Lietuvos bankas: centriniai bankai galėtų leisti ir skaitmenines valiutas

Tai teigia Lietuvos bankas, išleidęs diskusijoms paskatinti skirtą straipsnį apie galimus centrinių bankų skaitmeninių valiutų kūrimo variantus ir jų įtaką pinigų politikai bei finansiniam stabilumui.

Teigiama, kad šiuo straipsniu Lietuvos bankas nori įsijungti į pasaulyje jau vykstančias diskusijas dėl centrinių bankų skaitmeninių valiutų ateities.

Tokios diskusijos ypač suintensyvėjo, kai apie planus 2020 m. išleisti savo stabilią vertę išlaikančią kriptovaliutą prabilo socialinis tinklas „Facebook“, atkreipęs daugelio centrinių bankų dėmesį.

„Skaitmeninio turto ir skaitmeninių valiutų raidos greitis gniaužia kvapą. Būtų neapdairu likti tik stebėtojais: reguliavimo ir priežiūros institucijos būtų tarsi auklėtojas, supratęs, kad taikomos auklėjimo programos yra atgyvenusios. Kylančias rizikas pasitikti reikia aktyviai, visų pirma, įgyjant praktinės patirties kontroliuojamoje aplinkoje“, – pranešime spaudai sako Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys.

Centrinis bankas svarsto, kad skaitmeninės valiutos papildytų grynuosius pinigus ir kredito įstaigų rezervus (teikiamus centrinio banko), taip pat komercinių bankų indėlius ir elektroninius pinigus (leidžiamus licencijuotų finansų rinkos dalyvių).

Lietuvos bankas šiuo metu ruošiasi išleisti „LBCoin“ – pirmąją pasaulyje blokų grandinės technologijos pagrindu kuriamą skaitmeninę kolekcinę monetą. Numatoma, kad ji bus išleista jau kitų metų pradžioje.

Šią monetą galima laikyti bandymu mėgintuvėlyje, suteikiant progą ištirti daugybę praktinių aspektų, svarbių tolesnėms diskusijoms centrinių bankų skaitmeninių valiutų tema, sako Lietuvos bankas.

Anot M. Jurgilo, viso pasaulio centriniai bankai gali prisitaikyti prie besikeičiančių vartotojų ir įmonių finansinių poreikių.

„Jeigu siekiame tvirtai apsaugoti euro zoną nuo grėsmių, susijusių su naujosiomis technologijomis, ir suteikti mūsų šalies įmonėms konkurencinį pranašumą, Europos mokėjimų strategija negali būti pagrįsta atgyvenusiais sprendimais“, – sako M. Jurgilas.

Dirkas Bullmannas, Europos centrinio banko (ECB) inovacijų komandos vadovas, interviu VŽ yra sakęs, kad pirmosios kartos kriptovaliutos nėra pinigai, nes neatlieka pinigų funkcijų, tačiau tokios antrosios kartos kriptovaliutos, kaip stabilią vertę garantuojanti feisbuko kuriama libra, jau gali įgauti „pasaulinės reikšmės“. Esą ECB stabilią vertę garantuojančias kriptovaliutas (angl. stablecoins) gali tekti vertinti iš naujo dėl atsirandančio ryšio su realiąja ekonomika – jį kuria šių kriptovaliutų padengimas realiu turtu.

Naujai išleistame Lietuvos banko ekspertų straipsnyje „Skaitmeninės centrinių bankų valiutos: diskusijų verpetuose“ taip pat apžvelgta centrinių bankų skaitmeninių valiutų samprata ir tipologija, skirtingų pasaulio centrinių bankų iniciatyvos, aptartas galimas skaitmeninių valiutų poveikis pinigų politikai ir finansiniam stabilumui. Straipsnyje pabrėžiama, kad tokios valiutos gali paskatinti finansinę įtrauktį, tarpvalstybinę prekybą ir sustiprinti ekonomiką, suteikdami vartotojams paprastą prieigą prie ypatingai saugių vertybinių popierių ir būtiniausių mokėjimo paslaugų. Tačiau kai kurie tokių valiutų projektai esą gali kelti ir tam tikras rizikas.