Pas „Auga Group“ investuotojus sugrįžo „Agrowill Group“ pamėklė

2015 m. spalį investicijų į žemės ūkį bendrovė „Agrowill Group“ baigė puspenktų metų trukusią restruktūrizaciją.

Praėjo 9 metai ir 1 mėnuo ir įmonės įpėdinė „Auga Group“ pavadinimu bei pasikeitusia veikla kreipiasi į investuotojus su prašymu suteikti trečią šansą.

Pirmadienį bendrovė pranešė, kad inicijuoja restruktūrizaciją.

„Mums reikės transformuotis į kitokią įmonę, nes sukurtas technologijas dedam kuriam laikui į lentyną“, – antradienį „Verslo žinių“ podkastui kalbėjo Kęstutis Juščius, „Auga Group“ valdybos pirmininkas.

„Kaip ir anuomet, iš viešoje erdvėje esančios informacijos galima daryti prielaidą, kad bendrovės sprendimas pradėti restruktūrizavimo procesą yra siekis suvaldyti, regis, likvidumo krizę“, – sako Darius Klimašauskas, finansų konsultacijų įmonės „Talisman“ vykdomasis direktorius, „Verslo žinioms“ komentavęs ir 15 metų senumo įvykius, kai finansinės bėdos prislėgė tuometę „Agrowill Group“.

Finansų profesionalas primena apie šįkart nesėkme pasibaigusias „Auga Group“ derybas su didžiosiomis finansų institucijomis dėl ilgalaikių paskolų atidėjimo ir dalies turto pardavimo.    

„Obligacijų pranašumas yra tai, kad iki obligacijų išpirkimo laikotarpio tereikia mokėti numatytus palūkaninius mokėjimus. Tai kartu yra ir didžiausias iššūkis, nes, nepavykus įgyvendinti planų ir (arba) neradus, kas padėtų obligacijas refinansuoti, įmonės gali patekti būtent į tokius likvidumo spąstus“, – sako D. Klimašauskas.

Klausiamas apie perspektyvas bendrovei atsitiesti, pašnekovas prie sėkmingų aplinkybių priskiria sparčiai augantį ir investuotojams įdomų ekologiško maisto gamybos sektorių.

„Aišku, papildomai situaciją apsunkina tai, kad įmonės akcijų kaina biržoje jau gerokai žemesnė už nominalą. Tad vienos ar kitos formos grupės veiklų pertvarkymas ar restruktūrizavimas, matyt, neišvengiamas“, – konstatuoja D. Klimašauskas.

Finansų konsultantas pabrėžia būtinybę bendrovei išlaikyti akcininkų, obligacijų turėtojų, bankų, tiekėjų pasitikėjimą.

„Jis pasiekiamas žaidžiant atviromis kortomis ir demonstruojant visišką skaidrumą. Galimai šis kreditas, deja, išnaudotas, nes apie kai kurias antrinių įmonių obligacijų emisijas – ir šių sąlygas – investuotojai sužinojo ne jų išleidimo metu, – atkreipia dėmesį D. Klimašauskas. – Taip, bendras įsiskolinimas per obligacijas matomas konsoliduotose ataskaitose, tačiau viešojoje erdvėje yra pasirodę pranešimų ir komentarų, kad tai neleido įvertinti grupės skolos masto ir kiek ta skola bendrovei kainuoja. Būtent šios obligacijų emisijos ir gali turėti lemiamą įtaką įmonės ateičiai.“

„Kai esi vienas pats sau kreditorius, kiekvienas nori patraukti tą paklodę į save, bet kai prasideda restruktūrizacija, visi kreditoriai jau turi veikti bendrai. Manau, šansų išgyventi yra“, – „Verslo žinioms“ perspektyvas įvertino kitas finansų sektoriaus profesionalas, nenorėjęs būti cituojamas.

Akcijų investuotojai

Praėjus parai po žinių apie inicijuojamą restruktūrizaciją, „Auga Group“ akcijos Vilniaus biržoje buvo atpigusios 35%. Savo ruožtu nuosmukis nuo vasaros pradžios siekia daugiau kaip 70%, investuotojams pradėjus nerimauti dėl bendrovės finansų ir stambios obligacijų emisijos refinansavimo dar birželį.

Akcijos dabar tekainuoja po 0,067 Eur, arba mažiau nei ketvirtadalį nominalios vertės.

Dar metų pradžioje šias akcijas sekantys analitikai iš „Enlight Research“ jas vertino po 0,51 Eur optimistišku scenarijumi, po 0,4 Eur baziniu scenarijumi ir po 0,3 Eur – pesimistiniu.

Praėjusią savaitę minimi analitikai nustojo teikti tikslinę kainą bei rekomendaciją ir ėmėsi peržiūrėjimo (angl. under review).

„Kad galėtume įvertinti akcijas, mums reikia daugiau informacijos“, – „Verslo žinioms“ sako Mattias Wallanderis, „Enlight Research“ įkūrėjas ir analitikas.

Apie realią akcijų vertę – arba apskritai, kad jos gali turėti nors kiek vertės, – pašnekovas sako, kad per anksti spręsti.

„Labiausiai tikėtina, kad bankų ir obligacijų turėtojų reikalavimai bus patenkinti pirmiausia, tuomet ateis akcininkų eilė, taigi neturiu didelių vilčių“, – teigia M. Wallanderis.

Į pastabą, kad restruktūrizacija dar nėra bankrotas, kurio atveju iš akcijų vertės gali likti nulis, pašnekovas atsakė besitikįs, kad „jūs esate teisus, bet šiame etape niekas negali būti atmetama“.

„Neturime pakankamai informacijos įvertinti, ar akcijų nuosmukis šią savaitę yra pagrįstas. Restruktūrizacija yra rimtas reikalas, susijęs su dideliu neapibrėžtumu, taigi nesu nustebęs dėl kainos kritimo“, – nurodo M. Wallanderis.

Anot analitiko, šiuo metu nesant daugiau informacijos, yra „neįmanoma atsakyti“, ar yra kokių argumentų toliau laikyti ar net pirkti atpigusias „Auga Group“ akcijas.  

Obligacijų investuotojai

Šių metų pirmojo pusmečio pabaigoje grupė turėjo 33,88 mln. Eur ilgalaikių finansinių skolų, iš kurių 24,86 mln. Eur sudarė paskolos, o 9,78 mln. Eur – obligacijos.

Trumpalaikės finansinės skolos – grąžintinos per metus – sudarė 45,65 mln. Eur, iš kurių paskolos buvo 6,84 mln. Eur, kredito linijos – 12,98 mln. Eur, obligacijos – 25,83 mln. Eur.

Jau šių metų gruodį sukanka 2019 m. išleistos 20 mln. Eur žaliosiomis pavadintų obligacijų emisijos išpirkimas.

Dar spalio pabaigoje laiku buvo neišpirktos „Auga Group“ kontroliuojamos ŽŪK „AgroBokštai“ neviešos 6 mln. Eur emisijos obligacijos.

VŽ žiniomis, minimos obligacijos yra su pirmine emitentės turtinio komplekso hipoteka.

Be to, kitų metų lapkritį sukanka išpirkimas obligacijų, kurias neviešai, nepranešusi visiems investuotojams, grupės įmonė „AWG Investment 1“ šiemet išleido pasinaudojusi latvių „Mintos“ platforma. Čia pasiskolinta 5 mln. Eur, pasiūlius investuotojams 14% metines palūkanas.

Minimų obligacijų investuotojai šiandienių įvykių kontekste susiduria su skirtingomis perspektyvomis.

„Tie, kurie turi tiesioginį įkeitimą, gula į atskirą paletę ir jiems blogiausiu atveju yra realizavimo klausimas. O jeigu ir būtų skolos persitarimas, niekas iš jų įkeitimo atimti negali. Ta dalis investuotojų, kurie neturi tiesioginio įkaito, jau turi laukti, kad patektų į bendrą gretą, kur sukrenta visi kreditoriai be tiesioginio užstato, – „Verslo žinioms“ komentuoja Eglė Džiugytė, Šiaulių banko Finansų rinkų departamento vadovė. – Šitoje istorijoje, mano požiūriu, saugiausiai atrodo tie, kurie atėjo į obligacijas, o ne į kokią kitą formą kaip bankai.“ 

Iš obligacijų investuotojų pašnekovė kaip geriausiose situacijoje esančius įvardija „Auga Group“ 20 mln. Eur emisijos savininkus, kurių įsigytos obligacijos užtikrintos pirminiu žemės sklypų įkeitimu.

„Jie turi tam (jaustis saugūs – VŽ) pagrindą. Visi kiti kreditoriai gali nerimauti, bet tu turi 100% žemės įkeitimą. Žemės situacija nėra pasikeitusi, ji neatpigo. Blogiausiu atveju tai yra tik laiko klausimas – per kiek laiko būtų realizuotas įkaitas. Kalbant apie užstato kokybę, tai yra vienas iš aukščiausios kokybės užstatų“, – aiškina E. Džiugytė.

Kaip rašyta anksčiau, 5 mln. Eur „AWG Investment 1“ obligacijos užtikrintos kitos grupės bendrovės – „Baltic Champs“ 100% nuosavo kapitalo įkeitimu.

Tiesa, obligacijas platinusi latvių platforma „Mintos“ skelbė, kad per šią platformą investavusieji pirko dalines obligacijas, t. y. perka obligacijomis užtikrintus vertybinius popierius, o obligacijos investuotojui nepriklauso.

Kaip jau skelbė „Auga Group“, valdybos sprendimu 2024 m. gruodžio 4 d. šaukiamame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime bus sprendžiama dėl bendrovės restruktūrizavimo proceso pradėjimo ir pritarimo restruktūrizavimo plano pradiniam projektui.

Įmonės akcininkams priėmus teigiamą sprendimą dėl restruktūrizavimo proceso inicijavimo, bendrovė kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo proceso pradėjimo. Teismui priėmus sprendimą iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo planas bus derinamas su kreditoriais.

„Tikimasi, kad bendrovės kreditoriai ir akcininkai restruktūrizavimo planui pritars 2025 m. antrąjį ketvirtį“, – teigia „Auga Group“.

Tai, ar įmonės obligacijos yra užtikrintos ir kuo užtikrintos, yra svarbi korta derybose tarp bendrovės ir jos kreditorių dėl įsipareigojimų pratęsimo ir naujų sąlygų, kuriomis bus grąžintos lėšos. Stiprioje padėtyje esančiam kreditoriui derybose gali pavykti išsireikalauti ne tik lėšų grąžinimo, bet ir aukštesnių palūkanų.

„20 mln. Eur emisijos savininkai turi įkeitimą žemės, kuri reikalinga įmonės tęstinei veiklai. Tai, matyt, suprantame, kad čia pirmiausia bendrovė sieks susitarti ir ieškos abiem šalims tinkamų sąlygų, – kalba E. Džiugytė. – Emisijos, kurios neturi įkeitimo, atveju yra nesenas pavyzdys su estų „PlusPlus Capital“, kai (emitentas – VŽ) gali nueiti į restruktūrizavimą ir pasakyti, kad, gerbiamas investuotojau, iš savo 1.000 Eur atgausi tik 300 Eur geriausiu atveju, ir toks būtų restruktūrizavimo susitarimas. Tie investuotojai, kurie eina į skolos popierius be užstato, patiria riziką, kad restruktūrizavimo atveju nebūtinai jų susitarimas išvirs į didesnę kainą arba palūkanas. Tai gali būti ir ilgesnis terminas ar kokios nors nominalios dalies nurašymas.“

Dėl žemės sklypų įkaitą laikančių 20 mln. Eur obligacijų emisijos investuotojų galios susitarimo dėl restruktūrizavimo perspektyvos vertinamos teigiamai.

„Manau, sunkiausia pozicija yra bankų finansavimas. Su akcininku susitarsi, su obligacijų investuotoju susitarsi, bet, kalbant apie bankų finansavimą, jie žiūri labai paprastai: kiek paskolinau, kaip greitai tai galiu atgauti ir kelintas esu eilėje toje skoloje“, – vertina Šiaulių banko Finansų rinkų departamento vadovė.