Seime skinasi kelią bankų solidarumo įnašas – liko paskutinis balsavimas
Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektui, pagal kurį įnašą turėtų mokėti visi bankai bei kredito įstaigos: už balsavo 85 Seimo nariai, prieš buvo aštuoni, susilaikė irgi aštuoni.
Seimas atmetė opozicijos atstovų siūlymą įnašo lėšas skirti ne tik karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai, kaip siūlo Vyriausybė, bet ir išaugusioms palūkanoms už būsto paskolas kompensuoti.
Mindaugas Lingė, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas, parlamente sakė, kad projektas neturėtų daryti neigiamo poveikio finansų sistemos stabilumui bei sukelti neigiamų pasekmių šalies konkurencingumui.
Liberalas Andrius Bagdonas priekaištavo, kad Seimas linksta apmokestinti vienos verslo šakos pelną du kartus. Pasak jo, tokį mokestį geriau vadinti bankų „nuskalpavimo“, o ne solidarumo įnašu.
„Man tai primena tą laikotarpį, kada verslininkai mokėdavo solidarumo mokestį, tačiau jį rinko ne valstybė, o tuo metu siautėję reketininkai. Pasirodo, perimti turtą iš buožių vis dar vilioja netgi praėjus šimtui metų po Spalio revoliucijos“, – pareiškė A. Bagdonas.
Pasak jo, projektu kuriamas pavojingas precedentas, kuris pablogins šalies mokestinę ir investicinę aplinką, be to, jis nepadidins konkurencijos bankų sektoriuje, nepagerins paslaugų kokybės ir nesumažins kainų.
Mišrios Seimo narių grupės nario Remigijaus Žemaitaičio teigimu, nėra garantijų, kad kitais metais valdžia neįvestų solidarumo mokesčio žemės ūkio ar kitoms įmonėms.
Laisvės frakcijos Kasparas Adomaitis sako, kad mokestis neteisingas, nes skirtas vienam sektoriui ir pamina bet kokius teisėkūros ir terminų laikymosi principus.
Liberalas Eugenijus Gentvilas įsitikinęs, kad mokestis nestiprins investicinio šalies įvaizdžio ir konkurencingumo.
„Tai silpnoji papildomo apmokestinimo vieta“, – teigė jis.
Šioms pozicijoms oponavęs socialdemokratas Gintautas Paluckas mano, kad bankai nepajudino nė piršto, kad uždirbtų šiuos pinigus.
„Tie pinigai, kurie krenta iš dangaus, turi būti perskirstyti siekiant viešojo gėrio“, – pabrėžė jis.
Iš įnašo į biudžetą per dvejus metus tikimasi surinkti apie 410 mln. Eur – 1–1,5% BVP – apie pusę dabartinio gynybos biudžeto.
Mokestis siūlomas šalies bankams, kurie, prognozuojama, uždirbs ypač daug – virš 1 mlrd. Eur pelno, kuris laikomas netikėtu, nes jie pelnosi Europos Centriniam Bankui (ECB) didinant bazines palūkanų normas ir komerciniams bankams gaunant dideles palūkanas už jų Lietuvos banke laikomas lėšas.
Jokūbas Markevičius, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius, anksčiau sakė, kad solidarumo įnašas gali trečdaliu sumažinti bankų pelningumą, bet šiemet vis tiek jis turėtų būti maždaug du kartus didesnis nei pernai – 1,2 mlrd. Eur.
