yra plėšikas... Vargu ar rasi kitą banką, kuris taip apiplėšinėtų savo klientus...
Banku sektoriui pats stebimiausias rodiklis ROE. 2022 m. EU banku vidurkis buvo 7,7%. Gi pas mus 2023 m. I ketv (neisvirskit is padu, kolegos) Swed 35,36%, SEB 30,3%, Medicinos 22,78%, Siauliu 17,5%. Laukiam abim sexperto isaiskinimu.
Lyginti metus su 3 menesiais tikras " ekspertiskumo" požymis. :) Dar palygink savo kirpykla su banku, tai tavo ROE palyginus su investicijomis 300 proc.
oooo, tavo izvagu taip pat pasiilgau ))))
Uzingridukui pirma siulyciau pasidometi, kaip skaiciuojamas ketvirtinis ROE rodiklis, pries mintis skelbiant viesai. Atrodysi protingesnis. Cia toks mano advice tau, finansu sexperte )))
As nesu finansu ekspertas, maršini- vatnike. Cia tu apsimeti finansininku, nors tokiu nesi, nes bendruju ekonominiu principu nesuvoki.
Aš, skietingai nuo tavęs, neapsimetu tuo, kup nesu ir nekomentuoju to, ko nesuprantu )))
anku sektoriui pats stebimiausias rodiklis ROE. 2022 m. EU banku vidurkis buvo 7,7%. Gi pas mus 2023 m. I ketv (neisvirskit is padu, kolegos) Swed 35,36%, SEB 30,3%, Medicinos 22,78%, Siauliu 17,5%. ------------------------------------------- Mieli kolegos, nepamirskit, kad tai tik 2023 I ketv. duomenys, o ECB palukanu normos stiebiasi toliau. Taip kad skaiciai 2023 m. mokestinkiu metu gali dar koreguotis . I kuria puse koreguotis ??? Abim ir C3P0 jums viska issaiskins. Sekmes darbuose, kolegos.
Nekorektiška diskusija, Prasivardžiavimai, įžeidinėjimai. 1. Bankai gauna pinigų už tai, kad laiko tuos pinigus pas save, o ne skolina, taip mažiau keldami infliaciją. 2. Biudžetas pasiims nemažai atgal solidarumo mokesčio pavidalu. Jei kas, manau seimas dar padidins šį mokestį.
1. Bankai gauna tiek pinigu, nes valstybes instutucijos (galimai tycia) padare taip, kad neliktu bankiniam sektoriuj jokios konkurecijos. Reikia padekot Prieziuros institucijoms LB, kartu su Konkurencijos taryba ir apskritai valdziai. 2. Pasiims, bet, jau yra aisku, kad bankai, turedami buti ekonomikos kraujas ir ja skatinti, dabar lupa paskutini kaili nuo zmoniu ir ta ekonomika skandina, o visa kalte del to turetu prisiimti musu isrinktieji, kurie vedami siauru savo interesu, sugriove tame sektoriuje konkurencija.
Tai iš esmės sutinkate, kad bankai gauna didžiulius pelnus, tik dedate viltis į mokestį? O kas iš to klientams, sunešusiems tuos eurus?
Vakaruose kai kurie bankai klientams moka cash back už pirkinius, einamąsias sąskaitas, pas mus iki tokių idėjų kaip iki Marso.
Vakaruose ir fiksuotos paskolu palukanos yra norma 10iai ar 20iai metu ))) Pas mus gi visos rizikos permetamos klientui suteikiant tik kintamas. Tik pas mus bankai is savo antrines veiklos (komisiniu pajamos) gali gauti iki 40% savo visu pajamu.
Tavo nuomone tas cash back atsiranda iš niekur? Tokių kortelių aptarnavimas prekybininkams gerokai brangesnis ir tie didesni kaštai yra permetami ant prekių kainų. Tad tiesiog daugiau susimoki pirkadamas prekes ir vėliau dalį susigrąžini ir džiaugiesi kaip gavęs saldainį.
Gerbiamasis Anonime, tokiu atveju EU banku komisiniu pajamos turi buti didesnes (procentiskai) ar panasios kaip LT banku. Ar taip yra ? Taip nera, todel nereikia klaidinti zmoniu.
Tai kad net Wise šiuo metu siūlo 1.8 proc. cash back eurais nuo sąskaitoj esančios sumos. Anksčiau nesiūlė, bet dabar pradėjo byrėt pinigai iš dangaus, tai jie dalinasi su klientais.
Maišote palūkanas su cash back. Tai ką moka nuo sąskaitoje esančios sumos yra palūkanos. Cash back - kai grąžinamas tam tikras procentas už kortelės naudojimą apsiperkant.
o kam stengtis, su kazkuo dalintis, kai pelnai ir taip auga?
is esmes situacija nulemta centriniu banku nesamonem. Tiesiog reikejo pripazinti, kad prispausdino pinigu ir paleisti infliacija, kuri naturaliai butu sumazejusi. O su didejanciais pelnais proporcingai dideja ir banku rizika. Lietuvos bankai yra nykstukai palyginus su didziaisiais Europos bankais, tai cia tas ROE palyginimas nevisai korektiskas. O ka masina tie pelnai, gali isigyti banku akciju ir dziaugtis tais pelnais:)
nu laba diena, Kaip tai nekorektiskas palyginimas ROE ? Gal galima konkreciau ?
Palyginkim Lietuvos ir Vokietijos bankus, kur digiau rizikos. Uz rizika gauni didesni pelna, tai ir pelningumai didesni, aisku, jei nieko nenutinka.
Ką tu čia kliedi? Ar bent žinai, kaip tas ROE rodiklis apskaičiuojamas? Tai pelno ir kapitalo (turto minus įsipareigojimai) santykis. Gaunasi kad Swed su dabartiniais pelnais atmuša visa savo uzdirbta kapitalą (per 30m. Minusavus išmoketus dividendus) per 3 metus, kai EU vidurkis 5 kart mažesnis! Rizikų prisiemimas priklauso nuo konkurencinės aplinkos. Jeigu yra konkurencija (reali), tai ir rizikų prisiims bankas daugiau (pvz. žmonėms siulys ilgalaikes paskolas su fiksuotom palukanom). Eik knygučių pasiskaityt nenusišnekėjęs.
Pagal tavo kreivą logiką išeina, kad esant dar gyviems Snorui ir UKB rizikos tais laikais Lietuvoj buvo mažesnės, nes pelno ir ROE rodikliai kartais skyresi nuo dabartiniu. Ar teisingai supratau ?
jei ka nors nusimanai apie logika, ji kreva buti negali, o UB ir Snoro ruskiu statytiniams ROE niekad nebuvo svarbus.
Stiprūs argumentai pas tave. Būtinai įsiklausysiu !
dziaugiuos kad papildoma pelno mokesti susimokes, bent taip dalis pinigu grys. Skandinavai lopsta is monopolijos ;/.
Galima argumentuotos kritikos, paaškinimo tu kurie buvo prieš soliduromo mokesti? Euribor krenta i "kišene" ir taip buvo aišku kad butent taip ir bus. Del to ir atsirado "solidurumo" mokestis - pasidalinti atgal pinigais, kurie nukrito/dar nukris iš dangaus ( palukanos dar dydes ).
Tai kad nėr jos, net ir neargumentuotos nelabai daug :D Pvz. kad solidarumo mokestis nepritrauks naujų rinkos žaidėjų. Nesvarbu, kad tų naujų bankų kurie rimtai sukurtų konkurencinę aplinką jau belekiek metų kaip neateina, taip neateina.
200M per pusmetuką. uuuuhuu - stipu.
Na mes bandėme į banką kreiptis, kad sumažintų mūsų turimą maržą, nes su Euribor palūkanos tikrai nebėra padorios, bet Swedbank arogantiškai atsakė, kad maržos nekeis, o jei nepatinka galite refinansuotis sumokėdami baudą... Na kad sukurti santykius su kitu banku pradžiai atsidarėme sąskaitą užsienio banke ir pradėjome per ten daryti apyvartas. Įkainiai ten gerokai mažesni ir bankas tikrai nerodo tokios arogancijos, kaip Swedbank. Kalbėjomės ir dėl skolinimosi, tai bankas pažadėjo duoti nedidelę paskolą be užstato, nes neturi kaip įforminti įkeitimų Lietuvoje.
dukart daugiau nei SEB uzdirbo. Kurie dar sektoriai taip sekmingai/pelningai nepkaledami galvos darbuojasi? :)