M. K. Čiurlionis – puikus prekės ženklas, tačiau „nesupakuotas“ ir neišgvildentas

Vyriausybėje patvirtintame dokumente numatoma, kad Vilniaus oro uostui nuo 2025 m. pradžios iki 2029 m. pabaigos bus suteiktas simbolinis „Čiurlionio“ vardas. Šio žingsnio imamasi atsižvelgiant į būsimas kompozitoriaus, dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines ir įprasminant šios datos Lietuvoje paminėjimą.

Tvirtinant šį projektą Vyriausybėje pažymėta, kad tarptautinio Vilniaus oro uosto oficialus pavadinimas ir jam suteikti tarptautinių organizacijų kodai bei trumpiniai teisės aktuose, sutartyse, registruose, informacinėse sistemose nebus keičiami.

Toks paskubomis, paskutinėmis Vyriausybės kadencijos dienomis svarstomas ir tvirtinamas sprendimas viešumoje sulaukė nemažai kritikos, pastebėjimų, kad projektą inicijuoja suinteresuoti politikai, pasigendama detalesnės analizės ir argumentuoto pristatymo, aiškaus veiksmų plano.

Vis tik šis projektas sulaukia ir palaikymo, teigiamų nuomonių. Paulius Senūta, kūrybinės agentūros „Not Perfect Vilnius“ valdybos pirmininkas, teigia, kad nereikėtų sureikšminti fakto, kad tai sunkiai ištariama pavardė.

„Yra pilna puikių pasaulinių prekės ženklų, kurie pavadinimai nėra lengvai perskaitomi, ištariami. Tai neturėtų būti argumentas. Nuėję tokiu keliu, pasauliui pristatytume savo paveldą, paskatintume pasidomėti M. K. Čiurlionio vardu, jo kūryba“, – įsitikinęs pašnekovas.

Pasak P. Senūtos, Lietuvos ar Vilniaus žinomumas nepadidės dėl vardo keitimo, tačiau tokie drąsūs sprendimai, kurie kelia diskusijas, yra žingsnelis į priekį. 

„Tiesa, dažnai bet kokie drąsesni žingsniai Lietuvoje sulaukia kritikos lavinos ir niekam nepatinka, – konstatuoja P. Senūta. – Tačiau dera įvertinti, kad pakeitus oro uosto pavadinimą ir jį minint užsienio žiniasklaidoje, labai tikėtina, kad šalia matysime ir sakinį, kas tas Čiurlionis yra. Ne gana to, Vilnius iš pavadinimo gi taip pat nedingtų, skistume į Vilnių, į Vilniaus Čiurlionio oro uostą.“  

Liudas Rimkus, buvęs SEB Baltijos šalių rinkodaros ir komunikacijos vadovas, taip pat pozityviai žiūri į tokį sprendimą.

„Nederėtų vadovautis daugiausia kritikos iššaukusiais argumentais, kad M. K. Čiurlionį mažai kas žino ir jo pavardę sunku ištarti. Tai drąsus, vizionieriškas sprendimas ir būtų viena iš priežasčių pasidomėti šia asmenybe. M. K. Čiurlionis neabejotinai yra šalies  brand‘as, prekės ženklas, tik, deja, kol kas dar tinkamai „nesupakuotas“. Žinoma, labai svarbu visas procesas, o ne vien lentelės pakabinimas oro uoste, bet ir visos papildomos integracijos nuo paties oro uosto iki skrydžių į Lietuvos sostinę“, – primena L. Rimkus.

Jis taip pat akcentuoja, kad pakeitus pavadinimą, žmonės vis tiek skris į Vilnių, tačiau kaip ir Varšuvos Šopeno oro uosto atveju, tai taps priminimu, kad šalis turi iškilią istorinę, kultūrinę asmenybę.  

Tiesa, L. Rimkus stebisi, kad planuojamas vardo keitimas, yra laikinas žingsnis 5-iems metams.

„Kodėl? Jei priimame sprendimą, neturėtume blaškytis. Ši detalė kuria jausmą, kad visgi dėl kažko nepasitikime. Aš visada už ilgalaikius ir išdiskutuotus sprendimus“, – pabrėžia L. Rimkus. 

Pašnekovas sutinka, kad viena iš priežasčių, kodėl projektas sutinkamas taip priešiškai, yra skubotas projekto pristatymas, tvirtinimas.

Kur detalesnė analizė?

Mykolas Katkus, komunikacijos agentūros „Fabula Rud Pedersen Group“ valdybos pirmininkas, taip pat pasigenda detalesnės šio žingsnio analizės ir ironizuoja, kad kai vienintelis įrankis – plaktukas, visas problemas traktuojame kaip vinis.

„Akivaizdu, kad M. K. Čiurlionis – per mažai įvertintas ir žinomas pasaulyje, čia net klausimų nekyla, tačiau kodėl kalbame apie oro uosto vardo keitimą? Vilnius irgi per mažai minimas ir žinomas“, – kalba M. Katkus.

Pasak jo, pirmiausia turėtume pasvarstyti, ar tikrai yra poreikis kažkaip pervadinti Vilniaus oro uostą? Antra, aiškiai įsivardinti, kodėl toks poreikis yra, kokią žinutę jis turi siųsti, ir tik tada derėtų svarstyti, kaip reikia pervadinti.

„Kai darome viską atvirkščiai, tada ir turime situaciją „o kodėl ne Čiurlionis?“ Lenkai padarė tokį sprendimą, jiems tiko, valio! Bet ar tai reiškia, kad mes turime taip daryti? Kodėl? Kitaip tariant, pasigendu argumentacijos, kaštų ir naudos analizės, nes dabar girdima valdininkų argumentacija, „taip darome, nes Čiurlionis – nuostabus, nes visiems užsieniečiams, kurie jį žino, šis talentas patinka, arba, kad lenkai nuėjo tuo keliu sėkmingai“, tikrai neturėtume tuo vadovautis“, – teigia M. Katkus.

Tie patys klausimai

Tadas Vasiliauskas, „Lietuvos oro uostų“ atstovas žiniasklaidai, teigia, kad dalyvavo darbo grupėse svarstant šį klausimą.

„Mūsų pagrindinė pozicija nesikeičia ir keliame tą patį klausimą dėl konkretaus įgyvendinimo plano: kaip ir kas būtų įgyvendinama oro uoste, taip pat atviras ir neatsakytas klausimas kyla dėl finansavimo. Tebemanome, kad tai neturėtų nugulti ant mūsų pečių“, – teigia T. Vasiliauskas.

Kaip rašoma Vyriausybės nutarime, šiame etape planuojama pavesti tarpinstitucinei darbo grupei iki kitų metų pradžios pateikti konkrečius pasiūlymus Vyriausybei dėl M. K. Čiurlionio vardo ir kūrybos paveldo įprasminimo, aktualizavimo, pristatymo ir sklaidos koordinavimo iki 2025 m. sausio 1 d., bendradarbiaujant su Susisiekimo ministerija ir Lietuvos oro uostais, parengti suteikto simbolinio oro uosto vardo panaudojimo veiksmų planą ir prireikus pateikti pasiūlymą dėl Vyriausybės 2024 m. liepos 10 d. nutarimo „Dėl M. K. Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo nacionaliniu ir tarptautiniu mastu 2024–2026 metais veiklos plano patvirtinimo“ papildymo.

„Stengsimės dalyvauti darbo grupėje ir pateikti savo siūlymus numatytais terminais“, – teigia T. Vasiliauskas.