Daugiausiai dezinformacijos apie COVID-19 gegužę fiksuota Latvijoje
Lietuvoje fiksuota beveik trečdalis (28%), Estijoje – mažiausiai, apie 13% dezinformacijos, rodo „Demaskuok.lt“ duomenys. Iš viso per mėnesį Baltijos šalių interneto svetainėse ir „Facebook“ grupėse buvo nustatyti 265 dezinformacijos atvejai, buvo ištirti 6.703 straipsniai.
Pasak „Demaskuok.lt“ vyr. analitiko Algirdo Kazlausko, šalyse švelnėjant karantinui, COVID-19 tema dezinformacijos šaltiniams vis dar neišsemiama, o jos plėtojimui atrandami nauji kontekstai.
„Gegužę daugiausiai buvo kalbama apie pandemijos sukeltą rusofobijos bangą Baltijos šalyse. Ši žinutė pasirodė įvairiose susijusiose temose – nuo konstatavimo, kad karantinas tapo pretekstu drausti gegužės 9-osios renginius, iki svarstymų, kad Europos šalys perrašo Antrojo pasaulinio karo ir Sovietų Sąjungos istoriją, šitaip siekdamos paslėpti savo ekonominį ir politinį neveiksnumą. Rusofobijos naratyvas buvo ypatingai populiarus Latvijoje ir sudarė daugiau nei pusę ten fiksuotos dezinformacijos, tačiau nenusileido ir kitose šalyse – Lietuvoje ir Estijoje pateko tarp 5 populiariausių melagienų“, – išplatintame pranešime teigia A. Kazlauskas.
Kitos dažniausiai skleidžiamos dezinformacijos žinutės Baltijos šalyse kiek skyrėsi. Lietuvoje klaidinančios naujienos išsiskyrė didžiausiu skepticizmu vertinant valdžios veiksmus ir bandymais menkinti šalies teisinės sistemos įvaizdį.
Latvijoje, be daugiausiai dėmesio sulaukusios pandemijos sukeltos rusofobijos, melagingose publikacijose taip pat buvo kalbama apie valdžios nesėkmes ir ES žlugimą COVID-19 akivaizdoje.
Tuo tarpu Estijoje dezinformacija labiausiai išsiskyrė prieš vakciną nukreiptais naratyvais ir kaltinimais, kad naudojantis pandemija, šalies valdžia siekia įgyvendinti dešiniųjų dienotvarkę.
„Demaskuok.lt“ skaičiuoja, kad vien analizuoti straipsniai pasiekė 49,2 mln. auditoriją per interneto tinklalapius, o dar 42.400 kontaktų – per socialines medijas.
„Melagingų žinučių pasiekiamumas, ypač rusakalbėje auditorijoje, labai didelis. Net 60% tokių straipsnių pasirodė rusų kalba. Penktadalis informacijos publikuota lietuvių, apie 11% – latvių ir 6% – estų kalba“, – lygina A. Kazlauskas.
Daugiausiai su koronavirusu susijusios dezinformacijos Baltijos šalyse gegužę skleidė „sputniknewslv.com“, „rubaltic.ru“, „sputniknews.ru“, „laisvaslaikrastis.lt“, „baltnews.com“ ir įvairios „Facebook“ grupės.
