„Snoro“ byloje banko savininkų advokatai apskundė nuosprendį: prašo nesiųsti klientų į kalėjimą

Lapkritį Vilniaus apygardos teismas buvusius bankrutavusio banko „Snoras“ vadovus ir akcininkus pripažino kaltais dėl visų jiems pareikštų kaltinimų ir abiem skyrė daugiau nei 10 metų realią laisvės atėmimo bausmę.

Jie pripažinti kaltais dėl didelės vertės – daugiau nei 509 mln. Eur – „Snoro“ turto pasisavinimo, didelės vertės turto iššvaistymo, nusikalstamo bankroto, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo.

V. Antonovas ir V. Baranauskas taip pat nuteisti ir dėl apgaulingo banko buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, dėl dokumentų, susijusių su bankui priklausančių vertybinių popierių apskaitymu užsienio bankuose, klastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo.

Po šio nuosprendžio abiejų nuteistųjų advokatai kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą.

„Prašau, kad būtų panaikintas nuosprendis. Aš manau, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka pagrįsti mano ginamojo kaltę. Šioje byloje buvo teisiama už akių, buvo procesas, kuriame ponas Baranauskas nedalyvavo. Jis niekada nedavė jokių parodymų, kaip jis vertina kaltinimą, kuris buvo pateiktas. Jo pozicija, ką jis galvoja, nebuvo žinoma nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Teismas nagrinėjo bylą pagal tuos duomenis, kuriuos prokuroras surinko ir pateikė teismui“, – sakė V. Baranausko advokatė Alfreda Pūkienė. Pats ginamasis su ja susisiekti niekada nebandė.

V. Antonovo advokatė Rūta Danutė Paltarokaitė taip pat apskundė nuosprendį.

„Aš nesutinku su nuosprendžiu, manau, kad jis ne visai yra pagrįstas. Manau, kad byloje nėra tokių įrodymų, kad jį nuteisti“, – sakė gynėja.

Už akių nuteisti asmenys turi teisę dar patys pateikti apeliacinį skundą.

Kadangi buvę „Snoro“ vadovai slapstosi užsienyje, Lietuva juos teisė už akių – įstatymai numato tokią galimybę, jei asmuo slapstosi ir vengia teismo. Abiem kaltinamiesiems teisme atstovavo valstybės skirti advokatai.

Didelės apimties nuosprendis šiuo metu verčiamas į rusų kalbą ir jį ketinama siųsti į Rusiją, ši šalis žinoma kaip paskutinė žinoma nuteistųjų gyvenamoji vieta.

Slapstosi užsienyje

Vilniaus apygardos teismas abiem nuteistiesiems skyrė tokią pačią bausmę, kokios prašė Generalinė prokuratūra – po 10,5 metų laisvės atėmimo.

„V. Antonovas, būdamas valstybės tarnautoju prilygintu asmeniu kartu su akcininku, valdybos pirmininku Raimondu Baranausku ir administracijos vadovu, organizavo ir pasisavino bankui priklausančią turto pasisavinimą”, – skelbiant nuosprendį sakė bylą nagrinėjęs teisėjas Gintaras Dzedulionis.

Bendra pasisavinto turto suma sudaro per 509 mln. Eur  Padaryta žala „Snoro“ kreditoriams – per 466 mln. Eur.

Teisėjas atkreipė dėmesį, kad nusikaltimai buvo kruopščiai suplanuoti ir truko ilgą laiką.

„Pasisavintas turtas buvo rodomas kaip esantis vietoje ir banko „Snoras“ žinioje“, – sakė teisėjas.

V. Antonovas pripažintas kaltu dėl 8 nusikaltimų.

„Visos ištirtos bylos aplinkės rodo, kad būtent  V. Antonovas buvo nusikalstamų veikų pagrindinis organizatorius“, – sakė teisėjas G. Dzedulionis.

2011 m. lapkričio 16-ąją nacionalizuotam „Snorui“ gruodį buvo iškelta bankroto byla.

Abu kaltinamieji teismo salėje taip ir nepasirodė, nuo 2011 m. jie yra ieškomi policijos.

Rusija Lietuvos generalinei prokuratūrai buvo pateikusi informaciją, kad R. Baranauskui suteikė pabėgėlio statusą. Kaip skelbta anksčiau, V. Antonovas yra Rusijos pilietis.

Vilniaus apygardos teismas yra gavęs dokumentus iš advokato, kreipimesi nurodomi dokumentai, kad V. Antonovui Maskvoje buvo taikoma liudytojų apsaugos programa. Pasibaigus apsaugos taikymo laikotarpiui, kitą dieną asmuo dingo.

V. Antonovo tėvas kovo mėnesį kreipėsi į policijos įstaigą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, darydamas prielaidą, kad jo sūnus gali būti nužudytas. Tas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas. Spalį tėvas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti jo sūnų mirusiu.