Ministerija persigalvojo: išnaudos žemas palūkanas

Ministerija trečiadienį pranešė, kad anksčiau laiko išpirko 200 mln. USD nominaliosios vertės obligacijų.

„Susiklostė mums palankios aplinkybės – lūkesčiai dėl Federalinio rezervų banko (FED) sprendimo didinti palūkanas, didėjęs JAV doleriais denominuotų priemonių pelningumas ir prekybos Vyriausybių vertybiniais popieriais suaktyvėjimas. Visa tai sudarė sąlygas priimtina kaina supirkti dalį emisijos antrinėje rinkoje“, – pranešime sako finansų ministrė Rasa Budbergytė.

Teigiama, kad sprendimą išpirkti obligacijas minėta apimtimi lėmė šių metų biudžeto įstatymu patvirtinti skolinimosi limitai, skolos valdymo išlaidų sąmata bei pinigų srautai.

Finansų ministerija anksčiau laiko išpirko 200 mln. USD iš 2 mlrd. USD euroobligacijų emisijos (dabar jos dydis – 1,8 mlrd. USD), išleistos 2010 m. vasarį. Už ją buvo mokamos 7,375% metinės palūkanos, emisija bus išperkama 2020 m. vasarį.

Anksčiau laiko išpirkus dalį emisijos, buvo nutraukta ir dalis išvestinių finansinių priemonių sandorių, sudarytų apdraudžiant minėtą emisiją nuo JAV dolerio kurso svyravimo.

2010 m. emisijos supirkimui Finansų ministerija panaudojo lėšas, gautas už š.m. rugsėjo 15 d. išplatintą 20 metų 450 mln. Eur trukmės euroobligacijų emisiją. Už pastarąją mokamos 2,125% metinės palūkanos, jos pelningumas – 1,132%.

Teigiama, kad mažesnės palūkanos, emisijų išleidimo ir supirkimo kainų skirtumas bei nutraukti išvestinių finansinių priemonių sandoriai leis ateityje sutaupyti valstybės skolos valdymo išlaidų.

Sutaupymas 5-7 mln. Eur

Gediminas Norkūnas, Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotojas, VŽ sako, kad Lietuva išankstinį obligacijų išpirkimą vykdė rinkos kainomis.

„Kadangi buvo sudarytas ne vienas pirkimo sandoris ir ne per vieną dieną, vienos kainos nėra. Už 200 mln. USD nominaliosios vertės obligacijas sumokėjome 239,341 mln. USD. Susikaupusios palūkanos jau įskaičiuotos į šią sumą. Palūkanų normų ir valiutų apsikeitimo sandorių nutraukimas padidino šios operacijos atsiperkamumą, nes bankai už nutraukimą mums primokėjo - dėl JAV dolerio kurso skirtumo apsidraudimo metu ir dabar šių sandorių dabartinė vertė buvo mūsų naudai. Sutaupymo efektas būtų 5-7 mln. Eur per metus. Iki visos emisijos išpirkimo liko trys metai", - sako p. Norkūnas.

Anksčiau nenorėjo

Pasaulis žemų palūkanų aplinkoje gyvena jau kelis metus, todėl „Verslo žinios“ dar pernai rašė apie galimybę išnaudoti žemas palūkanas tam, kad senos brangios šalies obligacijos būtų refinansuotos naujomis su žemesnėmis palūkanomis. Tai yra dariusi, pavyzdžiui, kaimyninė Latvija ir kai kurios kitos Europos šalys.

Tačiau Rimanto Šadžiaus tuomet valdomos Finansų ministerijos atstovai komentare į VŽ užklausą tuomet teigė, kad to nedarys.

„Finansų ministerija svarstė tokias galimybes, tačiau, įvertinę strateginius tikslus, rizikos rodiklius, situaciją finansų rinkoje ir kitus faktorius, įskaitant tokių veiksmų įtaką valstybės skolos dydžiui, nusprendėme kol kas to nedaryti“, – į VŽ užklausą atrašė Finansų ministerijos atstovas, atsakingas už Lietuvos skolinimosi politiką.

Siūlo „priparkuoti“

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas, yra siūlęs Finansų ministerijai žengti dar toliau – pasinaudoti žemų palūkanų aplinka ir pasiskolinti didesnę pinigų sumą šalies ateities poreikiams ir prasmingoms išlaidoms - pavyzdžiui, „įdarbinti“ kaip pigesnes paskolas studijoms arba praplėsti smulkųjį ir vidutinį verslą kredituojančios, jam paskolų garantijas teikiančios „Invegos“ veiklą.

Finansų ministerija tokį ekonomisto siūlymą atmetė.

Pasak p. Budbergytės, pasiskolinti pigiau tam, kad milžinišką sumą laikytume sąskaitose, nėra prasminga, nes naudingų investavimo šaltinių nenurodo net ir pasiskolinti siūlantys ekonomistai, o už lėšų saugojimą šiais lailkais reikia mokėti nemažas sumas.