Čiurlionio gimtadieniui – sveikinimai iš Tarptautinės kosminės stoties
Tai pirmas kartas istorijoje, kai lietuvių kompozitoriaus kūryba suskambėjo Tarptautinėje kosminėje stotyje.
M. K. Čiurlionis kūrė tuo metu, kai skrydžiai į kosmosą tebuvo futuristų svajonės. Tačiau, pasak jo kūrybos tyrinėtojų, jo tapyba ir muzika tarytum siuntė žinią iš ateities – paveikslų ciklas „Zodiakas“ jungė žvaigždynų simboliką, dangaus ritmus ir amžinybės idėją, o horizontai jo drobėse virto portalu į begalybę. Čiurlionis matė pasaulį ne tik žmogaus akimis, bet ir kosminiu masteliu, kuris jo laikmečiu buvo neįprastas ir sunkiai suvokiamas.
„Čiurlionio menas įkūnija žmonijos troškimą pažinti pasaulį ir save. Stebėtina, bet kai kurie jo darbai primena vaizdus, kuriuos šiandien fiksuoja Hablo ar Jamesas Webbo kosminiai teleskopai. Norėdami paminėti šią sukaktį, paleidome jo simfoninės poemos „Jūra“ ištrauką, žvelgdami į Žemę iš orbitos“, – pranešime cituojamas Jonny Kimas, NASA astronautas.
Simboliška, kad TKS suskambo būtent „Jūra“. Šis kūrinys Čiurlioniui reiškė ne tik gamtos stichijos galią, bet ir transcendencijos ženklą – begalybę, kuri neturi ribų.
Kosmose skambėjo simfoninės poemos „Jūra“ ištrauka iš 2025 m. kovo 15 d. Nacionalinėje filharmonijoje vykusio Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncerto, diriguojamo Mirgos Gražinytės-Tylos, kurį įrašė Aleksandra ir Vilius Kerai („Baltic Mobile Recordings“). Tai – pirmoji, paties Čiurlionio parašyta „Jūros“ versija.
NASA tyrimuose taikomas sonifikacijos metodas, kai teleskopų fiksuojami kosmoso duomenys paverčiami garsais. Tai leidžia mokslininkams kitaip patirti ir interpretuoti visatos struktūras, tarsi klausantis jos muzikos. Čiurlionis tokį ryšį tarp regėjimo ir klausos intuicija pajuto dar prieš daugiau nei šimtmetį – jo kūryba šiandien atrodo stulbinamai artima moderniam pažinimo būdui.
Žinutė ateičiai
Rugsėjo 22 d. Vyriausybei paskelbus Kultūros diena, Čiurlionio 150-asis gimtadienis šiemet minimas kaip visos kultūros šventė – per daugiau nei 200 renginių Lietuvoje ir pasaulyje kviečia klausytis, mokytis, kurti ir atrasti Čiurlionį iš naujo.
Šių metų minėjimo svarbiausias akcentas – Čiurlionio muzika ir paveikslai, pirmą kartą pristatyti kosmose, tapo girdima ir matoma Lietuvos vizitine kortele visam pasauliui, unikali iniciatyva įgyvendinta bendradarbiaujant Ekonomikos ir inovacijų ministerijai bei Europos kosmoso agentūrai.
M. K. Čiurlionio 150-ąjį jubiliejų UNESCO paskelbė minima sukaktimi. Kultūros dienos iniciatyva – Čiurlionio 150-mečio programos dalis. Informacija apie Kultūros ir dienos ir Čiurlionio metų renginius – ČIA.
