Ministerija persigalvojo: išnaudos žemas palūkanas

Publikuota: 2016-10-26
Atnaujinta 2016-10-26 13:31
Violetos Bubelytės (VŽ) nuotr.
Violetos Bubelytės (VŽ) nuotr.

Finansų ministerija, kuriai vadovauti šiemet birželį pradėjo Rasa Budbergytė, pakeitė savo poziciją ir išnaudojo žemų palūkanų aplinką tam, kad valstybė galėtų sutaupyti tarptautinėse rinkose išplatintų obligacijų aptarnavimo išlaidoms. Teigiama, kad per metus tai leis sutaupyti 5-7 mln. Eur.

Ministerija trečiadienį pranešė, kad anksčiau laiko išpirko 200 mln. USD nominaliosios vertės obligacijų.

„Susiklostė mums palankios aplinkybės – lūkesčiai dėl Federalinio rezervų banko (FED) sprendimo didinti palūkanas, didėjęs JAV doleriais denominuotų priemonių pelningumas ir prekybos Vyriausybių vertybiniais popieriais suaktyvėjimas. Visa tai sudarė sąlygas priimtina kaina supirkti dalį emisijos antrinėje rinkoje“, – pranešime sako finansų ministrė Rasa Budbergytė.

Teigiama, kad sprendimą išpirkti obligacijas minėta apimtimi lėmė šių metų biudžeto įstatymu patvirtinti skolinimosi limitai, skolos valdymo išlaidų sąmata bei pinigų srautai.

Finansų ministerija anksčiau laiko išpirko 200 mln. USD iš 2 mlrd. USD euroobligacijų emisijos (dabar jos dydis – 1,8 mlrd. USD), išleistos 2010 m. vasarį. Už ją buvo mokamos 7,375% metinės palūkanos, emisija bus išperkama 2020 m. vasarį.

Anksčiau laiko išpirkus dalį emisijos, buvo nutraukta ir dalis išvestinių finansinių priemonių sandorių, sudarytų apdraudžiant minėtą emisiją nuo JAV dolerio kurso svyravimo.

2010 m. emisijos supirkimui Finansų ministerija panaudojo lėšas, gautas už š.m. rugsėjo 15 d. išplatintą 20 metų 450 mln. Eur trukmės euroobligacijų emisiją. Už pastarąją mokamos 2,125% metinės palūkanos, jos pelningumas – 1,132%.

Teigiama, kad mažesnės palūkanos, emisijų išleidimo ir supirkimo kainų skirtumas bei nutraukti išvestinių finansinių priemonių sandoriai leis ateityje sutaupyti valstybės skolos valdymo išlaidų.

Sutaupymas 5-7 mln. Eur

Gediminas Norkūnas, Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotojas, VŽ sako, kad Lietuva išankstinį obligacijų išpirkimą vykdė rinkos kainomis.

„Kadangi buvo sudarytas ne vienas pirkimo sandoris ir ne per vieną dieną, vienos kainos nėra. Už 200 mln. USD nominaliosios vertės obligacijas sumokėjome 239,341 mln. USD. Susikaupusios palūkanos jau įskaičiuotos į šią sumą. Palūkanų normų ir valiutų apsikeitimo sandorių nutraukimas padidino šios operacijos atsiperkamumą, nes bankai už nutraukimą mums primokėjo - dėl JAV dolerio kurso skirtumo apsidraudimo metu ir dabar šių sandorių dabartinė vertė buvo mūsų naudai. Sutaupymo efektas būtų 5-7 mln. Eur per metus. Iki visos emisijos išpirkimo liko trys metai", - sako p. Norkūnas.

Anksčiau nenorėjo

Pasaulis žemų palūkanų aplinkoje gyvena jau kelis metus, todėl „Verslo žinios“ dar pernai rašė apie galimybę išnaudoti žemas palūkanas tam, kad senos brangios šalies obligacijos būtų refinansuotos naujomis su žemesnėmis palūkanomis. Tai yra dariusi, pavyzdžiui, kaimyninė Latvija ir kai kurios kitos Europos šalys.

Tačiau Rimanto Šadžiaus tuomet valdomos Finansų ministerijos atstovai komentare į VŽ užklausą tuomet teigė, kad to nedarys.

„Finansų ministerija svarstė tokias galimybes, tačiau, įvertinę strateginius tikslus, rizikos rodiklius, situaciją finansų rinkoje ir kitus faktorius, įskaitant tokių veiksmų įtaką valstybės skolos dydžiui, nusprendėme kol kas to nedaryti“, – į VŽ užklausą atrašė Finansų ministerijos atstovas, atsakingas už Lietuvos skolinimosi politiką.

Siūlo „priparkuoti“

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas, yra siūlęs Finansų ministerijai žengti dar toliau – pasinaudoti žemų palūkanų aplinka ir pasiskolinti didesnę pinigų sumą šalies ateities poreikiams ir prasmingoms išlaidoms - pavyzdžiui, „įdarbinti“ kaip pigesnes paskolas studijoms arba praplėsti smulkųjį ir vidutinį verslą kredituojančios, jam paskolų garantijas teikiančios „Invegos“ veiklą.

Finansų ministerija tokį ekonomisto siūlymą atmetė.

Pasak p. Budbergytės, pasiskolinti pigiau tam, kad milžinišką sumą laikytume sąskaitose, nėra prasminga, nes naudingų investavimo šaltinių nenurodo net ir pasiskolinti siūlantys ekonomistai, o už lėšų saugojimą šiais lailkais reikia mokėti nemažas sumas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Lietuva: išsivysčiusi, besivystanti ar mažesnio potencialo šalis 7

Lietuvą, kaip šalį, bendrąja prasme tikriausiai būtų galima vadinti besivystančia šalimi, visgi pagal kai...

Rinkos
2018.07.21
Investuotojams patiko „Auga Group“ noras prisikviesti ERPB Premium

Vakarų Europos biržose nuotaikos penktadienį buvo apniukusios, o Baltijos biržose vertintos vietinės...

Rinkos
2018.07.20
LHV Šiaulių banko akcijas po ERPB paskolos konvertavimo vertina po 0,55–0,59 Eur 1

Estijos banko LHV analitikai atnaujino Šiaulių banko akcijų vertinimą, kuriame atsispindi prognozės dėl...

Rinkos
2018.07.20
Pratęstas „Auga Group“ SPO, tarp investuotojų gali atsirasti ERPB 8

Atostogaujantiems investuotojams nespėjus susipažinti su žiniomis apie susitarimą su Europos rekonstrukcijos...

Rinkos
2018.07.20
Bankams ruošiamas naujas finansavimosi būdas

Lietuvos komerciniai bankai galbūt jau kitąmet galės turėti visiškai naują finansavimo šaltinį.

Rinkos
2018.07.19
„Danske Bank“ nori išpirkti kaltę: pasiruošęs aukoti 230 mln. USD 12

Didžiausias Danijos bankas „Danske Bank“, įsivėlęs į bene didžiausią nuo banko įkūrimo 1871 m. skandalą, savo...

Rinkos
2018.07.19
Lietuva su kitomis šalimis bando išjudinti užmarinuotą ES projektą

Lietuva kartu su 7-iomis ES šalimis bando išjudinti jau ne vienerius metus įšaldytą europinį projektą –...

Rinkos
2018.07.19
Lietuvos tapsmas besivystančia šalimi – sunkiai pasiekiama svajonė Premium 11

Lietuva pagal savo kapitalo rinką vis dar rikiuojasi šalia tokių šalių kaip Nigerija ar Bangladešas, nors...

Rinkos
2018.07.19
„Danske Bank“ akcijoms seniai nebuvo taip blogai 8

Didžiausio Danijos banko „Danske Bank“, įsipainiojusio į galimo pinigų plovimo per Baltijos šalis skandalą,...

Rinkos
2018.07.18
Per „Revolut“ galimai plauti pinigai 7

Lietuviškos bankinės licencijos siekiantis Jungtinės Karalystės finansų startuolis „Revolut“ informavo britų...

Rinkos
2018.07.18
Brangsta akcijos ir bitkoinas 8

Daugelis akcijų Baltijos biržose trečiadienį pigo, užtat Europos biržose nuotaikos buvo neblogos kiek aprimus...

Rinkos
2018.07.18
6 investuotojai išpirko „SME Finance“ obligacijas

Didžiausia Baltijos šalyse smulkaus ir vidutinio verslo nebankinio finansavimo įmonė „SME Finance“ pritraukė...

Rinkos
2018.07.17
„Maxima Grupei“ „Standard & Poor's“ suteikė BB+ kredito reitingą 10

Obligacijų platinimą planuojančiai mažmeninės prekybos „Maxima Grupei“ reitingų agentūra „Standard & Poor's“...

Rinkos
2018.07.17
SEB grynojo pelno uždirbo 29% daugiau 12

SEB grupė Lietuvoje pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 51,6 mln. Eur, arba 29% daugiau grynojo pelno nei prieš...

Rinkos
2018.07.17
Investuotojai atitraukia lėšas iš besivystančių šalių 2

Investuotojai toliau skuba atitraukinėti pinigus iš besivystančių rinkų.

Rinkos
2018.07.17
„Silvano“ akcijos priviliojo nuolaidų medžiotojų Premium

Baltijos biržose „Silvano“ akcijas pirmadienį drebino dviženklis techninių priežasčių sukeltas pigimas,...

Rinkos
2018.07.16
Vyriausybė beveik 9 metams pasiskolino už 1,098% 4

Lietuvos Vyriausybė vidaus rinkoje 8 metams ir kiek daugiau kaip 9 mėnesiams pasiskolino 15 mln. Eur už...

Rinkos
2018.07.16
JAV sugalvojo, kaip kiek atpiginti naftą 16

Jungtinės Valstijos, kurių prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą spaudė naftą eksportuojančias šalis...

Rinkos
2018.07.16
„Novaturas“ birželį pardavimus didino 26%

Birželį kelionių organizatoriaus pardavimai siekė  21,7 mln. Eur ir buvo 26% didesni nei 2017 m. birželio...

Rinkos
2018.07.16
Investuotojos ašaros banko ir rinkos prievaizdo nesugraudino 12

Lietuvos bankas atmetė Lietuvos investuotojos T.K. reikalavimą bankui „Swedbank“ grąžinti 62.540 Eur, kuriuos...

Rinkos
2018.07.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau