Ministerija persigalvojo: išnaudos žemas palūkanas

Publikuota: 2016-10-26
Atnaujinta 2016-10-26 13:31
Violetos Bubelytės (VŽ) nuotr.
Violetos Bubelytės (VŽ) nuotr.

Finansų ministerija, kuriai vadovauti šiemet birželį pradėjo Rasa Budbergytė, pakeitė savo poziciją ir išnaudojo žemų palūkanų aplinką tam, kad valstybė galėtų sutaupyti tarptautinėse rinkose išplatintų obligacijų aptarnavimo išlaidoms. Teigiama, kad per metus tai leis sutaupyti 5-7 mln. Eur.

Ministerija trečiadienį pranešė, kad anksčiau laiko išpirko 200 mln. USD nominaliosios vertės obligacijų.

„Susiklostė mums palankios aplinkybės – lūkesčiai dėl Federalinio rezervų banko (FED) sprendimo didinti palūkanas, didėjęs JAV doleriais denominuotų priemonių pelningumas ir prekybos Vyriausybių vertybiniais popieriais suaktyvėjimas. Visa tai sudarė sąlygas priimtina kaina supirkti dalį emisijos antrinėje rinkoje“, – pranešime sako finansų ministrė Rasa Budbergytė.

Teigiama, kad sprendimą išpirkti obligacijas minėta apimtimi lėmė šių metų biudžeto įstatymu patvirtinti skolinimosi limitai, skolos valdymo išlaidų sąmata bei pinigų srautai.

Finansų ministerija anksčiau laiko išpirko 200 mln. USD iš 2 mlrd. USD euroobligacijų emisijos (dabar jos dydis – 1,8 mlrd. USD), išleistos 2010 m. vasarį. Už ją buvo mokamos 7,375% metinės palūkanos, emisija bus išperkama 2020 m. vasarį.

Anksčiau laiko išpirkus dalį emisijos, buvo nutraukta ir dalis išvestinių finansinių priemonių sandorių, sudarytų apdraudžiant minėtą emisiją nuo JAV dolerio kurso svyravimo.

2010 m. emisijos supirkimui Finansų ministerija panaudojo lėšas, gautas už š.m. rugsėjo 15 d. išplatintą 20 metų 450 mln. Eur trukmės euroobligacijų emisiją. Už pastarąją mokamos 2,125% metinės palūkanos, jos pelningumas – 1,132%.

Teigiama, kad mažesnės palūkanos, emisijų išleidimo ir supirkimo kainų skirtumas bei nutraukti išvestinių finansinių priemonių sandoriai leis ateityje sutaupyti valstybės skolos valdymo išlaidų.

Sutaupymas 5-7 mln. Eur

Gediminas Norkūnas, Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotojas, VŽ sako, kad Lietuva išankstinį obligacijų išpirkimą vykdė rinkos kainomis.

„Kadangi buvo sudarytas ne vienas pirkimo sandoris ir ne per vieną dieną, vienos kainos nėra. Už 200 mln. USD nominaliosios vertės obligacijas sumokėjome 239,341 mln. USD. Susikaupusios palūkanos jau įskaičiuotos į šią sumą. Palūkanų normų ir valiutų apsikeitimo sandorių nutraukimas padidino šios operacijos atsiperkamumą, nes bankai už nutraukimą mums primokėjo - dėl JAV dolerio kurso skirtumo apsidraudimo metu ir dabar šių sandorių dabartinė vertė buvo mūsų naudai. Sutaupymo efektas būtų 5-7 mln. Eur per metus. Iki visos emisijos išpirkimo liko trys metai", - sako p. Norkūnas.

Anksčiau nenorėjo

Pasaulis žemų palūkanų aplinkoje gyvena jau kelis metus, todėl „Verslo žinios“ dar pernai rašė apie galimybę išnaudoti žemas palūkanas tam, kad senos brangios šalies obligacijos būtų refinansuotos naujomis su žemesnėmis palūkanomis. Tai yra dariusi, pavyzdžiui, kaimyninė Latvija ir kai kurios kitos Europos šalys.

Tačiau Rimanto Šadžiaus tuomet valdomos Finansų ministerijos atstovai komentare į VŽ užklausą tuomet teigė, kad to nedarys.

„Finansų ministerija svarstė tokias galimybes, tačiau, įvertinę strateginius tikslus, rizikos rodiklius, situaciją finansų rinkoje ir kitus faktorius, įskaitant tokių veiksmų įtaką valstybės skolos dydžiui, nusprendėme kol kas to nedaryti“, – į VŽ užklausą atrašė Finansų ministerijos atstovas, atsakingas už Lietuvos skolinimosi politiką.

Siūlo „priparkuoti“

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas, yra siūlęs Finansų ministerijai žengti dar toliau – pasinaudoti žemų palūkanų aplinka ir pasiskolinti didesnę pinigų sumą šalies ateities poreikiams ir prasmingoms išlaidoms - pavyzdžiui, „įdarbinti“ kaip pigesnes paskolas studijoms arba praplėsti smulkųjį ir vidutinį verslą kredituojančios, jam paskolų garantijas teikiančios „Invegos“ veiklą.

Finansų ministerija tokį ekonomisto siūlymą atmetė.

Pasak p. Budbergytės, pasiskolinti pigiau tam, kad milžinišką sumą laikytume sąskaitose, nėra prasminga, nes naudingų investavimo šaltinių nenurodo net ir pasiskolinti siūlantys ekonomistai, o už lėšų saugojimą šiais lailkais reikia mokėti nemažas sumas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Interviu su „Luminor“ vadovu: nuo IPO planų iki ryšių su Trumpu Premium

JAV privataus kapitalo bendrovė „Blackstone“ banką „Luminor“ į biržą pasiruošusi atvesti per artimiausius 3–4...

Rinkos
08:58
Geri rezultatai neįtikina Baltijos investuotojų Premium 2

Geri įmonių rezultatai ir didžiąją dienos dalį Europoje vyravusios teigiamos nuotaikos nebuvo paskata...

Rinkos
2018.10.22
JAV įmonių rezultatai – geresni nei analitikų lūkesčiai

Užpraeitą savaitę JAV biržose stebėtas didžiausias nuo šių metų vasario akcijų išpardavimas, panašu, nelabai...

Rinkos
2018.10.22
Vyriausybė pusdevintų metų pasiskolino už 1,132% 4

Lietuvos Vyriausybė vidaus rinkoje 8 metams ir 6 mėnesiams tepasiskolino 4 mln. Eur už vidutines 1,132%...

Rinkos
2018.10.22
Mėnesio sandoris: didžiausios draudimo brokerių įmonės pirkinys   2

Didžiausia pasaulyje draudimo brokerių bendrovė „Marsh & McLennan“ rugsėjo 18 d. pranešė apie 4,3 mlrd. GBP...

Rinkos
2018.10.20
„Klaipėdos naftos“ vadovas: įtampos daug, tačiau žiūrime į tai kaip į cikliškumą 5

Naftos produktų bei suskystintų dujų terminalų operatorės „Klaipėdos naftos“ vadovas pastaruoju metu smukusią...

Rinkos
2018.10.19
„Luminor“ galėtų investuoti į „fintech“ įmonę

Baltijos šalių bankas „Luminor”, kuriame jau kitų metų pirmąjį pusmetį kontrolę turės JAV privataus kapitalo...

Rinkos
2018.10.18
Dar viena ERPB pagalbos ranka – įsigijo „Luminor“ obligacijų

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) reikšmingai prisidėjo prie „Luminor“ banko pirmosios...

Rinkos
2018.10.18
Zalatorius – apie bankų „brūkšnį“ plovimui, akcininkų pokyčius, pasiruošimą krizei Premium 7

Baltijos šalyse netylant pinigų plovimo skandalams, Lietuvos bankai jaučiasi gana ramūs, nes dar pernai...

Rinkos
2018.10.18
„Paskolų klubui“ nepavyko „paauklėti“ klientės už anksčiau grąžintą kreditą 11

Lietuvos bankas tarpusavio skolinimo platformą „Paskolų klubas“ valdančią įmonę „Neo Finance“ įpareigojo...

Rinkos
2018.10.17
„Danske Bank“ naujasis vadovas neįtiko priežiūros institucijai

Danijos finansų priežiūros institucija (FSA) atmetė „Danske Bank“ pasirinkto naujo vykdomojo direktoriaus...

Rinkos
2018.10.17
Į pinigų plovimo skandalus tempiamas ir „Nordea“ bankas 12

Didžiausia Šiaurės šalių finansų grupė „Nordea“ tempiama į pinigų plovimo skandalą, investuotojui Billui...

Rinkos
2018.10.17
„Netflix“ rezultatai pranoko Volstrito lūkesčius

JAV interneto televizijos paslaugų bendrovės „Netflix“ akcijų kaina trečiadienį šoktelėjo 4% po to, kai...

Rinkos
2018.10.17
Baltijos biržos prekyboje dominavo estai Premium

Baltijos akcijų biržose daugiausiai prekybos aktyvumo teko Estijos įmonėms, tuo tarpu Lietuvoje laukta...

Rinkos
2018.10.16
Keista savaitė akcijų rinkoms: geros naujienos iššaukė kritimą rinkose

Praėjusį trečiadienį JAV indeksai patyrė didžiausią dienos kritimą nuo vasario mėnesio.

Rinkos
2018.10.16
Lietuva kriptovaliutų sektorių stato į rėmus – bendruomenė ūžia Premium 4

Lietuvos valdžios institucijų bandymą reguliuoti šalies kriptovaliutų sektorių bendruomenė vadina pertekliniu...

Rinkos
2018.10.16
Investuotojai randa alternatyvų prikirptiems amerikietiškiems ETF 10

Lietuvos investicijų specialistai atranda vis daugiau alternatyvų amerikietiškiems biržoje platinamiems...

Rinkos
2018.10.16
Minusas investiciniame portfelyje – proga pasitikrinti atliktų sprendimų motyvus Premium 6

Nuostolių fiksavimas – būtinas veiksmas aktyviau portfelį valdančio investuotojo arsenale. Tačiau visuotinai...

Rinkos
2018.10.16
SEB grupės vyriausiasis strategas: bijokite ne prekybos karų, o infliacijos Premium 9

Johanas Javeusas, SEB grupės vyriausiasis strategas, interviu VŽ teigia, kad po praėjusią savaitę vykusio...

Rinkos
2018.10.16
Aktyviausių M&A patarėjų regione reitinge – ir lietuviški vardai

Aktyviausiai įmonių susijungimų ir įsigijimų (angl. mergers & acquisitions, M&A) srityje šiemet Vidurio ir...

Rinkos
2018.10.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau