FED pakėlė palūkanas iki aukščiausio lygio per 22 metus, pasilieka galimybes kelti ir rugsėjį
Tai yra 11 palūkanų kėlimas šiame pinigų politikos griežtinimo cikle, kuris yra sparčiausias per 40 metų.
Institucijai kovojant su infliacija, skolinimosi kaštai JAV tampa aukščiausi nuo 2001 m. pradžios.
„Federalinis atviros rinkos komitetas toliau vertins papildomą informaciją ir jos implikacijas pinigų politikai“, – nurodoma pinigų politikos sprendime.
Palūkanos pakeltos po pauzės birželį, FED nusprendus palūkėti ir įvertinti, kokį poveikį ekonomikai ir darbo rinkai daro ankstesni palūkanų kėlimai.
Naujausiame sprendime FED apibūdindamas ekonomikos augimą, vietoje žodžio „kuklus“ vartoja apibūdinimą „vidutinis“. Infliaciją FED vadina „padidėjusia“, o darbo rinkos progresą – „tvirtu“.
Po lūkesčius atitikusio sprendimo rinkos dalyvių dėmesys nukrypo į Jerome‘o Powello spaudos konferenciją, kurioje sektos užuominos dėl tolesnės krypties.
„Nuėjome ilgą kelią, ir visas griežtinimo poveikis dar nėra jaučiamas“, – sakė J. Powellas.
Vėliausioje apklausoje FED nariai indikavo, kad po šiandieninio kėlimo turėtų būti dar vienas. Tuo metu rinkoje buvo įskaičiuojam, kad šiandienis kėlimas yra paskutinis.
J. Powellas teigia, kad, spręsdamas dėl tolesnių kėlimų, FED sprendimai priklausys nuo atkeliaujančių duomenų.
„Darbo rinka išlieka labai įtempta“, – pareiškė J. Powellas. Be infliacijos FED mandate yra ir darbo rinka, kurią institucija vis siekia atvėsinti.
Anot jo, nominalus atlyginimų augimas jau rodo lėtėjimo ženklus, tačiau darbo jėgos paklausa vis dar viršija pasiūlą.
Be to, iššūkių FED kovai su infliacija ir darbo rinkos vėsinimu kelia, kaip pripažino FED valdybos pirmininkas, „būsto rinkos atšokimas“.
Spaudos konferencijoje J. Powellas pripažino, kad FED yra „tvirtai pasiryžęs“ sumažinti infliaciją iki 2%, ir pabrėžė, kad iki šio tikslo dar yra „ilgas kelias“.
„Infliacijos sumažinimas, tikėtina, pareikalaus žemesnio už vidutinį (ekonomikos – VŽ) augimo periodo“, – sakė J. Powellas.
Birželį metinė infliacija JAV sulėtėjo iki 3% ir buvo mažesnės už prognozes.
Aptardamas vėliausius duomenis, J. Powellas juos apibūdino kaip „lauktus“, tačiau tai „tėra vieno mėnesio“ duomenys.
„Būsime labai atsargūs, kad neįžvelgtume pernelyg daug signalų iš vieno skaičiaus“, - apie birželio infliacijos duomenys sakė J. Powellas.
Jis neatmetė, kad jeigu duomenys privers, FED pakels palūkanas rugsėjį ir laikys.
„Tiesiog mums dar prireiks pamatyti daugiau duomenų“, – klausinėjamas žurnalistų sakė J. Powellas. Iki rugsėjo susitikimo dar 8 savaitės, per kurias instituciją pasieks gausybė kainų, ekonomikos ir darbo rinkos rodiklių.
Tokia retorika J. Powellas ir FED dar neskuba skelbti pergalės kovoje su infliacija ir pasilieka rankas atrištas elgtis pagal situaciją.
FED vadovas bando koncentruotis į galimybes baigti kelti arba kelti palūkanas darkart ir taip pat bando suvaldyti lūkesčius ir dėl būsimų palūkanų mažinimų. Anot J. Powello, ateinančiais mėnesiais dar išlieka neapibrėžtumo, nekalbant apie kitus metus.
Anot J. Powello, FED nenorėtų šiemet mažinti palūkanų.
FED vadovas nesitiki, kad infliacija grįš iki 2% bent iki 2025 m.
Konferencijos pabaigoje klausiamas apie JAV bankinę sistemą, FED valdybos pirmininkas, pripažino, kad situacija kiek nusistovėjo, tačiau institucija įdėmiai stebi.
„Matome, kad ekonomika yra stipri ir tai suteikė FED pasitikėjimo pakelti palūkanas jau trečią kartą nuo kovą kilusių bankų bėdų“, - komentavo J. Powellas.
VERSLO TRIBŪNA
Rugsėjo 1 d. duris atvėrusio verslo centro „Hero“ plėtotojai vakar paskelbė septintosios obligacijų emisijos dalies rezervacijos pradžią. Investuotojų paraiškos bus priimamos iki spalio 3 d., o oficiali obligacijų emisijos dalies išleidimo data – spalio 7 d. Per ankstesnes šešias emisijos dalis rinkoje iš viso jau pasiskolinta daugiau nei 50 mln. eurų, o šio etapo metu tikimasi pritraukti dar iki 6 mln. eurų.
Milijardinės investicijos į energetikos ateitį bijo vieno didžiausių priešų – nenumatomumo. Apie teisinį numatomumą (angl. predictability) ir jo svarbą Europos bei Lietuvos energetikos sektoriuose „Verslo tribūnoje“ aiškina advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, VU ES energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.
Didėjanti pasaulinė konkurencija dėl investicijų, neapibrėžta geopolitinė padėtis ir nestabili vidaus politinė aplinka skatina ekspertus ieškoti naujų būdų pritraukti užsienio kapitalą. Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ skelbia, kad 2024 m. patvirtinti 47 investiciniai projektai, kurie Lietuvoje sukurs 3 tūkst. naujų darbo vietų ir pritrauks 351 mln. eurų investicijų. Šie rezultatai rodo, kad šaliai pavyko prisitaikyti prie pasikeitusios realybės ir pasiekti gerų TUI rezultatų. Vis dėlto, ekspertų teigimu, sumažėjęs globalus investuotojų aktyvumas daro tiesioginę įtaką ir mūsų regionui. Būtent atsakymų, kaip išlaikyti Lietuvos konkurencingumą, bus ieškoma rugsėjo 26 d. vyksiančiame jau ketvirtajame „Foreign Investors Annual Summit 2025“.
Prieš daugiau nei pora metų į Lietuvą atvedusi pasaulinį laidavimo draudimo lyderį „Liberty Mutual Insurance Europe SE“ uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont“ šios draudimo paslaugos ieškančioms bendrovėms įrodė: specializuodamasi laidavimo draudime jo optimalius sprendimus gali pasiūlyti per ypač trumpą terminą ir konkurencingomis kainomis. Šiandien laidavimo draudimo į „Colemont“ kreipiasi įvairaus dydžio sandorius sudarančios įmonės, o dirbant su pasauliniu lyderiu draudimo limito sumos Lietuvos bendrovėms priklauso tik nuo jų finansinės padėties.
