„Revolut“ nori lietuviškos licencijos ir indėlių draudimo
Bendrovei tai atvertų naujų veiklos nišų, tačiau Lietuvai tai kainuotų įsipareigojimą dėl „Revolut“ vartotojų visoje Europoje indėlių apdraudimo.
„Revolut“ pranešė, kad licenciją tikisi gauti dar 2018 m. pirmąjį pusmetį ir, kaip teigia, iškart pradėtų siūlyti indėlių laikymo ir kitas skolinimo paslaugas, tokias, kaip vartojimo kreditai ar laikino sąskaitos perviršio dengimas.
Teigiama, kad lbankinė licencija leistų „Revolut“ klientų lėšas iki 100.000 Eur apdrausti Lietuvos indėlių draudimu.
„Banko licencijos paraiškos teikimą atidėjome todėl, kad nuo pat pirmų dienų norėjome visas pajėgas ir resursus sutelkti į inovatyvaus produkto kūrimą. Net ir neturėdami banko licencijos, sugebėjome sutelkti daugiau kaip 950.000 vartotojų visoje Europoje, o didelė jų dalis jau dabar renkasi „Revolut“ kaip savo pagrindinę einamąją sąskaitą ir atsiskaitymo kortelę”, – pranešime spaudai sako Andrius Bičeika, „Revolut“ Baltijos regiono vadovas.
Teigiama, kad paskutiniais veiklos mėnesiais „Revolut“ užmezgė ypač stiprius ryšius su Lietuvos banku, siekdamas užtikrinti stiprų kapitalo ir likvidaus turto valdymą prieš pradedant banko licencijos paraiškos teikimo procesą.
Nenurodoma, kiek lėšų „Revolut“ sąskaitose šiuo metu turi bendrovės klientai.
Lėšos neapdraustos
VŽ neseniai rašė, kad „Revolut“ vartotojams, kurių vien Lietuvoje yra 55.000, nėra garantuojamas indėlių draudimas.
Kitaip tariant, lėšos „Revolut“ sąskaitose nėra draudžiamos britišku indėliu draudimu, kurį siūlo Jungtinės Karalystės finansinių paslaugų kompensavimo įstaiga (FSCS).
Vienintelis saugiklis „Revolut“ vartotojams yra tas, kad bendrovės klientų lėšos yra laikomos nuo įmonės atskirtose sąskaitose britų „Lloyd‘s“ ir „Barclays“ bankuose ir įmonės bankroto atveju klientai turėtų pirmenybę prieš kitus kreditorius.
„Kolegų iš Jungtinės Karalystės institucijos FSCS teigimu, vadinamasis „segregated account“ principas, kurį skelbiasi taikantis „Revolut“, realiai reiškia, kad įmonė turi papildomas atskiras sąskaitas kituose komerciniuose bankuose, kuriuose atskirai nuo savo pinigų laiko klientų lėšas. Vis dėlto, abejonių kelia klausimas, ar „Revolut“ bankroto atveju pinigai būtų iš karto grąžinti „Revolut“ klientams“, – VŽ sako Aurelija Mažintienė, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ direktorė.
Iš Lietuvoje veikiančių mokėjimo kortelę siūlančių finansinių startuolių indėlių draudimą siūlo vienintelis Vokietijos internetinis bankas N26, suteikiantis vokišką indėlių draudimą sumai iki 100.000 Eur.
Indėlių draudimo negali pasiūlyti ir lietuvių startuoliai „Mistertango“ bei „Paysera“. Tiesa, įstatymas įpareigoja tokias įmones klientų įneštas lėšas arba apdrausti draudimo įmonėje, arba laikyti atskiroje sąskaitoje centriniame banke arba depozitinėje sąskaitoje komerciniame banke, todėl bent tokia lėšų apsauga yra. Abi įmonės VŽ teigė šį reikalavimą vykdančios.
Lietuvos indėlių draudimo fondas tik visai neseniai po „Snoro“ ir Ūkio banko bankrotų pagaliau tapo teigiamu.
Tiesa, jei „Revolut“ taptų Lietuvos indėlių draudimo sistemos dalyviu, bendrovė, kaip ir kiti bankai, mokėtų įmokas nuo priimtų indėlių ir prisidėtų prie greitesnio fondo pildymo.
Siūlo gyventojams ir verslui
„Revolut“ veiklą pradėjo 2015 m. liepą, pristatę pasauliui tikslą reformuoti bankinį sektorių. „Revolut“ klientai gali mobiliosios programėlės pagalba per minutę atsidaryti einamąją sąskaitą, leisti pinigus 130-ia valiutų visame pasaulyje be papildomų mokesčių, programėlėje vienu metu laikyti ir valdyti iki 25-ių valiutų ir jas keisti naudojantis tarpbankiniu valiutų kursu.
2017 m. liepą „Revolut“ Europoje pristatė sąskaitas verslui, kurios leidžia įmonėms laikyti, keisti ir daryti pervedimus 25-iomis valiutomis, taikant tarpbankinį valiutų kursą. Šiuo metu „Revolut“ kaip pagrindinę įmonės sąskaitą verslui naudoja jau 16.000 įmonių.
Startuolis yra sulaukęs 88 mln. USD investicijų iš tokių investuotojų, kaip „Index Ventures”, „Ribbit Capital” ar „Balderton Capital”.
