VŽ ARCHYVAI. Banko-Frankenšteino prisikėlimas

Nuo kapitalizmo užuomazgų iki pirmųjų vietinių vienaragių, nuo džiaugsmingiausių iki skaudžiausių pamokų – tai per tris dešimtmečius „Verslo žinių“ sukauptos Lietuvos verslo kronikos. Švęsdami jubiliejų, savo skaitytojus kviečiame prisiminti, kaip kūrėsi šalies verslas, kaip formavosi rinkos, kuo gyveno ir kaip konkuravo vietos įmonės. Šis straipsnis buvo išspausdintas 1996 m. spalį.

Nors ir analitikai, ir aukščiausieji šalies valdininkai 1996 metais buvo įsitikinę, jog Lietuvos akcinio inovacinio banko (LAIB) gaivinimas Lietuvos valstybei per brangus ir nereikalingas, dūsauti per vėlu, nebent Seimas, priėmęs du populistinius banko gelbėjimo įstatymus, juos atšauktų.

Taigi banko gaivinimas, kainuosiantis bent 700 mln. Lt, neišvengiamas. LAIB laikinasis administratorius Romualdas Visokavičius tikina, jog bankas pradės veikti jau lapkritį, o Vyriausybė turėtų prisidėti prie gelbėjimo plano 700 mln. Lt.

Ponas Visokavičius VŽ teigė, kad LAIB koordinacinė taryba įvykdė 1996 m. birželio 18 d. įstatymo reikalavimus ir, pasirašiusi reikalingą kiekį sutarčių akcijoms pirkti su indėlininkais, sukaupė 111 mln. Lt.

Nors įstatyme buvo numatyta, kad bankas iki gruodžio 1 d. turi sukaupti 116 mln. Lt akcinį kapitalą iš indėlininkų lėšų ir tik tada prie LAIB gaivinimo prisidėtų Vyriausybė, p. Visokavičiaus aiškinimu, Vyriausybei teks prisidėti prie pagalbos ir dabar, t.y. surinkus 111 mln. Lt. Mat nuo savo lėšų kapitalizavimo atleidžiamos biudžetinės organizacijos, savivaldybės, ambasados, religinės bendruomenės ir pan.

LAIB gelbėjimas neišvengiamas

Nors LAIB prisikėlimo klausimas turėtų būti išspręstas artimiausiuose Vyriausybės posėdžiuose, nes taip elgtis įpareigoja Seimo priimti įstatymai, vis dar diskutuojama – ar tikslinga atgaivinti šį finansų frankenšteiną.

Aukščiausio rango valdininkai neoficialiai ne kartą yra minėję, kad šio banko gaivinimas valstybei nereikalingas ir per brangus. Tačiau gūžtelėję pečiais sakė – „ką galime padaryti, jei taip nusprendė Seimas ir priėmė tokius įstatymus“. O patys tuo tarpu trynė rankas, kad tik p. Visokavičiui nepavyktų surinkti užsibrėžto kapitalo. Vienas valdininkas VŽ yra minėjęs, kad net jei kapitalas bus surinktas, Vyriausybė pareikalaus jį audituoti – kad tik atitolintų tą akimirką, kai reikės padėti ant stalo pinigus. Tačiau užsibrėžtas kapitalas beveik surinktas, tad atėjo eilė ir Vyriausybės žingsniams, kuriuos užprogramavo Seimo priimti įstatymai.

Finansų analitikės Margaritos Starkevičiūtės nuomone, LAIB gelbėjimas nereikalingas. Daug pigiau ir patogiau indėlininkams, jos nuomone, būtų nuspręsti likviduoti banką. Tokiu atveju indėlininkai jau šiuo metu būtų atgavę po 40% savo indėlio užuot klausę pažadų.

LAIB prisikėlimo versija Anot p. Visokavičiaus, valstybės dalis LAIB kapitale turėtų sudaryti ne mažiau nei 51%. Tad Vyriausybinis kapitalas banke turėtų būti 300– 350 mln. Lt. Anot LAIB atstovų, šaltiniai šioms lėšoms suformuoti gali būti LB, Lietuvos komercinių bankų paskolos, biudžeto lėšos arba užsienio bankų bei kompanijų pinigai – ERPB, „Swedfund“, PB.

Anot p. Visokavičiaus, šiandien banke yra užšalę apie 0,5 mlrd. Lt fizinių ir juridinių asmenų lėšų (230 mln. Lt fizinių asmenų indėliai). „Po šio moratoriumo šoko ir 9 mėnesių delsimo valstybei banko atgaivinimas kainuos 0,5–0,7 mlrd. Lt“, – teigė p. Visokavičius. Banko gaivinimo pabrangimą administratorius aiškina tuo, kad, sustabdžius LAIB veiklą, bankas nebevykdė visų banko operacijų ir todėl labai stipriai sumažėjo jo turtas. Pernai gruodį LAIB turtas buvo 869 mln. Lt, o š. m. spalį – 240 mln. Lt.

Banko abejotinų paskolų portfelis per moratoriumą irgi pastorėjo – dar gruodį, banko apskaičiavimais, jis buvo 160 mln. Lt, o dabar – jau apie 300 mln. Lt. Ponas Visokavičius džiaugiasi ir birželio 18 d. įstatymo nuostata, jog Vyriausybė įpareigota suteikti 150 mln. Lt vertės garantijas tarpbankinėms paskoloms banko likvidumui užtikrinti. Dar LAIB laikinasis administratorius priminė, kad banke šiuo metu yra ir 54 mln. Lt užšalusių valstybės pinigų, iš kurių 19 mln. Lt – biudžeto lėšų depozitas.

Šiuo metu yra iškelta 350 bylų (dėl 440 mln. Lt), bankui priteista 216 mln. Lt, nors atgauti pavyko tik 50 mln. Lt. Taip pat bankas perėmė 17 objektų ir iki metų pabaigos planuojama perimti dar 30 objektų, kurių išlaikymas kas mėnesį bankui kainuos 140.000 Lt.

„Dabar bankas turi kiaules šerti Raseiniuose“, – juokavo p. Visokavičius.

Likvidavimo variantas

Anot p. Starkevičiūtės, šiuo metu bankas turi apie 70 mln. Lt grynųjų pinigų, t.y. šiandien realiai indėlininkams bankas galėtų grąžinti po 16% indėlio. Mat LAIB įšalusių yra 419 mln. Lt indėlių. Ponios Starkevičiūtės nuomone, bankas turi apie 160 mln. Lt indėlių daugiau nei turto, tad minėtieji 160 mln. Lt būtų nuostolis. Bankas turi 259,3 mln. Lt turto, kurį, anot p. Starkevičiūtės, reikėtų realizuoti per „Turto banką“, todėl LAIB „visiškai nereikalingas“.

Tad, p. Starkevičiūtės skaičiavimais, realizuojant LAIB turtą bei panaudojant LAIB turimus grynuosius pinigus indėlininkams galima kompensuoti po 40% jų indėlio. Likusius 60% kiekvieno indėlio, t.y. dar apie 300 mln. Lt, grąžinimas užtruktų ilgiau, anot p. Starkevičiūtės, tai galėtų būti 10 m. vyriausybinės obligacijos, nes realių pinigų valstybė vis tiek dabar neturi. Tam, kad bankas atsigautų, reikia realių pinigų, kuriuos jis galėtų investuoti ir tokiu būdu užsidirbti. Finansų analitikė daro prielaidą, kad net jei LAIB turto grąža būtų fantastiška (22%) ir jam būtų suteikta 400 mln. Lt paskola, jis tuos pinigus užsidirbti galėtų tik per 14 m.

Anot p. Visokavičiaus, šiuo metu, sukaupus naująjį banko kapitalą, pasirašius akcijas, pasikeitė akcinio kapitalo struktūra – 30% padidėjo užsieniečių akcininkų lyginamasis svoris 111 mln. Lt akciniame kapitale, palyginti su 42 mln. Lt akciniu kapitalu (iki moratoriumo). Ponas Visokavičius teigė, jog LAIB kapitale buvo per 51% akcijų, kurias valdė valstybinės įmonės (Ignalinos atominė elektrinė, „Mažeikių nafta“, „Lietuvos energija“ ir t.t.). Todėl, anot jo, tai buvo ne privatus, o energetikų bankas.

LAIB indėlininkų koordinacinės tarybos pirmininkas Algirdas Šeškevičius apgailestauja, kad Vyriausybė kartu su Lietuvos banku (LB) spalio 18 d. priėmė nutarimą, kuriuo panaikina ankstesnį nutarimą, užtikrinantį, kad nuo lapkričio 1 d. indėlininkai jau galės disponuoti savo užšaldytomis lėšomis.

Čia priėjo ponas Šarkinas

Kol šis nutarimas buvo rengiamas, sklido gandai, kad Vyriausybė bandys Seimo įsipareigojimų indėlininkams naštą. Tačiau LB pirmininkas Reinoldijus Šarkinas VŽ teigė, jog įstatymais numatytos garantijos indėlininkams išlieka, o lėšomis bus galima disponuoti po 6 mėnesių nuo laikinojo administratoriaus atšaukimo.

Tad šis nutarimas, panaikinantis Vyriausybės ir LB pažadus, jog nuo lapkričio 1 d. bus galima disponuoti užšalusiomis lėšomis, tik ištaiso nutarimo ir įstatymo prieštaravimus, bet garantijų nepanaikina.

Komentarai