Stambių ir smulkių sutelktinio finansavimo investuotojų bendradarbiavimas augina visų galimybes
Sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ santykių su investuotojais vadovo Aurimo Satkūno teigimu, toks procesas naudingas visiems dalyviams, nes stambieji nenori būti vieninteliai investuotojai į NT projektus, tam jie ir ieško investicinių galimybių kartu su kitais investuotojais, nes taip atsiranda galimybė investicinį portfelį išskaidyti ne į vieną, o bent į kelis NT projektus, o smulkieji, matydami, kad investuoja kartu su stambiaisiais, dar labiau pasitiki platforma. Tai naudinga ir NT vystytojams, nes esant tiek stambiems, tiek smulkiems investuotojams vystytojams pavyksta pasiskolinti pigiau.
Kaip keitėsi stambių investuotojų dinamika per 5 metus?
Norėčiau aptarti kelias pagrindines stambių investuotojų grupes. Pirma – tai fiziniai asmenys, skiriantys po keliasdešimt tūkstančių vienai investicijai ar daugiau. Šioje grupėje didelės investicijos gana stabilios, pvz., 2019 m., tai pirmieji visi mūsų veiklos metai, didžiausia fizinio investuotojo suma buvo 290 tūkst., šiemet kol kas – 300 tūkst. eurų. Kitais metais panašiai, tik pernai nustebino viena investicija, siekusi 625 tūkst. eurų. Bet, kaip matome savo statistikoje, stambūs investuotojai, fiziniai asmenys kartelę išlaiko daugmaž tokiame pat lygyje.
Juridinių asmenų, t. y. įmonių, investicijų dydžiai labiau banguoja, bet bendrai išlieka augimo tendencija, 2019 m. didžiausia investicija buvo apie 360 tūkst., šiemet jau turėjome 530 tūkst. eurų dydžio investiciją, bet metai dar tik įpusėjo.
Kita juridinių asmenų, investuotojų grupė, investuojanti per mus, – tai fondai. Jų indėlis buvo stabilus apie 3 metus, didžiausia investicija siekė apie pusė milijono, tačiau pernai šoktelėjo ir iki 760 tūkst. eurų.
Jeigu paimti bendrai, juridiniai asmenys kasmet per mus investuoja nuo 3 iki 4 mln. eurų, o pernai juridiniai asmenys per „Profitus“ platformą investavo beveik 6 mln. eurų.
Sumos nėra mažos, tačiau bendrame sutelktų sumų kontekste tai – mažesnė dalis, turint omenyje, kad mes pernai sutelkėme beveik 60 mln. eurų, užpernai – per 43 mln. Taigi stambūs investuotojai, juridiniai asmenys, mums yra svarbi paspirtis, tačiau mes išlaikome sutelktinio finansavimo DNR. Ir tai yra mūsų stiprybė, toks įvairus investuotojų paveikslas, kuomet sau patrauklų NT projektą randa ir šimtus tūkstančių investuojančios įmonės ar fondai, ir patyrę profesionalūs investuotojai, fiziniai asmenys, ir daug smulkesnių investuotojų, mums patikinčių kelis ar keliolika tūkstančių eurų.
Koks stambių investuotojų kelias pas jus? Patys ieškote stambių investuotojų ar jie kreipiasi patys?
Ir taip, ir taip. Vis dėlto dirbame jau šeštus metus, esame rinkos lyderiai, o ir mūsų žinomumas gana didelis, iš viso per tą laiką jau sutelkėme per 170 mln. eurų. Mūsų rezultatai labai gerai matomi, kaip ir nuolat, kasmet augančios galimybės. Investuotojai mato, kiek mes per metus sutelkiame, ir dabar tai jau dešimtys milijonų. O šių metų gegužės mėnesį buvo pasiektas ir naujas rekordas – sutelkta 11 mln. per mėnesį. Šis rezultatas geriausias ne tik LT, bet ir visoje ES tarp platformų, dirbančių su NT.
Be abejo, mes taip pat nuolat plečiame partnerių ratą, bendraujame su potencialiais investuotojais bei pristatome ir edukuojame juos apie SFP. Taigi tai – dvipusis eismas, tačiau ir mūsų įdirbis būtinas.
O pradžia būna panaši, kaip ir kitų investuotojų: pirma išmėginama su mažesnėmis sumomis, pamato, kaip veikia sistema ir kiek ji patikima, tada sumos didėja labai sparčiai. Įmonių akcininkai taip pat, kiek pastebėjome, kartais linkę pirma investuoti asmeniškai, o jau vėliau ateina ir su įmonės lėšomis.
Kas turėjo įtakos tam, kad dabar kartu jau investuoja tokie skirtingi investuotojai, nuo smulkiųjų iki fondų ir šeimų biurų?
Pirma – tai prasiplėtė investavimo galimybės: aiškus uždarbis, trumpi laikotarpiai, solidi grąža. Su metais užaugo pasitikėjimas bendrai visa SFP rinka. Taip pat, kiek kalbame, matome, kad vis labiau konkuruojame su obligacijomis, kurios ilgus metus buvo suprantamas kaip bene aiškiausias investavimo instrumentas, kurį rinkdavosi konservatyvesni investuotojai. Tačiau dabar jau platformose yra aiškesnės sąlygos ir įkeičiamas NT turtas, taip pat Baltijos šalių rinkoje pastebimas gana pasyvus obligacijų aktyvumas antrinėje rinkoje.
Dar mes laimime ir tuo, kad skiriasi ne tik paskolos užtikrinimo priemonės, kurias prieš investuojant į platformas bei obligacijas reikia labai gerai įvertinti, ar yra įkeičiamas tikrai likvidus NT turtas, ir iš viso, ar tokios užtikrinimo priemonės egzistuoja, bet ir grąža, pas mus ji didesnė – metinės palūkanos siekia nuo 6 iki 15 proc. metinių palūkanų. Dar vienas privalumas – terminai, dažniausiai obligacijos platinamos bent jau keleriems metams, o platformose projektų trukmė dažniausiai svyruoja nuo 3 iki 12 mėnesių. Taip pat ir tuo, kad nebūtinai pavyks nusipirkti obligacijų tokį kiekį, koks buvo planuotas, todėl dalis lėšų gali likti neįdarbinta. Na ir galiausiai reikia stebėti, kada obligacijos bus išleistos, jos turi savo išleidimo datas, todėl kurį laiką pinigai stovi be pridėtinės vertės, o SFP projektus siūlo nuolat, pinigų įdarbinimo greitis taip pat kitas.
Kada stambius fizinius investuotojus papildė juridiniai, kokia čia dinamika ir sudėtis?
Pirmais mūsų veiklos metais juridiniai asmenys dar tik bandė investavimą per platformas, todėl ir didžiausia suma santykinai nebuvo didelė.
Tačiau jau antraisiais metais pastebime ryškų šuolį – didžiausia juridinio asmens investicija viršijo 359 tūkst. eurų, o pats pikas pasiektas šiemet, investavus į projektą 530 tūkst. eurų. Šie metai dar tik įpusėjo, tad tikimės, kad šiemet pavyks pagerinti ir šį rekordą. Taigi tai rodo, kaip augo pasitikėjimas „Profitus“ veikla ir apskritai sutelktiniu finansavimu.
Be abejo, investicijas traukia ir sparčiai augęs platformų aktyvumas viešojoje erdvėje – tiek žiniasklaidoje, tiek ir renginių metu, tad visuomenė vis labiau susipažįsta bei pasitiki SFP rinka. Matydami tokį mūsų aktyvumą ir viešinamus rezultatus, vis daugiau stambių investuotojų savo lėšas patiki mums.
Aišku, įtakos turėjo ir buvusi rekordinė infliacija, kuomet įmonės ieškojo galimybių, kaip išsaugoti turimų lėšų vertę. Kai kurios įmonės pamatė, kad gali įdarbinti didesnius pelnus į platformas ir taip dar padidinti akcininkų pajamas.
Kokie fondų ir šeimos biurų tikslai?
Esminiai du. Pirmasis, kaip ir daugumos investuotojų, tai noras įdarbinti laisvas lėšas į saugų bei patikimą projektą. Todėl fondai ir šeimos biurai renkasi didesnius projektus, žemesnės rizikos, kuriuos vysto didelę NT patirtį turintys plėtotojai.
Antrasis – investavimo rizikos mažinimas. Kai yra valdomos didelės lėšos, kaip yra fondų ir šeimos biurų atveju, tai jų interesas yra gauti solidžią grąžą projekte nedalyvaujant 100 proc., t. y. nebūnant vieninteliu investuotoju, taip pasidalinant rizika su kitais. Kartu taip sukuriama galimybė lėšas, skirtas investavimui, paskirstyti po skirtingas investicijas, jų nepaskiriant tik vienam projektui.
Kodėl svarbu išlaikyti balansą tarp stambių ir smulkių investuotojų?
Visų pirma, tai suteikia stabilumo. „Profitus“ duomenys rodo, kad smulkieji investuotojai mažiau jautrūs tokioms kritinėms situacijoms, kokias turėjome per pastaruosius kelerius metus, turiu omenyje karantiną ir karą Ukrainoje. Mūsų bendruomenė šiais laikotarpiais gerino rezultatus.
Stambieji investuotojai smulkiesiems suteikia pasitikėjimo, nes matydami, kad „Profitus“ pasitiki profesionalai, ir matydami informaciją apie jų investuojamas sumas, smulkūs investuotojai tai vertina kaip geriausią argumentą pasitikėti platforma bei jos komanda.
VERSLO TRIBŪNA
Kasmet Vilnius tampa vieta, kur susitinka Europos ir pasaulio transporto ateitį formuojantys lyderiai. Spalio 15 - 16 dienomis LITEXPO rūmuose vyks 7-asis tarptautinis Transporto inovacijų forumas (TIF 2025) - renginys, į kurį suvažiuoja transporto, logistikos, mobilumo, energetikos ir technologijų ekspertai, politikai bei verslo novatoriai iš daugiau nei 15 šalių.
Statybos ar kapitalinio remonto darbai visada kelia papildomų rizikų. Gaisrai, techninės klaidos ar netinkamai vykdomi procesai gali lemti didelius nuostolius ar net projekto sustabdymą. Vis dar pasitaiko atvejų, kai atsakomybių ribos tarp statybų proceso dalyvių būna neaiškios, o statybos darbų visų rizikų (angl. – „Contractors All Risks“, toliau – CAR) draudimas, kuris teoriškai turėtų apsaugoti nuo tokių situacijų, praktiškai lieka neaktyvus arba apskritai pamirštas. Kodėl taip nutinka? Ir kokias pasekmes tai sukelia NT vystytojams, rangovams ir subrangovams?
Prieš daugiau nei pora metų į Lietuvą atvedusi pasaulinį laidavimo draudimo lyderį „Liberty Mutual Insurance Europe SE“ uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont“ šios draudimo paslaugos ieškančioms bendrovėms įrodė: specializuodamasi laidavimo draudime jo optimalius sprendimus gali pasiūlyti per ypač trumpą terminą ir konkurencingomis kainomis. Šiandien laidavimo draudimo į „Colemont“ kreipiasi įvairaus dydžio sandorius sudarančios įmonės, o dirbant su pasauliniu lyderiu draudimo limito sumos Lietuvos bendrovėms priklauso tik nuo jų finansinės padėties.
Tikros pasyvios pajamos neegzistuoja – tai, kas parduodama kaip „lengvi pinigai“, dažniausiai yra klaidinantys pažadai, sukurti išnaudoti žmonių finansinę desperaciją. Pakalbėkime apie tikrą matematiką už pasyvių pajamų iliuzijų, kodėl prekybos tarpininkavimo (dropshipping), kriptovaliutų užstatymo (staking) ir partnerinio marketingo (affiliate marketing) realybė skiriasi nuo pažadų ir kaip atpažinti tuos klaidinančius pažadus socialiniuose tinkluose.
Instituciniai investuotojai paspartina projektų finansavimą investuodami didesnes sumas į vieną projektą, todėl projektai greičiau susifinansuoja ir investuotojų pinigai įdarbinami greičiau.
Dėl išaugusių pajėgumų, kurias padidina instituciniai investuotojai, galima finansuoti didesnius, su didesne patirtimi esančius projektus, tad smulkiems investuotojams – tai galimybė prisidėti prie išskirtinių projektų finansavimo. Šiemet turėjome projektą, kuriam fondas skyrė per 3 mln. eurų investiciją, mes sutelkėme dar tiek pat.
Didieji investuotojai gali sumažinti investavimo riziką ja pasidalindami su kitais investuotojais. Taigi jiems nebūtina finansuoti visos projekto sumos, gali investuoti tiek, kiek nori, nerizikuodami visu savo turimu kapitalu. Klientams, kurie kreipiasi dėl finansavimo, tai gerina paskolos kainą, nes jei investuotų vien stambieji, tada išbrangtų paskola.
