Verslo aplinka: audra aprimo, bet kursą gali tekti keisti

Reklama publikuota: 2021-09-02
Gintautas Mažeika, verslo valdymo paslaugų bendrovės „Mažeika ir partneriai“ vadovaujantysis partneris.
svg svg
Gintautas Mažeika, verslo valdymo paslaugų bendrovės „Mažeika ir partneriai“ vadovaujantysis partneris.

Nuo pandemijos pradžios praėjo pusantrų metų, ir jau galima pasakyti, kad Lietuvoje dauguma bendrovių su jos sukeltais sunkumais susidorojo sklandžiai. Vis dėlto klaidinga manyti, kad netrukus gyvenimas grįš į įprastas vėžes. Šiandien sėkmės receptas – išmokti gyventi su pandemijos pasekmėmis ir persvarstyti savo verslo strategiją naujos realybės kontekste.

Kai Lietuvoje buvo įvestas pirmasis karantinas, vieni ekonomikos sektoriai pajuto drastiškas pasekmes,  o kitiems, priešingai, pandemija tapo tramplinu į nesapnuotas aukštumas. Tačiau absoliučiai visiems kilo daugybė klausimų, į kuriuos atsakymų tiesiog nebuvo. Reikėjo veikti ir daryti sprendimus visiško neapibrėžtumo sąlygomis ir ilgiau nei  metus gyventi migloje, nežinant, koks bus kitas pandemijos ir ekonomikos scenarijaus vingis.

Šiandien migla, regis, prasisklaidžiusi, o verslai stabiliau laikosi ant kojų. Tačiau ar tai reiškia, kad grįžtame ten, kur buvome iki 2020 metų kovo?

„Dabar labai svarbu neturėti iliuzijų, kad pandemija tuoj bus visiškai nugalėta ir viskas grįš atgal į savo vėžes. Tikėtina, kad su viruso atmainomis gyvensime dar ilgai ir turime išmokti gyventi maksimaliai pilnavertį gyvenimą“, – įsitikinęs Gintautas Mažeika, verslo valdymo paslaugų bendrovės „Mažeika ir partneriai“ vadovaujantysis partneris.

Kokia dabar yra verslo ir bendrai ekonomikos situacija? Kaip šalies įmonės atlaikė pandemijos smūgį?

Labai smagu, kad dauguma verslų Lietuvoje puikiai susitvarkė. Kai kurie sektoriai, pavyzdžiui, nekilnojamo turto vystytojai, didžioji dalis pramonės įmonių, elektroninė prekyba, mažmeninė prekyba maisto produktais demonstruoja ypatingai gerus rezultatus. Labai stipriai nukentėjo ir vis dar kenčia turizmas, viešbučiai, aviacija, sporto klubai, pramogų verslai. Tačiau vertinant šalies mastu, tiek šiais metais, tiek 2022 m. yra prognozuojamas reikšmingas Lietuvos BVP augimas, sąlyginai mažas nedarbo lygis. Lietuvos visuomenės ateities finansiniai lūkesčiai geri, finansų sektorius yra stabilus. Dabar situacija yra tikrai gera, kažkokių netikėtumų jau vargu ar galima tikėtis. Didžiausia problema šiandien – darbuotojų trūkumas, su kuriuo susiduria praktiškai visi verslai.

Per šiuos pusantrų metų mūsų visų gyvenime ir versle įvyko be galo dideli pokyčiai, šiandien gyvename visiškai naujoje realybėje. Pandemija pakeitė mūsų gyvenimo būdą, įpročius, elgseną, pakoregavo vertybes. Tas pats ir su verslu.

Kokios savybės, sprendimai, požiūris bendrovėms padėjo su pandemijos iššūkiais dorotis efektyviausiai?

Labai svarbus faktorius yra sukaupta patirtis. Daug mūsų klientų skaičiuoja 20 ir daugiau veiklos metų, yra išgyvenę ne vieną krizę. Jie greitai ir blaiviai įvertino situaciją, optimizavo veiklos sąnaudas, sustabdė nebūtinas investicijas, pertvarkė tiekimo grandines, pardavimo kanalus.

Tačiau ši pandemijos sukelta krizė skiriasi nuo 2008–2009 m. finansų ir dar ankstesnių krizių. Vienas esminis skirtumas – labai sustiprėjusi socialinė atsakomybė. Anksčiau dauguma galvodavo tik apie tai, kaip išgyventi bet kokia kaina. O dabar jau galvojama, kaip mano verslas atrodys prieš klientus, darbuotojus, partnerius, kai pandemija pasibaigs. Šis laikas ypatingas tuo, kad verslo atstovai Lietuvoje kaip niekada demonstruoja labai aukštą socialinę atsakomybę, susitelkę padeda vieni kitiems išgyventi sudėtingą laikotarpį. Kartu tokius išbandymus perėję partneriai, įmonių vadovai ir darbuotojai sustiprins tarpusavio santykius, įgis realia patirtimi pagrįstą pasitikėjimą ir lojalumą, kuris paprastai kuriamas metai iš metų. Išlaikyti ir sustiprinti santykius su klientais, verslo partneriais bei darbuotojais ypač svarbu bet kurios turbulencijos metu.

Turbūt reta įmonė išgyveno šiuos metus nepertvarkiusi savo procesų. Ar to užtenka žvelgiant į ateitį?

Dabar labai svarbu yra blaiviai įvertinti situaciją, suprasti, kur esame, ir neturėti iliuzijų, kad viskas bus po senovei. Ir aš jų turėjau, manau, kaip dauguma. Atrodė, atsiras skiepai, pandemija išnyks, išeis premjerė ir pasakys, kad viskas gerai. Jau dabar matome, kad taip nebus.

Su Covid-19 ir įvairiomis jo atmainomis mes dar gyvensime kurį laiką, o gal ir labai ilgai. Todėl privalome išmokti gyventi maksimaliai pilnavertį gyvenimą toje realybėje, kuri yra. Su skiepais, kaukėmis, kruopščia higiena, testavimu ir panašiai. Jau iš tiesų baigiame to išmokti. New normal jau visai nebe new, tai įprasta kasdienybė.

Adekvatus situacijos suvokimas – pirmas ir labai svarbus dalykas, norint judėti toliau. Tinkamai neįvertinus verslo aplinkos, itin sudėtinga planuoti įmonės strategiją ir daryti ilgalaikius sprendimus. Stipriai pandemijos paliestiems verslams ypatingai svarbu realistiškai suvokti padėtį, neapgaudinėjant savęs, kad greitu metu kažkas pasikeis.

Pokyčius turbūt pastebi dauguma iš mūsų. O ką jie reiškia verslui? Kaip elgtis, kad sėkmingai naviguotum naujoje realybėje?

Svarbiausias klausimas, kurį sau privalėtų užduoti kiekvienas verslo savininkas ar vadovas, yra toks: ar mano kuriamas produktas, teikiama paslauga reikalinga šiandieniniam klientui, šiandieninėje verslo aplinkoje su naujais visuomenės poreikiais ir lūkesčiais? Kokią perspektyvą, kokį potencialą turi mano bendrovė toje srityje ar rinkoje, kurioje veikia?

Tai yra esmių esmė. Tik atsakius į šį klausimą bus aišku, kokius sprendimus reikia padaryti ir kokius pokyčius reikia įgyvendinti, kad verslas ir toliau būtų konkurencingas bei pelningas. Ir atsakyti reikia sąžiningai, kad ir kaip būtų sunku.

Labai svarbu įsivertinti savo verslą, jo ateitį naujoje šviesoje. Nes kai paslaugų ar produktų atžvilgiu klientų poreikiai ir lūkesčiai keičiasi, verslai turi prisitaikyti. Esmė yra tokia, kad verslas visada privalo turėti savo ateities viziją, tačiau ji negali būti nejudinama.

O kai jau atsakai į šį klausimą, galima eiti toliau ir galvoti, kaip veikti pasikeitusioje aplinkoje. Kaip parduoti prekę ar paslaugą, per kokius kanalus? Kaip ją adaptuoti? Kaip užtikrinti prekių, žaliavų, detalių tiekimą? Ir, aišku, kaip spręsti darbuotojų klausimą, kuris šiuo metu turbūt pats skaudžiausias.

Ne vienas verslininkas šiandien pastebi, kad surasti žmonių į laisvas pozicijas dar niekada nebuvo taip sunku. Kodėl susiklostė tokia padėtis? Ir kaip ištrūkti iš užburto rato, kai verslas galėtų augti, bet nėra, kas jį augintų?

Darbuotojų trūkumas – be galo didelis iššūkis, su kuriuo susiduria Lietuvos verslas. Gal net didžiausias. Ir kalbame ne tik apie darbininkiškas profesijas, bet ir apie aukščiausio lygio bei funkcinius vadovus. Šiandien labai sunku, beveik neįmanoma rasti aukštos kompetencijos personalo, gamybos, finansų ir kitų funkcinių vadovų. Tą patiriame  ir mes patys, ir organizacijos, su kuriomis dirbame. Štai visai neseniai viena mūsų klientė, gamybos kompanija, ieškojo gamybos direktoriaus. Visais įmanomais kanalais. Atsiliepė du kandidatai – ir tie patys visai netinkami tokiai pareigybei. Esu tikras, kad panašių istorijų galėtų papasakoti kiekviena darbuotojų pastaruoju metu ieškojusi įmonė. Ypač tragiška padėtis su darbininkais Kaune, kur įsikūrė daug naujų gamybos įmonių ir poreikis milžiniškas.

Lietuvoje jau seniai nebuvo tokio didelio aukščiausio lygio bei funkcinių vadovų poreikio. Kodėl? Pandemija daug ką supurtė iš pamatų, todėl daug įmonių ieško naujų kompetencijų, vadovų, gebančių inicijuoti ir įgyvendinti reikiamus pokyčius.

Kita vertus, neapibrėžtumo akivaizdoje žmonės nelabai noriai keičia darbovietes. O verslai stengiasi išlaikyti esamus darbuotojus, suprasdami, kad rasti jiems pamainą bus, švelniai tariant, nelengva. Todėl judėjimo darbo rinkoje praktiškai nėra. Ir susiklosto situacija, kad planuojantys pokyčius, plėtrą, tiesiog nesugeba pritraukti reikiamų kompetencijų žmonių. Net siūlydami labai didelius atlyginimus.

Atlyginimas buvo didžiausias koziris, konkuruojant darbo rinkoje. Kaip suktis iš padėties, kai žmonės neateina dirbti net dėl didelių pinigų?

Reikia suprasti, kad šioje situacijoje darbuotojai, ypač tikri profesionalai, labai stipriai ir kruopščiai renkasi. Nes tikrai turi iš ko. Todėl įmonių savininkai, vadovai privalo peržiūrėti, ką jie siūlo. Niekas nesako, kad atlyginimas nebesvarbus, toli gražu. Bet jis dabar ne pirmaeilis. Šiandien ypatingai didelę reikšmę įgauna minkštieji dalykai: organizacinė kultūra, kompanijos vertybės, karjeros galimybės, verslo perspektyvos ir panašiai.

Dabar yra tas laikas, kai įmonė, o ne kandidatas, turi gebėti save įpakuoti kuo patraukliau ir sėkmingai parduoti. Daug kam sunku pakeisti savo požiūrį, perlipti per save, suprasti, kas įvyko. Ypač lietuviško kapitalo verslai dar anaiptol ne visi skuba įrodyti savo patrauklumą rinkoje. Tačiau teks, nes, mano manymu, padėtis, kai rinka yra darbuotojų rankose, o ne atvirkščiai, dar tęsis ilgai. Ir kova dėl talentų artimiausiu metu tik stiprės. Jei nori ją laimėti, verslų savininkai ir vadovai neišvengiamai privalo kuo greičiau investuoti į pažangių personalo valdymo sistemų diegimą, tobulinimą ir patrauklaus darbdavio įvaizdžio kūrimą.

Antra vertus, kai kalbame ne apie vadovus, o apie žemesnes pareigybes, darbininkus, tai čia atlyginimų lygis Lietuvoje dažnu atveju vis dar yra neatleistinai mažas. Ir tai dar vienas pavyzdys, kaip darbdaviai nesusiorientuoja pasikeitusioje realybėje: juk įsigalėjus nuotoliniam darbui, dėl kai kurių pareigybių verslai jau konkuruoja globalioje rinkoje. Tie patys vadybininkai, dirbantys iš namų, dabar gali dirbti bet kur, nebūtinai Lietuvoje. Ir darbas per atstumą tikrai nebeišnyks, pandemiją paspartino šį virsmą, daugumai žmonių patiko ir į pilnai kontaktinį darbą nebegrįšime.

Pamirškite taupymą darbuotojų atlyginimų sąskaita. Patikėkite, žmonės tikrai išeis, nes kitur jų laukia išskėstomis rankomis. Lietuva jau nebėra žemų darbo sąnaudų šalis.

Kas dar, be verslo įsivertinimo naujoje šviesoje ir tinkamų personalo valdymo įrankių, šiandien kritiškai svarbu?

Kai toks žmonių stygius, labai svarbu darbą organizuoti taip, kad galėtum sėkmingai veikti turėdamas kuo mažiau darbuotojų. Kad būtum kuo mažiau priklausomas nuo žmonių. Tą padaryti padeda veiklos procesų efektyvumo gerinimas bei pažangių skaitmeninių technologijų taikymas. Robotizacija, automatizacija visų įmonės procesų, kur tai įmanoma padaryti, stipriai palengvintų padėtį. Veiklos efektyvinimas – nebe nauja tema, šiuo keliu verslas ėjo ir gerokai iki prasidedant pandemijai. Tačiau pastaroji šiuos pokyčius padarė tiesiog gyvybiškai būtinus.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Verslo aplinka: audra aprimo, bet kursą gali tekti keisti Verslo tribūna

Nuo pandemijos pradžios praėjo pusantrų metų, ir jau galima pasakyti, kad Lietuvoje dauguma bendrovių su jos...

Rethink! Business
2021.09.02

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku