Rinkodara: du keliai ir lūpdažio efektas

Rekordinė infliacija. Keturženklės sumos už šildymą. JAV ir ES aplankysianti recesija, o galbūt ir depresija. Akcijų rinkos griūtis. Augantys paskolų kaštai. Pilietinis karas JAV. Atominis karas Europoje. Planetą apgaubsiantys branduoliniai debesys. Žmonijos mirtis. Peržvelgus prognozes 2023-iesiems, susidaro įspūdis, kad jas ruošia ne ekonomistai ar politikos apžvalgininkai, o astrologas, pardavęs sielą Antikristui ar tiesiog nutaręs pataupyti ir naujausią savo krištolinį rutulį įsigijęs iš „AliExpress“.

Viena aišku jau dabar. Dauguma gąsdinimų neišsipildys. Istorijos upė paprastai teka ramiau, nei norėtųsi apokalipsės pranašams. Kita vertus, žmonių perkamąją galią valganti infliacija, prastėjantys gyventojų lūkesčiai ir lėtėjanti ES ekonomika darys įtaką verslo pasirinkimams. Šiame kontekste vis iš naujo bus keliamas klausimas, kuris visuomet prisimenamas ekonominio sunkmečio (realaus ar įsivaizduojamo) laikotarpiais: ką tokiu metu daryti su rinkodara?

Šioje diskusijų terpėje konkuruoja dvi priešingos mąstymo stovyklos. „Buhalterinė“ mąstymo stovykla sunkmečiu kviečia per daug giliai nemąstyti ir tiesiog kapoti išlaidas. O vienas lengviausių būdų taupyti yra būtent rinkodaros sąskaita, nes šią biudžeto eilutę apkarpyti yra santykinai paprasta, o didelių papildomų nuostolių pačiu trumpiausiu laikotarpiu toks apkarpymas verslui gali ir nesukelti.