2018-09-19 13:48

Vidinį tyrimą atlikęs „Danske Bank“ pripažįsta kaltę

Ints Kalnins („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Ints Kalnins („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Didžiausio Danijos banko „Danske Bank“ valdymo ir kontrolės sistemų trūkumai leido banko padalinį Estijoje naudoti įtartinoms operacijoms.

Tai skelbiama paties banko užsakymu atlikto vidinio tyrimo išvadose, šiandien paskelbtose „Danske Bank“ tinklapyje.

Išvadose pažymima, kad „Danske Bank“ ilgą laiką, t.y. nuo 2007 m., kai buvo įsigytas „Sampo Bank“, iki 2015 m., turėjo didelį kiekį nerezidentų klientų, kurių bankas „turėjo niekada neturėti“. Ir šie klientai, kaip pažymima, vykdė didelį kiekį operacijų, „kurių jie niekada neturėjo vykdyti“.

„Danske Bank“ užsakymu atliktame tyrime pripažįstama, kad tik apie dalį įtartinų klientų ir operacijų buvo pranešta valdžios institucijoms tokiu formatu, kaip turėjo būti pranešta.

Tyrime konstatuojama, kad banko Estijos padalinys buvo labiau suinteresuotas procedūrų vykdymu, o ne realių rizikų radimu, ir jis neskyrė tinkamo dėmesio pinigų plovimo rizikos suvaldymui.

„Danske Bank“ šiandien taip pat paskelbė, kad nenori būti banku, besipelnančiu dėl nuo 2007 m. iki 2015 m. vykdytų įtartinų operacijų, todėl nusprendė paaukoti 1,5 mlrd. DKK (201 mln. Eur). Teigiama, kad lėšos bus paaukotos nepriklausomam fondui, kurio tikslas bus paremti iniciatyvas, kovojančias su tarptautiniu finansiniu nusikalstamumu, įskaitant pinigų plovimą, ir tai bus daroma Danijoje ir Estijoje.

Be to, „Danske Bank“ pranešė, kad per padalinį Estijoje nuo 2007 iki 2015 m. iš viso judėjo 200 mlrd. Eur „įtartinų“ lėšų. Šios lėšos esą judėjo tarp nerezidentų klientų – iš tokių šalių, kaip Rusija, Jungtinė Karalystė, Britų Mergelių salos. Teigiama, kad iš viso buvo išnagrinėta 6.200 rizikingiausių klientų operacijos, o iš viso bankas turi 15.000 nerezidentų klientų.

Atsiprašė visuomenės

Ole Andersenas, „Danske Bank“ valdybos pirmininkas, šiandien vidinio tyrimo pristatymui surengtoje spaudos konferencijoje pažymėjo, kad tai, kokie faktai paaiškėjo apie „Danske Bank“, neatspindi to, kokiu banku siekia ir nori būti „Danske Bank“.

„Mes labai rimtai į visa tai žiūrime ir darysime viską, kad tai daugiau niekada nepasikartotų. Nepritariame, kad finansų sistema būtų naudojama kriminaliniams nusikaltimams“, – sakė p. Andersenas.

„Danske Bank“ valdybos pirmininkas konferencijoje dėl nuviliančio ir nepriimtino banko elgesio viešai atsiprašė visų suinteresuotų šalių – ne tik klientų, akcininkų, darbuotojų, bet ir visos visuomenės.

„Mes darysime viską, ką reikia, kad daugiau neatsidurtumėme panašioje situacijoje“, – kalbėjo p. Andersenas.

„Nepriklausomas padalinys“

Be visa ko, vidinio tyrimo išvadose taip pat pažymima, kad „Danske Bank“ Estijos padalinys nepakankamai gerai atliko savo funkcijas.

„Šis padalinys veikė pernelyg nepriklausomai nuo grupės, turėjo savo vidinę kultūrą ir sistemas, o banko grupės vadovybė šiam padaliniui neskyrė pakankamo dėmesio“, – teigiama tyrime apie „Danske Bank“.

Tyrime taip pat pažymima, kad „yra įtarimas“, jog padalinyje Estijoje dirbo žmonių, kurie galimai padėjo ar dirbo išvien su kai kuriais klientais.

„Buvo pažeidimai vadovybės lygmenyje“, – teigiama tyrime.

Teigiama, kad atliekant vidinį tyrimą, buvo bendrauta su daugiau nei 100 darbuotojų, tiesa, su kai kuriais jų nepavyko susisiekti, nes jie jau nebedirba banke.

Tyrimo autoriai teigia, kad kai kurių procedūrų siekiant stabdyti įtartinas operacijas buvo imtasi, bet jų buvo per mažai ir tai įvyko per vėlai.

Šiandien taip pat pranešta apie  „Danske Bank“ vadovo pasitraukimą.

Vienas iš kelių tyrimų

Tyrimą banko užsakymu atliko bendrovės „Promontory Financial“, PwC ir EY, o jį koordinavo advokatų kontora „Bruun & Hjejle“, rezultatus. Tyrimu buvo aiškinimasi galimo pinigų plovimo per padalinį Estijoje aplinkybės.

Danijos verslo ministras Rasmusas Jarlovas dar prieš šio tyrimo rezultatų paviešinimą kalbėjo, kad vien banko atliktas vidinis tyrimas banko kaltės neišpirks.

Dėl per „Danske Bank“ Estijos padalinį galimai vykdyto pinigų plovimo kriminaliniai tyrimai šiuo metu atliekami Danijoje ir Estijoje. Pasak žiniasklaidos, tyrimą atlieka ir JAV teisėsauga.

Per „Danske Bank“ Estijos padalinį 2007-2015 m. galimai judėjo 9 mlrd. USD nešvarių pinigų daugiausiai iš Rusijos, tačiau suma gali būti ir didesnė, nes nerezidentų pinigų srautas per Estijos „Danske Bank“ sudarė 30 mlrd. USD per metus.

Šį rytą „Danske Bank“ akcijos Kopenhagos biržoje smuko daugiau nei 4%. Per pastaruosius 6 mėn. jos jau sumenkusios apie 30%.

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS

[infogram id="4540903d-907d-4990-bfeb-5215067d2289" prefix="px8" format="interactive" title="Rinkos apie Danske tyrima"]

52795
130817
52791