Kinas: Filmas apie nuvargusį Silvio Berlusconi

Publikuota: 2019-02-23
„Silvio / Loro 1“ (2018 m.). Scenarijaus autorius ir režisierius – Paolo Sorrentino. Pagrindinį vaidmenį atlieka Toni Servillo. cdn.bestmovie.it nuotr.
„Silvio / Loro 1“ (2018 m.). Scenarijaus autorius ir režisierius – Paolo Sorrentino. Pagrindinį vaidmenį atlieka Toni Servillo. cdn.bestmovie.it nuotr.
 

Paolo Sorrentino yra puikiai žinomas režisierius, kaip ir Silvio Berlusconi yra puikiai žinomas politikas. Kiekvienas jų savo profesinėje veikloje turi ryškų stilių, todėl nenuostabu, jog žinia, kad P. Sorrentino sukūrė filmą apie S. Berlusconi, vėl sukėlė lūkesčių.

Šį kartą lūkesčiai nepasiteisino, tačiau vien tik režisieriaus kaltinti aš nesu linkęs. Ko gero, didesniąją atsakomybės dalį reikėtų priskirti neigiamai S. Berlusconi karmai, kurios paskirtis yra nuvilti, nors aš, priešingai nei kai kurie Italijos rinkėjai, nesitikėjau iš jo sužinoti, kaip keliama valstybės ekonomika ar vykdoma užsienio politika. Dar daugiau, netgi nesitikėjau sužinoti, kaip sėkmingai visos valstybės mastu kovojama su korupcija. Tenorėjau pamatyti tokį politikos konceptą, kai politika vaizduojama kaip poilsio laikas, likęs po sekso orgijų, kokaino vartojimo, futbolo rungtynių žiūrėjimo ir asmeninių reikalų tvarkymo. Netgi filmo treileris leido to tikėtis. Deja, to išvysti nebuvo lemta.

„Silvio / Loro 1“ prasideda sekso scenomis ir kokaino uostymu, o baigiasi gana kultūringu dviejų besiskiriančių sutuoktinių, kartu pragyvenusių virš 20 metų ir užauginusių 3 vaikus, santykių aiškinimusi. Ir nors daug rodoma jaunų apsinuoginusių ilgakojų gražuolių, dažnokai jos yra tiesiog tam, kad būtų neva pašėlęs fonas. Turint omeny, kad filmas trunka dvi su puse valandos, net ir tai pabosta. Lietuvių režisieriai tokiais atvejais paprastai piktnaudžiauja sulėtintai slenkančiais gamtos vaizdais, manydami, kad taip perteikia rimtumo, ramybės ir harmonijos aurą. Tačiau bet kuriuo atveju žiūrovas norėtų, kad kas nors dar, be to, vyktų.

Filmo pradžioje žiūrovams pabrėžtinai pasakoma, kad visi personažai ir įvykiai yra išgalvoti ir bet koks sutapimas yra atsitiktinis. Toks išankstinis apsidraudimas irgi sukėlė papildomą lūkestį, kad bus parodyta kas nors, kas gali sukelti nemalonių padarinių filmo kūrėjams, tačiau po peržiūros susidariau įspūdį, kad tai buvo visiškai nereikalinga. Negalima sakyti, kad šiame filme S. Berlusconi yra vaizduojamas teigiamai, tačiau matyti, kaip P. Sorrentino bando nušlifuoti aštrius šios kontroversiškos politinės figūros kampus.

Antai po filmo jau žinosime, kad, įsižiūrėjus į visas spaudoje pasirodžiusių moterų, su kuriomis Silvio įtariamas turėjęs ryšių, nuotraukas, matyti, kad visos jos panašios į jo žmoną Veronicą. Taigi, globodamas gausybę podiumo modelių, jis neva jose tiesiog ieškojo savo žmonos. O gal reikėjo jos tiesiog paieškoti savo namuose?

Žiūrint „Silvio“ mano dėmesį patraukė reguliariai pasikartojantis pagrindinio herojaus bandymas įteigti aplinkiniams, kad jo ūgis yra 1,70 metro. Taip režisierius norėjo parodyti jo kompleksą dėl ūgio, nes S. Berlusconi ūgis yra 1,65 metro. Problema ta, kad S. Berlusconi vaidmenį atliekantis Toni Servillo yra aukštesnis ir jokiame epizode žemu ūgiu neišsiskiria. Todėl juostoje šis jo kompleksas atrodo dirbtinai primestas režisieriaus. Tą patį galima pasakyti apie daugelį kitų Silvio bruožų. Apskritai man atrodo, jog visas tas teorijas, kad besaikį valdžios siekimą nulemia žemas ūgis, sukūrė koks 2,11 metro ūgio psichologas, kurio jaunystėje nepriėmė į universiteto studentų krepšinio rinktinę. 

Filme gausu užuominų apie S. Berlusconi asmeninio gyvenimo ir politinės karjeros faktus, tačiau jie pateikiami pabirai, o ne siejami tarpusavyje ir pinami į vieną istoriją. Režisierius naudoja žinomus neigiamus faktus iš S. Berlusconi biografijos, bet, užuot juos kaip nors gilinęs ar netgi papildęs išgalvotomis pikantiškomis detalėmis (tikėjausi to, ką čia benuslėpsi), bando juos sušvelninti, pateisinti ir kartu vaizduoja Silvio kaip nestokojantį empatijos, turintį padorumo, tačiau veikiamą (kaip gi be to?) neigiamos aplinkos. Akivaizdu, kad jeigu S. Berlusconi kaip nors sugebės tapti Italijos premjeru ketvirtą kartą, dalis atsakomybės už tai turėtų tekti ir pačiam P. Sorrentino.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Kada žinias įsisaviname geriausiai? Premium

Jau XIX a. pabaigoje mokslininkas Hermannas Ebbinghausas atrado tai, kas vėliau pavadinta „užmaršties...

Verslo klasė
2019.12.15
J. Vilpišauskaitė: nepageidaujama Jorbusier katedra Premium

Spalį Tbilisis šventė Tbilisobą. Kairiajame Mtkvari upės krante akrobatai ore skraidė pagal roko muziką,...

Verslo klasė
2019.12.15
A. Puklevičius: šalin rankas nuo potencialo! Premium 1

Nuo seno žinoma, kad žmogui neduota pažinti šviesos, jis pasmerktas klaidžioti tamsybėmis ir tunelio gale...

Verslo klasė
2019.12.14
Knygos: Petrą ir lentynas užkariavusi Petro imperatorė Premium 1

Ilgai svarsčiau, ar vertėtų apžvelgti šią knygą. Vis dėlto tai tik pirmoji šios istorijos dalis, tad...

Verslo klasė
2019.12.14
S. Šimkutė: Lovos reikalų „rebrandingas“ Premium

Tai štai kaip atrodo seksualinis nuobodulys... Uršulė atitraukė žvilgsnį nuo mobiliojo ekrano ir dėbtelėjo į...

Verslo klasė
2019.12.08
Gyvenimas po „Sostų karų“ Premium

Tyrionas Lanisteris jau tapo klasikiniu personažu, iliustruojančiu racionaliai cinišką XXI a. pilietį. Jo...

Verslo klasė
2019.12.08
Vasaros g. 5: Anamnezė Premium

Anamnezė [gr. anamnesis – pri(si)minimas]: ligonio ir jo artimųjų gydytojui suteiktos žinios apie ligonį ir...

Verslo klasė
2019.12.08
2019 metų CEO A. Markauskas: reikia nustoti manipuliuoti Premium 1

„Verslo žinių“ 2019-ųjų Metų CEO buvo išrinktas UAB „Thermo Fisher Scientific Baltic“ generalinis direktorius...

Verslo klasė
2019.12.08
S. Šimkutė: pabėgimas  Premium

Kartais norėdavosi pabėgti. Nuo šios minties paslėpsniais nusiridendavo kutenantis jaudulys, tačiau Tadui vis...

Verslo klasė
2019.12.07
„Džokeris“: ne apie filmą, o apie mus Premium

Nepulsiu aiškinti, kaip staiga tapo priimtina, kad „Džokeris“ („Joker“) yra geriausias filmas per ilgus...

Verslo klasė
2019.12.07
Ar veido atpažinimo sistemos įtvirtins visuotinį mūsų sekimą? Premium

Veido atpažinimo technologija – vienas svarbiausių naujųjų išradimų, galinčių transformuoti ekonomikos...

Verslo klasė
2019.12.03
Kaip nugalėti baimę kalbėti viešai Premium

„Aš – ne aktorius“, – šis pasiteisinimas jus ramino ir saugojo nuo kalbėjimo viešai. Tačiau kartą atėjo...

Verslo klasė
2019.12.01
Filmas „Džokeris“: nebijokite, viskas bus blogai

Šiek tiek simptomiška, kodėl „Džokeris“ (2019 m.) sulaukė tiek daug išankstinio dėmesio Lietuvoje, ir vargu...

Verslo klasė
2019.11.30
Globalizacija išeina iš mados Premium

Įbedę akis į ekraną su bičiuliu inžinieriumi iš Vidurinių Rytų žiūrėjome, kaip ant platformų sinchroniškai...

Verslo klasė
2019.11.30
Naujas „Golf“: septintą kartą išvengta revoliucija Premium

Aštuntos kartos kompaktinis „Volkswagen“ hečbekas septintą kartą išvengė esminių permainų – iki šiol tokia jo...

Verslo klasė
2019.11.30
J. Vilpišauskaitė: ilgas kelias, sustojęs laikas Tušetijoje Premium

„Nereikia laukti mirties, kad pamatytum rojų, tereikia nuvažiuoti į Tušetiją“, – sako kartvelai apie tolimą...

Verslo klasė
2019.11.29
P. Jurkevičius: Mūsų skrandžiai? Literatūrinė-kulinarinė klastotė! Premium 1

Diskusija kaip diskusija... Iš pradžių – normaliai emocinga, pritvinkusi sąmojo, aitraus žurnalistinio...

Verslo klasė
2019.11.24
Atrasti milijoną: kai taupyti žalinga Premium

– Tai pats kvailiausias pasiūlymas, kurį man teko kada nors girdėti. Tu bent įsivaizduoji, kiek kainuoja...

Verslo klasė
2019.11.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau