SEB banko pelnas ir pajamos padvigubėjo
Papildyta grynųjų palūkanų ir komisinių pajamų rodikliais
Banko pajamos per pirmus tris šių metų ketvirčius siekė 408,1 mln. Eur ir buvo beveik dvigubai didesnės, nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai jos siekė 206,2 mln. Eur.
Bankas uždirbo 229,8 mln. Eur neaudituoto grynojo pelno, tai taip pat yra dvigubai daugiau, nei tuo pačiu laikotarpiu pernai (113,8 mln. Eur).
Kaip teigia Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, SEB banko vadovė, didžiausią įtaką banko finansiniams rezultatams darė augusios palūkanų normos dėl ECB vykdomos monetarinės politikos ir didėjęs paskolų portfelis.
SEB bankas per devynių šių metų mėnesių laikotarpį sumokės 51,4 mln. Eur solidarumo mokesčio: 16,5 mln. Eur sumokėjo už antrąjį ketvirtį ir preliminariai 34,9 mln. Eur sumokės už trečiąjį ketvirtį.
[infogram id="84e611d2-7017-47e6-9bb7-ffaf26dee630" prefix="ZIe" format="interactive" title="SEB 2023 q3"]
Grynosios palūkanų pajamos per 2023 m. tris ketvirčius sudarė 323,8 mln. Eur.
„Didžiausią įtaką banko finansiniams rezultatams darė augusios palūkanų normos dėl ECB vykdomos monetarinės politikos ir didėjęs paskolų portfelis“, – komentuoja Ramūnas Bičiulaitis, SEB banko finansų direktorius ir Pagalbos verslui tarnybos vadovas.
Grynosios komisinių pajamos per tris 2023 m. ketvirčius sudarė 60,9 mln. eurų.
„Šios pajamos šiek tiek sumažėjo daugiausia dėl banko nebevykdomų tarptautinių mokėjimų į Rusiją ir Baltarusiją, taip pat apribotų prekybos finansavimo projektų su minėtomis šalimis bei Kinija“, – teigia R. Bičiulaitis.
Paskolų portfelis
Šiemet verslo įmonės susidorojo su praėjusių metų sukrėtimais ir prisitaikė prie pasikeitusių aplinkybių. Tačiau įmonių finansų vadovų apklausa rodo, kad dabar daugumą bendrovių labiausiai neramina bendros ekonomikos perspektyvos.
Vasara tradiciškai buvo aktyvi žemės ūkio bendrovėms, prekybos įmonės peržiūrėjo gamybos planus reaguodamos į paklausos pokyčius Vakarų Europoje, įmonės grįžta prie investicinių planų svarstymo. Pajamos ir pelningumas daugelyje sektorių stabilizavosi.
SEB banko paskolų ir lizingo portfelio grynoji vertė rugsėjo pabaigoje buvo 6,9 mlrd. Eur, 4,55% daugiau, nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus (6,6 mlrd. Eur). Per 9 mėnesius bankas išdavė 17% daugiau naujų paskolų įmonėms nei prieš metus.
Per devynis mėnesius bankas gyventojams suteikė būsto paskolų už 351 mln. Eur. Kaip teigia bankas, ECB sprendimas didinti bazines palūkanų normas vėsina nekilnojamojo turto rinką, būsto paskolų paklausa mažėja, tačiau būsto paskolų gavėjai paskolų įmokas moka laiku.
Bendra banko paskolų kokybė išlieka gera. Per tris šių metų ketvirčius bankas atstatė 2,8 mln. Eur atidėjinių blogoms paskoloms (pernai atidėjiniai didėjo 3,3 mln. Eur).
Indėliai
Nuo metų pradžios gyventojai 3 kartus padidino santaupas, įdarbindami jas terminuotuosiuose ir kaupiamuosiuose indėliuose banke. Šiuo metu beveik 33% gyventojų lėšų banke yra terminuotuose indėliuose. Rugsėjo pabaigoje gyventojų investicinis portfelis banke buvo 19% didesnis nei 2022 m. rugsėjį.
Rugsėjo pabaigoje įmonių indėlių portfelis banke buvo 13% didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu 2022 m.
Bendras banko indėlių portfelis rugsėjo pabaigoje buvo 10,9 mlrd. Eur, 9% didesnis nei prieš metus, kai siekė 10 mlrd. Eur. Bendras terminuotųjų indėlių lygis banke pasiekė 22% nuo viso indėlių portfelio ir viršijo 2015 m. lygį.
SEB banko turtas 2023 m. rugsėjo 30 d. buvo 12,7 mlrd. Eur, 5,83% daugiau nei prieš metus (12 mlrd. Eur).
SEB banko nuosavas kapitalas 2023 m. rugsėjo 30 d. buvo 1,147 mlrd. Eur (2022 m. rugsėjo 30 d. – 943 mln. Eur).
VERSLO TRIBŪNA
Milijardinės investicijos į energetikos ateitį bijo vieno didžiausių priešų – nenumatomumo. Apie teisinį numatomumą (angl. predictability) ir jo svarbą Europos bei Lietuvos energetikos sektoriuose „Verslo tribūnoje“ aiškina advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, VU ES energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.
Didėjanti pasaulinė konkurencija dėl investicijų, neapibrėžta geopolitinė padėtis ir nestabili vidaus politinė aplinka skatina ekspertus ieškoti naujų būdų pritraukti užsienio kapitalą. Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ skelbia, kad 2024 m. patvirtinti 47 investiciniai projektai, kurie Lietuvoje sukurs 3 tūkst. naujų darbo vietų ir pritrauks 351 mln. eurų investicijų. Šie rezultatai rodo, kad šaliai pavyko prisitaikyti prie pasikeitusios realybės ir pasiekti gerų TUI rezultatų. Vis dėlto, ekspertų teigimu, sumažėjęs globalus investuotojų aktyvumas daro tiesioginę įtaką ir mūsų regionui. Būtent atsakymų, kaip išlaikyti Lietuvos konkurencingumą, bus ieškoma rugsėjo 26 d. vyksiančiame jau ketvirtajame „Foreign Investors Annual Summit 2025“.
Prieš daugiau nei pora metų į Lietuvą atvedusi pasaulinį laidavimo draudimo lyderį „Liberty Mutual Insurance Europe SE“ uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont“ šios draudimo paslaugos ieškančioms bendrovėms įrodė: specializuodamasi laidavimo draudime jo optimalius sprendimus gali pasiūlyti per ypač trumpą terminą ir konkurencingomis kainomis. Šiandien laidavimo draudimo į „Colemont“ kreipiasi įvairaus dydžio sandorius sudarančios įmonės, o dirbant su pasauliniu lyderiu draudimo limito sumos Lietuvos bendrovėms priklauso tik nuo jų finansinės padėties.
Tikros pasyvios pajamos neegzistuoja – tai, kas parduodama kaip „lengvi pinigai“, dažniausiai yra klaidinantys pažadai, sukurti išnaudoti žmonių finansinę desperaciją. Pakalbėkime apie tikrą matematiką už pasyvių pajamų iliuzijų, kodėl prekybos tarpininkavimo (dropshipping), kriptovaliutų užstatymo (staking) ir partnerinio marketingo (affiliate marketing) realybė skiriasi nuo pažadų ir kaip atpažinti tuos klaidinančius pažadus socialiniuose tinkluose.
SEB banko Švedijoje rezultatai
2023 m. trijų ketvirčių SEB grupės Švedijoje pajamos siekė 60 mlrd. SEK ir buvo 31% didesnės nei prieš metus (45,7 mlrd. SEK).
Banko grynasis pelnas siekė 29,7 mlrd. SEK ir buvo 53% didesnis nei pernai (19,5 mlrd. SEK). Pelnas akcijai augo proporcingai ir siekė 14,17 SEK, palyginti su 9,09 SEK pernai.
Nuosavo kapitalo grąža siekė 18,9%, palyginti su 13,5% prieš metus.
Anot banko pranešimo, turto kokybė išliko gera, ir tai rodo nedidelis grynasis atidėjinių panaikinimas per ketvirtį.
„Trečiąjį ketvirtį geopolitinis ir makroekonominis neapibrėžtumas išliko didelis. Centriniams bankams toliau griežtinant pinigų politiką ir didinant bazines palūkanų normas, infliacijos lygis pradėjo mažėti. Trečiąjį ketvirtį didėjančios palūkanų normos ir toliau darė teigiamą poveikį SEB rezultatams, tačiau, palyginti su ankstesniais ketvirčiais, teigiama įtaka grynosioms palūkanų pajamoms sumažėjo", – pranešime cituojamas Johanas Torgeby, SEB prezidentas ir generalinis direktorius.
Po rezultatų paskelbimo akcijos kaina smuko 4,12%, iki 124,5 SEK.
