Lietuvos skolinimasis užsienio rinkose startavo 2 mlrd. Eur žygiu ir mažėjančia rizikos premija

Antradienį Vyriausybė 2 mlrd. Eur pasiskolino išleisdama 5 m. ir 15 m. trukmės euroobligacijų emisijas.

5 m. trukmės 1 mlrd. Eur emisija išleista su 60 bazinių punktų premija virš vidutinės apsikeitimo sandorių palūkanų normos.

Euroobligacijų siūlyme 5 m. trukmės emisija sulaukė investuotojų paraiškų už 2,3 mlrd. Eur. Atveriant paraiškų knygas, indikuota 70 bazinių punktų premija virš vidutinės apsikeitimo sandorių palūkanų normos.

Ši emisija išplatinta 2,975% pajamingumu, išleidimo kaina lygi 99,542% nuo nominalios vertės. Už šią emisiją bus mokamos 2,875% metinės palūkanos.

15 m. trukmės obligacijų emitentas nusprendė išleisti už 1 mlrd Eur. Šioje emisijoje Lietuvos Vyriausybei pavyko pasiskolinti už 125 bazinių punktų rizikos priedą. 

Ši emisija išplatinta su 3,777% pajamingumu, išleidimo kaina lygi 98,283% nuo nominalios vertės. Už šią emisiją bus mokamos 3,625% metinės palūkanos.

Ši emisija sulaukė investuotojų paklausos už daugiau kaip 2,7 mlrd. Eur.

15 m. emisijos siūlymo pradžioje indikuota, kad premija nusistovės apie 125–130 bazinių punktų virš vidutinės apsikeitimo sandorių palūkanų normos.

Pritrauktos lėšos bus panaudotos bendriems biudžeto poreikiams.

„Pasiskolinome reikšmingą sumą, tokiu būdu užsitikrindami trečdalį šiems metams numatytos skolinimosi užsienyje sumos. Taip pat pirmą kartą nuo 2021 metų išleidome ilgesnės nei 10 metų trukmės emisiją – tai rodo, kad užsienio investuotojai teigiamai vertina mūsų šalies perspektyvas ir jos ekonominę bei politinę situaciją“, – sako Darius Sadeckas, finansų viceministras.

Kainos vertinimai

„Pasiskolinta 2 mlrd. Eur rinkos sąlygomis, paklausa buvo pakankama, kad būtų galima sumažinti pradinę premiją virš apsikeitimo sandorių palūkanų kreivės tiek 5 m. trukmės, tiek 15 m. trukmės obligacijų emisijų kainodaroje“, – Lietuvos žygio rezultatą įvertino Saulius Nakutis, SEB banko Kapitalo rinkų skyriaus vadovas.

„Lietuvos skolinimosi poreikis 2025 m. tarptautinėse finansų rinkose siekia 5 mlrd. Eur arba dvigubai daugiau negu 2024 m. Taigi Lietuvai pirmuoju žingsniu metų pradžioje buvo pakankamai svarbu užsitikrinti reikšmingą sumą arba šiuo atveju 40% – beveik pusę viso metinio poreikio“, – vertina S. Nakutis.  

SEB bankas procese talkininkavo kaip papildomas platintojas (co-lead) kartu su bankais „BNP Paribas“, „Bank of America Securities“, „JPMorgan“.

„Tokia rizikos premija yra šiek tiek didesnė, lyginant su panašaus termino ir kredito rizikos profilio obligacijomis. Rusijos grėsmės rizika vis dar atsispindi kainoje, tačiau galima pasidžiaugti, kad ši kaina mažėja, lyginant su praeitais metais“, – rezultatą įvertino Vaidas Paukštys, „Swedbank“ Finansų rinkų skyriaus obligacijų prekybinio portfelio valdytojas.

5 metų obligacijos gali būti patrauklios platesniam investuotojų ratui, atsižvelgiant laukiamą ECB palūkanų mažinimą nuo 3 iki 2,75%, pastebi V. Paukštys.

„Ir prognozuojama, kad tai ne paskutinis mažinimas šiais metais, tuo tarpu obligacijų pajamingumas turėtų siekti 2,95–3,05%. 15 m. obligacijos daugiau domins institucinius klientus – pensijų fondus. Čia konkurenciją sudaro Rytų ir Centrinės  Europos regiono obligacijos, kur šiemet pajamingumai už tokį terminą yra išaugę, – „Verslo žinioms“ komentuoja V. Paukštys. – Neseniai skolinosi Slovakija, išleisdama 2043 m. obligacijas, premija siekė 147 bazinius punktus.“

Lietuva žygį į tarptautinę kapitalo rinką surengė pirmą dieną po Donaldo Trumpo inauguracijos, po kurios netrukus naujasis JAV prezidentas pasirašė pluoštą vykdomųjų potvarkių, prikausčiusių investuotojų dėmesį.

„Dėl ėjimo momento sprendžia emitentas ir platintojai. Įvertinus aplinkybes, šiandien buvo priimtas toks sprendimas. Sakyčiau, viskas gerai su momentu. Bent jau šiandien palūkanų normų rinka pakankamai stabili, – sako S. Nakutis. – Apsikeitimo sandorių palūkanos nuo sausio 14 d.  irgi pajudėjo žemyn, tiesa, po pakankamai spartaus kilimo nuo 2024 gruodžio pradžios.“

„D. Trumpo išrinkimo dienos nesureikšminčiau. Svyravimai rinkose dėl jo pasisakymų vyko kur kas anksčiau ir laukimas labiau veikė rinkas nei pats faktas“, – vertina V. Paukštys.

Ambicinga skolinimosi programa

Tai yra pirmoji Lietuvos euroobligacijų emisija, darbą pradėjus naujajai Vyriausybei.

„Nauja Vyriausybė įtakos pasiskolinimo kainai neturėjo. Rinkimai įvyko demokratiškai, vyriausybė suformuota, proeuropietiška politika tęsiama. Tai kaip tik nuramina investuotojus“, – vertina V. Paukštys.

Pastarąjį kartą Lietuvos tarptautinėje kapitalo rinkoje skolinosi vasarą. Tąkart 7 metams 1 mlrd. Eur pasiskolinti pavyko su 3,682% pajamingumu, kas atitiko 90 bazinių punktų rizikos priedą virš vidutinės apsikeitimo sandorių palūkanų normos.

Atmetus VVP aukcionus nuo metų pradžios, su poros milijardų euroboligacijų emisijomis startuoja ambicinga Lietuvos Vyriausybės skolinimosi programa, kurios apimtis šiemet turėtų siekti apie 8,8 mlrd. Eur, palyginti su 6 mlrd. Eur pernai. Iš jų euroobligacijomis pasiskolinti planuojama apie 6 mlrd. Eur, apie 2,5 mlrd. Eur – skolinantis vidaus rinkoje išleidžiant VVP ir aukciono būdu ir platinant Vyriausybės taupymo lakštus. Taip pat apie 0,2 mlrd. Eur numatyta pasiskolinti iš tarptautinių finansų institucijų.