Kriptooptimizmas: priežastys būti atsargiems

Tačiau į visa tai turėtume žiūrėti atsargiai: investuotojai turi būti nuo to saugomi, o bankams, draudimo bendrovėms ir pensijų fondams turėtų būti draudžiama naudotis šiais instrumentais.

Mano skeptiškas nusiteikimas nesusijęs su „blockchain“ technologija, kuria grįsti bitkoinai. Ši technologija – iš tiesų sveikintina naujovė, kurią galima naudingai pritaikyti įvairiose srityse, įskaitant greitą automatinį išmaniųjų sutarčių (angl. smart contracts) sudarymą. Bet mane neramina pačios kriptovaliutos. Keliu du klausimus. Ar bitkoinas tvarus? O darant prielaidą, kad jis toks ir yra, ar jis prisideda prie bendrojo gėrio? Mano atsakymai būtų tokie: tikriausiai ne (arba dar neaišku) ir užtikrintai ne.

Vertinant tvarumo aspektu, bitkoinas yra grynas burbulas. Turtas, neturintis apčiuopiamos vertės. Nelikus pasitikėjimo, jo kaina kristų iki nulio. Žinoma, yra tam tikrų nepaneigiamai sėkmingų ilgalaikių burbulų: auksas (kurio vertė smarkiai viršija tą, kiek šis metalas turėtų kainuoti, jei auksas būtų vertinamas tik kaip žaliava ir naudojamas tik pramonėje bei juvelyrikoje) arba netgi doleris, svaras sterlingų arba euras.

Finansų rinkose esame matę daug burbulų, kurių pūtimasis baigėsi sprogimu. Pradedant Nyderlandų tulpių svogūnėlių manija 17 a. ketvirtajame dešimtmetyje, vadinamuoju Pietų jūrų bendrovės burbulu 1720 m. ir baigiant nesuskaičiuojamais vertybinių popierių rinkos ir nekilnojamojo turto burbulais.

Taip, niekas negali užtikrintai pasakyti, kad bitkoinas žlugs. Gali būti, kad ši valiuta taps naujuoju auksu. Tačiau aš už tai savo santaupų nestatyčiau ir nenorėčiau, kad iš jo vertės loštų reguliuojami bankai.

Bitkoino socialinė vertė man sunkiai suprantama. Paimkime tradicinių pinigų leidimą. Pinigų kiekio didėjimas valdžiai suteikia papildomų išteklių, o nauda anksčiau ar vėliau pasiekia ir visuomenę. Tuo tarpu kriptovaliutų atveju jau patys pirmi iškasti bitkoinai nukeliavo į privačias rankas. Naujų bitkoinų kasimas prilygsta ginklavimosi varžyboms. Kasėjai investuoja į kompiuterių galios didinimą ir išlaidas elektrai varžydamiesi, kuris prikas daugiau bitkoinų.

Galbūt bitkoinas ir atrodo kaip liberalių pažiūrų žmogaus svajonė, tačiau iš tiesų jo negali pateisinti joks žmogus, kuris sutinka, kad rinkos ekonomiką reikia prižiūrėti. Bitkoinai vis dar pernelyg dažnai naudojami vengiant mokėti mokesčius arba plaunant pinigus. O kaip centriniai bankai vykdytų savo politiką privačių kriptovaliutų dominuojamame pasaulyje?

Pamišimas dėl ICO irgi neduoda ramybės. Nors skelbiama, kad ICO mus išlaisvins iš finansų tarpininkų, pradedant rizikos kapitalo fondais ir baigiant bankais, pamirštami patys finansų pagrindai – juk patikimus ir pakankamai kapitalo turinčius tarpininkus verslas renkasi tam, kad jie prižiūrėtų ir užtikrintų sėkmingą kapitalo pritraukimo procesą.

Šimtmečių patirtis parodė, kaip vertinga atsijoti apgaulingus arba mažaverčius kapitalo pritraukimo projektus ir kokie reikšmingi yra korporatyvinės elgsenos standartai. Žvelgiant iš investuotojų perspektyvos, patikra ir stebėsena yra bendrasis gėris. Tuo tarpu daugelyje ICO daug kas gaunama dykai, nekuriant bendrojo gėrio.

Norėdami finansuoti ICO projektus, verslininkai išleidžia ir investuotojams perduoda kriptovaliutų žetonus. Pastarieji dažnai prilyginami akcijoms, tačiau, priešingai negu akcijos, jie nesuteikia jokių nuosavybės ir balsavimo teisių. Jeigu dividendai paskirstomi pagal tai, kiek turi nusipirkęs žetonų, šie irgi yra gryni burbulai, kurių vertė gali kristi iki nulio, neatsižvelgiant į bendrovės sėkmę.

Technologijų pažanga gali pagerinti finansinių sandorių veiksmingumą ir tai padarys. Tačiau dėl jos nederėtų žvilgsnio nuo ekonomikos pagrindų nukreipti prie abstrakčių dalykų. Valstybėms, kurios vis dar palankiai vertina bitkoinus ir ICO, būtų neprošal apsaugoti savo piliečius ir finansų įstaigas nuo rizikingų ir socialiai kenksmingų situacijų.

Jeanas Tirole yra „Financial Times“ nuomonių skilties autorius, Tulūzos ekonomikos mokyklos valdybos pirmininkas ir knygos „Economics for the Common Good“ autorius