Ant lietuviškos „fintech“ meškerės užkibo dar dvi žuvys
VšĮ „Investuok Lietuvoje“ pranešė, kad kortelių aptarnavimo ir mobiliųjų mokėjimų paslaugų bendrovė „SumUp“ steigia biurą Vilniuje. Lietuvos bankas šiandien įmonei suteikė elektroninių pinigų įstaigos licenciją.
Įmonė šiuo metu veikia 31-oje Europos šalyje, Brazilijoje ir JAV. „SumUp“ turi 15 biurų visame pasaulyje. Kompanijoje dirba daugiau nei 1.500 žmonių.
Teigiama, kad naujasis biuras Lietuvoje pasitarnaus įmonės plėtrai Baltijos regione.
Per trejus metus Lietuvoje žadama pasamdyti 30 žmonių.
„SumUp“ buvo įsteigta 2012 m. Londone, siekiant įdiegti kitokio pobūdžio kortelių priėmimo paslaugas smulkiesiems verslininkams. Dėl biurokratijos, didelių mokėjimo aparatūros kaštų smulkieji verslininkai ilgą laiką nebuvo pakankamai gerai aptarnaujami įprastinių mokėjimo paslaugų tiekėjų.
Patentuota „SumUp“ technologija leido net ir mažiausiems verslams pradėti priimti mokėjimus kortelėmis. Šios įmonės paslaugomis naudotis gali bet kas, pradedant Lietuvos amatininkais ir baigiant vaikų auklėmis Brazilijoje.
Teigiama, kad planuodama tolesnę plėtrą įmonė dairėsi į daugelį Europos valstybių.
Dar viena licencija
Lietuvos bankas šiandien taip pat pranešė išdavęs elektroninių pinigų įstaigos licenciją UAB „Goopal Pay“.
Pasak „Goopal Pay“ steigėjų, iš pradžių jos pagrindiniai klientai turėtų būti Europos Sąjungoje veikiančios mažosios ir vidutinės įmonės, kurias yra įsteigę Kinijos verslininkai ar kurios yra susijusios su tos šalies rinka. Numatoma paslaugas teikti ir Kinijos studentams, imigrantams bei turistams.
„Goopal Pay“ tiesioginis akcininkas yra Kinijoje mokėjimų sprendimus siūlanti bendrovė „China Binary Sale Technology Limited“, kurios akcijomis prekiaujama Honkongo vertybinių popierių biržoje.
VŽ neseniai rašė, kad Lietuvos ambicija tapti regioniniu „fintech“ centru, prislopinta kai kurių politikų įtarinėjimų, niekur neišgaravo ir vien šiemet laukiama 100 „fintech“ naujokų, nors ir ne pirmo ryškumo žvaigždžių.
VERSLO TRIBŪNA
Prestižinio nekilnojamojo turto projektų vystytoja, korpusinių individualių baldų ir laiptų gamintoja – LHM įmonių grupė pradėjo platinti 2,4 mln. eurų vertės obligacijų emisiją su 9 proc. metinėmis palūkanomis. Ši emisija yra strateginis įmonių grupės žingsnis, skirtas įgyvendinti plėtros planus Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Norvegijoje. Tai antrasis obligacijų emisijos platinimo etapas. Bendra platinamų obligacijų emisija sieks iki 5 mln. eurų.
Vienai iš didžiausių NT plėtros grupių Lietuvoje „KAITA Group“ priklausanti bendrovė „KAITA Development“, šiuo metu plėtojanti gyvenamojo NT projektus sostinės Naujamiestyje, Žirmūnuose ir Viršuliškėse, pradeda dvejų metų trukmės obligacijų emisijos viešą siūlymą. Investuotojams siūloma 10,5 proc. metinė grąža. Platinimas vyksta gruodžio 4-18 dienomis, emisija bus įtraukta į „First North“ alternatyviąją NASDAQ rinką.
Pastaraisiais metais Europos finansų sektoriuje išryškėjo ekspertų struktūriniu pokyčiu vadinama tendencija: kooperatiniai bankai, kuriems priskiriamos ir kredito unijos, augo sparčiau, nei tradicinės komercinės finansų institucijos. Lietuvoje tai reiškė ženklų kredito unijų valdomo kapitalo bei paskolų portfelio augimą.
Lietuvių įkurta alternatyvaus finansavimo technologinė įmonė „smeGo“ perkopė simbolinę ribą - klientams suteikė daugiau nei 2,5 mlrd. eurų finansavimą. Per devynerius veiklos metus bendrovė šią sumą paskolino smulkiems ir vidutiniams verslams (SVV) veikiantiems Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje bei Nyderlanduose.
Tiesa, Lietuvos bankas sako, kad lenktyniauti su kitomis šalimis licencijų skaičiumi nebenori ir gerokai stiprins priežiūrą. Šio sektoriaus plėtrai Lietuvoje pasitarnauti gali „Brexit“ ir Atviroji bankininkystė.
Beje, neseniai Vilnius buvo išrinktas antru pigiausiu miestu pasaulyje „fintech“ startuolių kūrimui, pagal kaštų efektyvumą atsiliekantis tik nuo Bulgarijos sostinės Sofijos.
