Didžiausi 2017 m. sandoriai ir ko laukti 2018-aisiais

Vertinant pagal vertę, reikšmingiausiais 2017-ųjų įsigijimų sandoriais galima laikyti šiuos verslų perleidimus ar sujungimus:

1. DNB ir „Luminor“

• DNB ir „Nordea“ bankų sujungimo į banką „Luminor“ sandoris. Sandoris buvo užbaigtas 2017 m. spalį. Tai vienas didžiausių ir pačių sudėtingiausių visų laikų Baltijos šalių sandorių. Bendra sujungtų bankų turto vertė siekia 15 mlrd. Eur, bankas užima apie 20% paskolų rinkos. Sandoriui patvirtinti reikėjo gauti Europos Komisijos leidimą, Europos centrinio banko bei Norvegijos, Švedijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos centrinių bankų pritarimus bei kitų institucijų leidimus.

2. MTG verslų Baltijos šalyse pardavimas

• „Modern Times Group“ (MTG) verslo Baltijos šalyse pardavimas. Švedijos žiniasklaidos koncernas už 115 mln. Eur pardavė savo verslą Baltijos šalyse: televizijos kanalus TV3, TV6, 3 + „TV3Play“, radijo stotis „Star FM“ ir „Power Hit Radio“ Estijoje, „TV3 Latvija“, SIA „Star FM“, „Viasat“. Sandorio vertė – 115 mln. Eur. Įgyvendinus šį sandorį, iš Baltijos šalių rinkos pasitraukė strateginis Skandinavijos šalių investuotojas, o verslą įsigijo UAB „Bitė Lietuva“, valdoma „Providence Equity Partners“, po nepavykusio „Starman“ ir „C-gates“ įsigijimo.

3. „Worldline“ įsigijo „First Data“

• Prancūzijos mokėjimų kompanija „Worldline“ įsigijo „First Data“ Baltijos šalių mokėjimų tvarkymo verslą už 73 mln. Eur. Tai antra prancūzų investicija mūsų regione. Kiek anksčiau „Worldline“ įsigijo savo konkurentą Švedijoje. Pasak investuotojo, Europos mokėjimų rinkos konsolidavimas tęsis ir 2018 metais.

4. „Conexus Baltic Grid“ akcijų perleidimas

• 2017 m. gruodį paskelbta apie Latvijos dujų perdavimo ir laikymo operatoriaus „Conexus Baltic Grid“ akcijų perleidimą. Gruodžio viduryje 18,31% akcijų buvo perleista „Uniper Ruhrgas International“, kartu įsigijo Latvijos elektros perdavimo operatorius, o gruodžio pabaigoje 16,05% akcijų buvo perleista „Itera Latvija“.

5. „Santa Monica“ verslų pardavimas

• „Santa Monica Networks“ verslų pardavimas. Technologijų ir IT sprendimų bendrovės verslą Suomijoje ir Estijoje įsigijo Suomijos telekomunikacijų bendrovė „Elisa“, o Lietuvoje ir Latvijoje – privataus kapitalo fondų valdytoja „Livonia“. 28 mln. Eur vertės sandoris įdomus tuo, kad taikinį pasidalino keli pirkėjai, pardavėjas tokiu būdu maksimizavo akcijų kainą.

Stambiau ir brangiau

Dr. Irmantas Norkus, M&A sandoriuose tarpininkaujančios advokatų kontoros „Cobalt” vadovaujantis partneris, komentuoja, kad pernai Baltijos šalyse M&A rinka buvo pakankamai aktyvi. Anot jo, pernai buvo parduodamos stambesnės įmonės už didesnę kainą – atsigaunantis ūkis Europoje ir pasaulyje ir pigių pinigų pasiūla skatino investuoti, o tai didino parduodamų įmonių kainas.

„Apibendrinant praeitus metus, būtų galima išskirti, jog itin išaugo sandorių vertės, lietuviai ir kitų Baltijos šalių investuotojai aktyviai investavo į įmones užsienyje, įvyko iki šiol didžiausia Azijos šalių investicija į Baltijos šalių įmones, ir, be abejo, 2017 m. fenomenu galime vadinti kriptosandorius“, – sako p. Norkus.

Pasak jo, 2017 m. buvo aktyviausi lietuviams ir kitų Baltijos šalių investuotojams įsigyjant įmones užsienyje ir ši tendencija turėtų tęstis ir 2018 m.

„Investuojama buvo Europoje, vengiant tolimų jurisdikcijų. „VP grupė“ pateikė pasiūlymą supirkti Lenkijos prekybos tinklo „Stokrotka“ akcijas už 293 mln. Eur, „Euroapotheca“ paskelbė apie 170 mln. Eur įsigijimą Švedijoje, Nerijus Numavičius įsigijo „McColl‘s“ tinklo akcijų dalį, Latvijos trikotažo gamintoja „Lauma“ įsigijo Vokietijos įmonių grupę „Felina“, – sako p. Norkus.

Jis vertina, kad Baltijos šalių įmonių grupės yra pajėgios investuoti 30-50 mln. ar iki 100 mln. Eur kaimyninėse ar kitose artimose užsienio rinkose.

Ko laukti 2018 m.

Teisininkas prognozuoja, kad 2018 m. turėtume išvysti daugiau vadinamųjų kriptosandorių.

„Tai 2017 metų fenomenas tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje. „Monetha“, „Bankera“ ir „Mysterium Network“ kol kas yra didžiausi lietuviški projektai, pritraukę kapitalą kriptovaliuta. Spėjama, kad 2018 m. bus aiškesnis kriptovaliutų ir kriptoatsiskaitymų reguliavimas, kuris paspartins sandorius, atsiras daugiau viešų kriptovaliutų siūlymų (ICO) ar kitų inovatyvių atsiskaitymo bei kapitalo pritraukimo formų“, – sako p. Norkus.

Anot jo, gali būti, kad šiemet regione aktyvesni bus ir Azijos investuoti – 2017 m. Azijos šalių privataus kapitalo valdytojas PAG įsipareigojo investuoti 161 mln. Eur į Latvijos pieno produktų gamintoją „Food Union“ ir tai iki šiol didžiausia Azijos šalių investicija į Baltijos šalių įmones.