Leiskite apginti pensijų fondus

Publikuota: 2018-01-31
Algimantas Variakojis, kapitalo rinkų ekspertas ir Verslo angelų fondo I partneris. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Algimantas Variakojis, kapitalo rinkų ekspertas ir Verslo angelų fondo I partneris. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Investuotojas

Esu investuotojas, uždirbantis iš investicijų. Tai mano profesija. Padedu uždirbti ir kitiems, tiek investuojant, tiek pritraukiant kapitalo. Ir kaupiu pensiją viename iš pensijų fondų. Taip pat esu Lietuvos pilietis ir man smarkiai nepatinka vykdomas visuomenės supriešinimas kalbant apie pensijų fondus.

Kai kur žiniasklaidoje peršama mintis, kad „pensijų fonduose nėra nė vieno euro”, tačiau tai yra neteisinga. Kiek žinau, ypatingai konservatyviuose fonduose, guli nemažos pinigų sumos, kuriems kaip saugios investicijos dažnai pasirenkamos Lietuvos Vyriausybės ar Europos vyriausybių išleistos skolos obligacijos. Kadangi obligacijų pajamingumas dabar neigiamas, tai naudingiau ne investuoti, o laikyti grynųjų pinigų, kurie apdrausti, kaip indėliai.

Kai kas kelia klausimą, ar obligacijų pavidalu dabar virtę eurai yra tikri? Jie tikri, nes Lietuvos, Vokietijos, net ir Graikijos vyriausybių vertybiniai popieriai yra lengvai paverčiami realiais pinigais. Jei priimtinas teiginys, kad valstybė, kaip ir „Sodra“, nebankrutuos, vadinasi, taip pat turėtume pasitikėti ir valstybių išleistais vertybiniais popieriais. Vertinant įmones ir jų akcijas, jos irgi prilyginamos pinigams, kuriuos galima gauti, kai tik prireikia. Akcijos vertinamos rinkos kainomis, vadinasi jas irgi galima realizuoti ir gauti „neturimus“ eurus.

„Sodroje” pinigų nėra

Tuo tarpu „Sodroje” būsimų pensininkų pinigų nėra. Ar skaičiuotume taškais, ar eurais, tai yra tik tam tikras valstybės įsipareigojimas ateityje, priklausantis nuo pačios valstybės būsimų finansinių galimybių. Paprastai kalbant, kiek bus surenkama iš tuo metu dirbančių asmenų, tiek ir bus padalinta būsimiems pensininkams. Tačiau darbuotojų santykis su pensininkais smarkiai ir nepaliaujamai blogėja. Kartu mažėja ir mokesčių mokėtojų, galinčių išlaikyti nebedirbančius visuomenės narius, skaičius. Tikėtina, kad ateities pensija santykinai su gautu atlyginimu bus mažesnė nei dabar. Tai suprasdama, net ir suvokdama neigiamą aktyviausio rinkėjų elektorato požiūrį, valdžia pradėjo pensijų reformą vardan ateities. Faktas.

Nauja „Sodros” garbintojų idėja, kad atlyginimai ir mokesčių surinkimas ateityje augs kelis kartus, yra tik dar viena saviapgaulė. Tikėjimas šviesia ateitimi.

Slepiantis už pažado, kad valstybė (ar „Sodra”) vykdys savo įsipareigojimus, neužmirškime neseno fakto, kad per paskutinę krizę pensijos buvo apkarpytos. Kad ir kiek jos buvo sumažintos, vien tam, kad jas apskritai būtų galima išmokėti, „Sodrai” teko skolintis iš Vyriausybės, o šiai – iš finansų rinkų. Ir ilginti pensinį amžių. Deja, valstybės skola nemažėja, galimybės skolintis, kad ir mūsų visų sąskaita – ribotos. Garantijos, kad gausite kas pažadėta – abejotinos. Faktas.

Akivaizdu ir tai, kad pensinis amžius ilginamas ir ši tendencija neabejotinai išliks, kad kuo mažiau būtų tų, kurie sulauks savo surinktų taškų ar eurų. Tuo tarpu pensijų fonde sukaupta suma liks paveldėtojams, kad ir kiek ją būtų bandyta apkarpyti. Faktas.

Finansinio neraštingumo problema

Man liūdna ir matau tai kaip vieną didžiausių Lietuvos bėdų – finansinį neraštingumą. Dar liūdniau, kai apie netinkamą finansinę grąžą kalba investicijų niekada neturėję asmenys.

Konservatyvūs pensijų fondai investuoja į Vyriausybių obligacijas. Politikai rekomenduoja investuoti dar konservatyviau. Vakarų šalių vyriausybių obligacijų pajamingumas dabar neigiamas. Pasinaudodama susiklosčiusiomis galimybėmis, šiandien ir Lietuva skolinasi už neigiamas palūkanas. Fondai gali, bet jiems neleidžiama investuoti į rizikingesnes obligacijas. Tai ko norite? Kaip uždirbti saugiai ir daugiau? Neužmirštant ekonomikos cikliškumo ir galimų kitų krizių, turime žinoti, kad tuomet lėtės ekonomika, šalis pradės graužti defliacija. Fondai tuo metu pradės ir iš obligacijų saugiai uždirbti didesnę grąžą. Paskutinės krizės metu buvo galima uždirbti iki 9% per metus.

Dėl grąžos. Yra fondų, kurie uždirba ir kelis šimtus procentų, ir keliolika. Tačiau kalbant apie pensijų fondus, mes pirmiausia kalbam apie saugumą. Pensijų fondai dažniausiai uždirba nedidelę grąžą. Pasaulyje pensijų fondas, uždirbantis 5%, laikomas rizikingu. Tai gal visas pasaulis mąsto kvailai ir yra neteisus? Tačiau pensijų fondas, uždirbantis 2-3% iš komunalinių įmonių (elektra, vanduo, dujos ), man saugumo požiūriu irgi patrauklesnis. Nes žmonės paslaugas pirks, o net reguliuojamoje rinkoje tokios kompanijos uždirbinės savo nedidelę, bet pelno maržą.

Grąžos direktyvomis nesureguliuosi

Mums įrodinėja, kad fondai turėtų uždirbti daugiau nei infliacija. Norai geri… Gerai. Apie paprastą žmogų. „Infliacija valgo mano pinigus, o bankuose palūkanos jei ne minusas, tai 0. Ar taip sąžininga ? Ką daro valdžia, kad suvaldytų bankus-plėšikus ? O juk jeigu palyginsi tai su atlyginimų augimu, kas viršija infliaciją, kaip teigia statistika?” Yra rinka ir jos direktyvomis nesureguliuosi. Mes galime kalbėti apie norus. Realybė yra, kad nėra viskas paprasta. Iš akcijų fondų galima uždirbti daugiau, tačiau pensininkų pinigais negali rizikuoti.

Ekonomistas Romas Lazutka dar užsipuola anuitetų sistemą, kurios dar nėra. Gal Lietuvos bankas galėtų pakomentuoti, nes pensijų fondai čia niekuo dėti? O gal tikrai, atsisakom anuitetų ir leidžiam žmogui išeinant į pensiją pasiimti visą sukauptą sumą ir spręsti, ar toliau palikti fonde investuojant, dėti į banką ar pirkti „automobilį ar kitą brangią prekę”?

Suprantu dabartinius pensininkus, kurių gaunama pensija tikrai vargana ir daro gėdą valstybei. Tik gal nustokime ieškoti priešų, o efektyvinkim ekonomiką? Jei pensininkai sako, kad jie dirbo, uždirbo, statė, net būdamas vyresnio amžiaus sutikčiau iš sukaupto turto – valstybinių įmonių, akcinių bendrovių sukurti „pensininkų fondą”. Paskirti profesionalius vadybininkus, kurių atlygis būtų siejamas su rezultatais, ir gaunamas pajamas nukreipčiau dabartiniams pensininkams, o būsimų pensininkų įmokas į pensijų fondus – didinčiau.

Algimantas Variakojis yra kapitalo rinkų ekspertas ir Verslo angelų fondo I partneris

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Grigeo“ – akcininkų pokytis

Lietuvos higieninio popieriaus gamybos įmonėje „Grigeo“ nuosavybę pakeitė 1,2% akcijų paketo savininkas.

Rinkos
12:57
Paaiškino, kas įsuko akcijų pigimą Baltijos rinkoje 1

Išsivysčiusio pasaulio akcijų rinkoms įžengus į korekcijos fazę, o besivystančio – į meškų rinką, Baltijos...

Rinkos
12:17
Investicijos į paskolas su NT užstatu: perspėja dėl rizikų 1

Lietuvoje daugėjant NT sutelktinio investavimo platformų, investuotojai į šią sritį neria neretai...

Rinkos
10:48
Bankinę licenciją gavęs „Revolut“ apie žygį į bankų kiemą: mes juos apdėsime 20

Specializuoto banko licenciją Lietuvos banko teikimu gavęs JK finansinių paslaugų startuolis „Revolut“...

Rinkos
10:04
„Revolut“ tampa banku 22

JK finansinių paslaugų startuoliui „Revolut“ Lietuvos banko teikimu išduotos specializuoto banko ir...

Rinkos
08:01
„East Capital“ tikriausiai pardavė valdytas „Utenos trikotažo“ akcijas

Švedijos investicijų bendrovė „East Capital Asset Management“ tikriausiai pardavė turėtas koncerno SBA...

Rinkos
2018.12.12
Apyvartą išpūtė stambūs sandoriai Premium 1

Europos biržose trečiadienį toliau išsilaikė pagerėjusios nuotaikos, o Baltijos biržose sulaukta stambesnių...

Rinkos
2018.12.12
Palygino, kas pigiau – IPO ar sutelktinio finansavimo kampanija Premium 2

Nedidelei Lietuvos įmonei pritraukti kapitalą per sutelktinio finansavimo platformą yra pigiau, nei vykdant...

Rinkos
2018.12.12
„Orion Securities“ derasi dėl banko įsigijimo 7

Lietuvos finansų įmonė „Orion Securities“ derasi dėl vieno Vakarų Europos banko įsigijimo.

Rinkos
2018.12.12
SEB investuotojams: recesijos tikimybė – maža 18

Pasaulis gal ir pasiekė ekonomikos ir įmonių pajamų augimo tempo piką, tačiau recesijos tikimybė išlieka maža.

Rinkos
2018.12.12
Investavimas: kur dingo Kalėdų senelio akcijų ralis Premium 1

Daugeliui investuotojų 2018-ieji sugadino ne vieną nervų ląstelę, tad tradiciniu laikomas Kalėdų senelio...

Rinkos
2018.12.12
Buvęs VMI vadovas: 2019-ieji gali tapti STO metais 11

2018 metai nebuvo tie, kai vertybinių popierių požymių turinčių kriptovaliutų leidimas (angl. security token...

Rinkos
2018.12.12
Rinkose pasitaisė nuotaikos, Baltijoje atsigavo apyvartos Premium

Į metų pabaigą portfelius peržiūrintys ar mokesčius optimizuojantys rinkos dalyviai suaktyvino prekybą...

Rinkos
2018.12.11
Bankuose – pirmieji indėlių palūkanų kilimo daigai 14

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų „Luminor“ neseniai kilstelėjo palūkanas už indėlius eurais.

Rinkos
2018.12.11
„Vilniaus prekyba“ ketina įsigyti mokėjimų įmonę „Sollo“

Verslininko Nerijaus Numavičiaus valdoma viena didžiausių Lietuvoje verslo grupių „Vilniaus prekyba“ už...

Europos „fintech“ startuoliai eina užkariauti Azijos Premium

Europos finansinių technologijų („fintech“) startuoliai žengia į Rytus ir meta iššūkį tradiciniams Azijos...

Rinkos
2018.12.11
Panevėžio statybos trestas įsteigė naują įmonę

AB Panevėžio statybos trestas (PST) gruodžio pradžioje įsteigė antrinę UAB „Hustal“, kuri koncentruosis į...

Statyba ir NT
2018.12.11
Britų „Inchcape“ kreipėsi į Konkurencijos tarybą leidimo įsigyti „Krasta Auto“ 3

Jungtinės Karalystės automobilių prekybos ir remonto grupė „Inchcape“, Lietuvoje turinti antrinę įmonę...

Rinkos
2018.12.11
27 tūkst. standartų gali sukurti 1,5 proc. BVP Rėmėjo turinys 3

Jeigu jums yra tekę nusivežti į JAV savo plaukų džiovintuvą ar barzdaskutę ir bandyti juos įjungti, turbūt...

Verslo aplinka
2018.12.11
Baltijos rinkose akcijas judino vietinės aktualijos Premium

Baltijos akcijų rinkose „Tallink“ akcijos pirmadienį pigo išsikvėpus lūkesčiams dėl pakvitavimų, o „Grindeks“...

Rinkos
2018.12.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau