Infliacija ir intensyvėjančios audros šalyje: kaip šias rizikas valdyti verslui

– Komercinio turto draudimas – ne naujas, bet verslui itin aktualus produktas. Papasakokite, ką ir nuo ko jis padeda apsaugoti.

– Komercinio turto draudimas arba tiesiog verslo turto draudimas yra skirtas atlyginti patirtus nuostolius įvykus įmonės kilnojamo ir nekilnojamo turto sugadinimui ar net sunaikinimui. Paprastai tariant, jis apima įrenginius, atsargas, statinius ar investicijas į patalpas, jei jos yra nuomojamos. Tai – gana platus produktas, orientuotas į įmonių turto apsaugą nutikus konkretiems draudiminiams įvykiams.

Kodėl įmonės draudžia savo turtą ir nuo kokių rizikų saugo? Dažniausiai jos – elementarios, bet galinčios sukurti nemažų nuostolių. Tai – ugnies rizika: gaisras, įrenginio sprogimas ar žaibo iškrova, sukelianti įtampos svyravimus bei gaisro padarinius. Gali būti ir vandens rizikos – statistika rodo, kad nutinka nemažai vandentiekio avarijų, kurios užlieja ir sugadina įrenginius ar atsargas. Taip pat ir gamtos jėgos, pastaruoju metu vis dažniau pasireiškiančios Lietuvoje – audros, liūtys, sniego slėgis. Be to, yra daugybė smulkesnių rizikų, kurių sukurtą žalą šis draudimas atlygina – stiklo dūžiai, vagystės, piktavališki atvejai apgadinant įmonės turtą ir pan.

– Kokioms įmonėms šis produktas yra aktualiausias?

– Verslo turto draudimas aktualus visoms įmonėms – tiek smulkioms, tiek ir stambioms – turinčioms joms priklausančio turto, kurį galėtų pažeisti anksčiau išvardyti įvykiai. Konkrečios draudimo sąlygos, žinoma, yra derinamos kaskart išsiaiškinant konkretaus kliento poreikius ir lūkesčius.

Turbūt nėra tokios įmonės, kuriai verslo turto draudimas būtų neaktualus, o pats poreikis priklauso nuo to, kiek ir kokio turto įmonė valdo. Kuo didesnis valdomas turtas, tuo didesnė rizikos apimtis. Kita vertus, daug kas priklauso ir nuo įmonės vykdomos veiklos. Pavyzdžiui, kirpyklos galimybės patirti rizikas yra realios, tačiau kitokios nei gamybinės įmonės, kuri kasdien vykdo sudėtingas operacijas.

– Ar populiarus šis produktas Lietuvos rinkoje? Ar dažnai įmonės juo domisi ir yra linkusios įsigyti?

– Verslo turto draudimo rinka yra auganti. Pavyzdžiui, 2021 m. šio produkto pardavimai rinkoje augo beveik 25 proc. ir pasiekė 51,7 mln. eurų pardavimų apimtį. „Lietuvos draudime“ savo pardavimų pajamas per šį laikotarpį padidinome 55 proc. Tai rodo, kad produktas yra stipriai populiarėjantis. Netgi 2020 m., kai stebėjome bendrą draudimo rinkos sulėtėjimą dėl COVID-19 situacijos, komercinio turto draudimo rinka nesustojo. Organizacijos šiuo produktu domėjosi ir tebesidomi gana aktyviai.

– Kas sąlygoja tokį ryškų augimą? Kodėl įmonės vis dažniau linkusios pasirūpinti turto draudimu?

– Yra kelios priežastys. Pirma, auga pačių verslininkų suvokimas, kad rizikų valdymas yra svarbi įmonių veiklos organizavimo dalis. Įmonės, numatydamos rizikas, ieško būdų jas sumažinti. Draudimo kompanijos iš principo atliepia šį poreikį – iš verslo prisiima rizikas, ir, kai nutinka žala, gali kompensuoti patirtus nuostolius. Verslas Lietuvoje žengia į priekį, supranta, kad rizikos egzistuoja ir gali daryti įtaką verslo tęstinumui nepaisant to, kad yra neapčiuopiamos ar nematomos.

Kita svarbi priežastis, kuri itin išryškėjo praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje, yra infliacija. Augant infliacijai, didėja ir rizika, kad nutikus tam tikram įvykiui, padidės nuostolis. Pavyzdžiui, audros metu nuplėšto stogo remonto kainos dabar yra ženkliai didesnės nei prieš kelerius metus būtent dėl infliacijos ir pakilusių žaliavų kainų. Todėl rizikos apimtis yra išaugusi, įmonės turi atsižvelgti, ar iš savo santaupų galėtų išskirti sumą, reikalingą tokios situacijos sprendimui. Taigi, įmonės didina draudimo sumas, o kartu su jomis auga ir poliso apimtis, jo kaina, tai taip pat prisideda prie produkto augimo.

– Teigiate, kad pastaruoju metu rinkoje stebite tam tikrą rizikos infliaciją. Kaip ji pasireiškia?

– Rizikos infliacija susideda iš dviejų faktorių. Pirmiausia, pastaruosius kelerius metus rizikos dažnis, tikimybė, kad nutiks kažkoks įvykis, auga. Tai reiškia, kad vidutiniškai žalas patiria daugiau įmonių, nei patirdavo anksčiau. Kokia to priežastis? Viena esminių, siejamų su globaliniu atšilimu – pastaruoju metu Lietuvoje labai suintensyvėjusios audros: liūtys, vėtros, didesnis sniego slėgis. Atrodo, gyvename ganėtinai ramioje geografinėje zonoje, nepatiriame nei uraganų, nei cunamių ar kitų baisių negandų. Bet užtenka ir paprastų dalykų – smarkaus lietaus ar vėjo, kurie pridaro didelės žalos mūsų verslams. Kitaip tariant, tikimybė nutikti žalai yra padidėjusi.

Antra dedamoji – rizikos apimtis. Labai aiškiai matome, kad įmonės patirtas vidutinis nuostolis auga. Jį augina mano jau minėta infliacija, dėl kurios kiekvienas įmonės patirtas įvykis jai kainuotų brangiau, jei ji nepasirūpintų draudimo apsaugomis.

– Į ką dar turėtų atsižvelgti įmonės, svarstančios įsigyti šį draudimą?

– Esu įmonės valdybos narys, tad matau šiek tiek platesnį kontekstą nei vien pardavimų srities, kurioje specializuojuosi. Manau, kad kiekviena įmonė, kuri nori savo veiklą vykdyti maksimaliai stabiliai, užsitikrinti verslo tęstinumą, turi nusimatyti rizikų valdymo modelius. Rizikų būna įvairių, bet dalis jų gali būti deleguojamos. Verslo turto draudimas ir yra vienas iš būdų įmonėms deleguoti savo rizikas ir taip užsitikrinti, kad nutikęs įvykis nepaveiks jų verslo tęstinumo.

Taip pat įmonėms, svarstančioms įsigyti šį produktą, svarbu suprasti galimą įvairių įvykių verslui poveikį ir numatyti individualias sąlygas bei draudimo sumas, kurios atitinka jų poreikius. Čia gali patarti draudikai, bet ir patys verslai turi įvertinti savo turto apimtis ir ką jiems svarbu apsaugoti nuo galimų rizikų. Kitaip tariant, svarbu pasirinkti pakankamas draudimo sumas ir netaupyti kokybės sąskaita.

– Su verslo sektoriumi dirbate ne vienerius metus, tikriausiai per savo darbo praktiką pastebėjote ir situacijų, kai įmonės turto draudimu pasirūpino pačiu laiku?

– Tikrai buvo ne viena situacija, kai įmonė kurį laiką nesidraudė verslo turto draudimu, bet nusprendus vėl jį įsigyti, labai greitai patyrė žalą ir, žinoma, džiaugėsi savo sprendimu atnaujinti apsaugą.

Kalbant apie draudimą, labai svarbu suprasti, kad gana didelio masto žalą gali patirti ne tik korporacijos, bet ir smulkūs bei vidutiniai verslai. Neseniai vienoje įmonėje įvyko labai paprastas šaldytuvo gedimas, po kurio sekė trumpasis jungimas, sukėlęs gaisrą, persimetusį į skirtingas įmonės patalpas. Sudegė dalis atsargų ir pačios patalpos, įskaitant jose buvusį turtą. Įmonė nedidelė, draudimo polisas nekainavo daug, bet patirtas nuostolis šiam verslui tikrai reikšmingas – net 90 tūkst. eurų. Visą šią sumą „Lietuvos draudimas“ kompensavo.

Yra ir situacijų, susijusių su jau minėtu audrų efektu –  dėl per kelias dienas iškritusio gausaus sniego įlūžo stogo konstrukcijos. Tai buvo nemažas angaras, kurio įlūžęs stogas apgadino viduje esančius įrenginius. Įmonė nedidelė, bet žala – apie 80 tūkst. eurų, kurią mūsų bendrovės draudimas taip pat kompensavo.

Kai analizuojame savo statistiką, užregistruotas ir išmokėtas mūsų verslo klientų patirtas žalas, matome, kad Lietuvoje nėra nė vieno kampelio, kuriame klientai būtų apsaugoti nuo visų galimų rizikų. Audros, gaisrai, gedimai, sniego slėgio žalos, vėjai gali pakenkti bet kuriame šalies regione įsikūrusiam verslui, tad labai svarbu laiku pasirūpinti, kad šios rizikos nekeltų grėsmės jo tęstinumui.