Konferencijų salių trūkumas šokdina nuomos kainas

Gaivesnį gūsį ir sveikesnę konkurencinę aplinką, viliamasi, atneš būsimasis „Akropolis Vingis“, kuriame yra numatomas didelis, modernus konferencijų centras, tačiau jis – kol kas tik braižomas planuose.

Dar vienas taikinys šio verslo organizatorių akiratyje – vėlyvą rudenį duris atversiantis „Tech Zity Vilniaus“ konferencijų centras, kuris kuriasi šimtamilijoniniame technologijų miestelyje vietoj buvusios drabužių gamintojos „Lelija“.

Agnė Ranonytė, „Verslo žinių“ skyriaus „B2B renginiai“ vadovė, bene didžiausiu iššūkiu šiame segmente vadina tokių patalpų pasiūlą.

„Ši problema ypač opi yra sostinėje, kur renginių kasmet rengiama vis daugiau, o tokių erdvių skaičius plečiasi neadekvačiai lėtai, per metus pasipildo vos vienu kitu objektu“, – kalba A. Ranonytė.

Tai, pasak pašnekovės, sukuria erdvę kilti salių nuomos kainoms.

„Patalpų kokybė nesikeičia, tačiau kainos sostinėje kyla itin sparčiai, nors šildymo ar energetikos įkainiai tokiais tempais neauga. Dar viena problema – nors naujų konferencijų salių ir atsidaro, dažnai jos nėra pritaikytos renginiams. Laikomasi požiūrio – turiu patalpas, tad jas ir įrengiu pagal savo supratimą. Tiesa, jas vis tiek dažniausiai sėkmingai išnuomoja, nes erdvių renginiams tiesiog trūksta“, – konstatuoja A. Ranonytė.

„Tad tikrai laukiame planuojamo „Akropolio Vingio“, kur planuojamas ir funkcionalus konferencijų centras. Užtektų vieno didelio žaidėjo Vilniuje, ir viskas daugmaž stotų į savo vietas, susireguliuotų paklausa ir pasiūla“, – svarsto A. Ranonytė.

Pašnekovė skaičiuoja, kad kai kurių paklausiausių renginių salių nuomos kainos per metus sostinėje šoktelėjo net 25–30%.

Laiko veiksnys

Sandra Meškauskaitė-Stepšienė, „Delfi“ konferencijų verslo vadovė, kaip iššūkį šiam segmentui mini apskritai didėjančias kainas, net neišskirdama salių nuomos kaštų, nes, augant darbo užmokesčiui, jaučiasi kainų pokyčiai ir techninio aptarnavimo, ir maitinimo, ir kitose grandyse. 

„Tad nors konferencijų segmentą matome kaip augantį, bet taip pat ir turintį lubas dėl vidinės rinkos dydžio, konkurencijos platesnėje geografijoje“, – pažymi ji. 

A. Ranonytė komentuoja, kad nors konkurencija renginių segmente – nemenka, labiau yra konkuruojama ne vien su kitais jų rengėjais, o dėl dalyvių laiko: „Žmonių laikas yra esminis faktorius, visi turime tas pačias 24 valandas per parą, tad renginio tema, turinio unikalumas – svarbiausias raktas pasirinkimui.“

2024 m. VŽ organizavo 22 dideles konferencijas, šiemečiuose planuose – bent keliomis daugiau. Praėjusiais metais taip pat buvo organizuoti 162 mokymai, panašus skaičius planuojamas ir 2025-aisiais.

„Esame tarp didžiausių skirtingų formatų renginių organizatorių šalyje, kasmet bandome naujas temas, plečiame jų ratą, pavyzdžiui, pernai surengėme agroverslo forumą, skirtą žemės ūkio įmonėms, organizacijoms. Tai buvo labai sėkmingas renginys. Taip pat turėjome naują „Privačios skolos forumą“, skirtą visoms Baltijos šalims“, – vardija A. Ranonytė.

Šiemečiame VŽ renginių tinklelyje – taip pat nauji planai ir renginiai, tarp jų – ir apie dirbtinį intelektą bei verslų praktiką. Nauja konferencija rengiama ir viešajam sektoriui.

„Nešame tą konferencijų temų vėliavą į priekį, tačiau labai dažnai sulaukiame sekėjų – tik pabandžius naują temą, po kurio laiko su panašia tematika bei turiniu startuoja ir kiti. Žinoma, Lietuvos rinka maža, pranešėjai kartojasi, o tokia konkurencija turbūt yra bene kiekviename segmente“, – nusišypso A. Ranonytė.

Konsolidacija segmente

Augantį konferencijų segmentą lydi konsolidacija: pernai gruodį UAB „Delfi“ įsigijo „Ebit“ ir „HR savaitės“ konferencijas Lietuvoje ir Latvijoje iš Dainiaus Baltrušaičio, UAB „Confinn“ vadovo, ilgamečio šių konferencijų kūrėjo.

S. Meškauskaitė-Stepšienė, „Delfi“ konferencijų verslo vadovė, teigia, kad tvirtesnis žengimas į konferencijų rinką įmonei leidžia diversifikuoti pajamų šaltinius, o tai užtikrina tvaresnį įmonių augimą tiek „Delfi“ Lietuvoje, tiek visoje įmonių grupėje.

Savo ruožtu „Ekspress Grupp“ ateityje planuoja dar didesnę plėtrą konferencijų versle. Neseniai „Delfi Eesti“ įsigijo mokymų verslą Estijoje. 

„Dar 2019 m. įsigijome inovacijų ir progreso konferenciją „Login“, sulaukiančią didelio lankytojų skaičiaus tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio. Taip įgijome patirties organizuoti didelio masto konferencijas, be to, geriau supratome rinkos poreikius, ko reikia skirtingiems jos segmentams“, – pažymi S. Meškauskaitė-Stepšienė.

Pasak jos, ir „Ebit“, ir „HR savaitė“ – tai stiprūs, rinkoje vertinami prekių ženklai, tad dabar jų tikslas ne tik išsaugoti tai, ką jų sumanytojams pavyko sukurti, bet ir pritraukti naujų lankytojų, inovuoti ir atliepti besikeičiančius dalyvių poreikius.

Laikas parodys

A. Ranonytės teigimu, tas posūkis – įdomus, nes paminėti renginiai ilgus metus buvo puoselėti ir auginti D. Baltrušaičio, ir turbūt nebus lengva išlaikyti bei toliau auginti jų aurą, idėją, koncepciją.

„Pakeisti stiprios asmenybės charizmą, kuri aiškiai dominavo ir stovėjo už šių renginių, suteikti naują impulsą tam nebus paprasta, bet laikas parodys“, – svarsto A. Ranonytė. 

Savo ruožtu dalį verslo pardavęs D. Baltrušaitis pateikė paraišką registruoti prekių ženklą „#HR Week Europe“. 

„Turėdami nemenką organizavimo patirtį šiame segmente Lietuvoje ir Latvijoje, kviečiami partnerių, siekiame išplėsti konferencijų geografiją. Šiais arba kitais metais planuojame tokius renginius Varšuvoje, Stokholme, Lisabonoje ir Barselonoje“, – vardija D. Baltrušaitis.

Jis su komanda yra ir „Pardavimų formulės“, „Lietuvos verslo forumo“, diskusijų festivalio „Būtent!“ organizatorius, vedėjas.

Perliukų paieška

„Verslo konferencijų segmentas ypatingas tuo, kad jų lankytojai – itin išrankūs, kritiški, vartojantys daug informacijos, dalyvaujantys daugybėje renginių, keliantys viskam labai aukštus reikalavimus. Konkurencija šiame sektoriuje – intensyvi, tad kiekvieną kartą turi įrodyti, kad esi vertas skiriamo laiko ir pinigų“, – akcentuoja S. Meškauskaitė-Stepšienė.

Visi konferencijų organizatoriai suka galvas, kuo dar nustebinti publiką, kaip išsiskirti, kai, neslėpkime, net daugelis pranešėjų dažnai kartojasi, ypač jei apsiribojama Lietuvos rinka. Tad įtraukiantis turinys yra tikrai vienas didžiausių iššūkių konferencijų versle ir „perliukų“ paieška atima daug energijos ir kitų resursų, akcentuoja S. Meškauskaitė-Stepšienė.

Pasak jos, po pandemijos buvo šiek tiek nerimo, kad gal žmonės priprato viską žiūrėti „online“ ir tai apsunkins konferencijų organizavimą, bet pasirodė, kad yra atvirkščiai – žmonės buvo išsiilgę gyvo bendravimo ir greitai prisiminė, kad konferencijos – tai ne tik turinio gavimas iš pranešėjų, bet ir socialinių ryšių mezgimas, buvimas kartu. 

Pašnekovė įsitikinusi, kad konferencijų rinkos augimui įtakos turi ir didėjantis melagienų kiekis, mūsų „tolerancija“ dezinformacijai.

„Konferencijose matomi gyvi pranešėjai ir jų ekspertinės įžvalgos, įkvepiančios kalbos taps tuo, kuo tikrai tikėsime, ateisime pasitikrinti su „gyvais“ žmonėmis, ar mūsų socialinis burbulas yra tikras, ar ne. Nes kuo toliau, tuo labiau nebežinome, ar tikėti tuo, ką mus įkvepiantis autorius rodo per socialinių tinklų video, nes nebėra aišku, ar tai tikrai jis“, – problemą brėžia S. Meškauskaitė-Stepšienė.

Nauji projektai

Konferencijų salių erdves vėlyvą rudenį sostinėje papildys „Tech Zity Vilnius“. Naujai atgimusiame istoriniame pastate, buvusioje siuvykloje Naujamiestyje, kuri virsta didžiausiu Europoje technologijų ir kūrybinių industrijų miesteliu, bus trys konferencijų salės, įstiklinta oranžerija ir bendrosios erdvės, kuriose tilps iki 1.000 dalyvių, veiks 8-i restoranai, vardina Karolis Žukauskas, „Tech Zity“ komunikacijos vadovas.

Savo eilės laukia ir planuojamas „Akropolis Vingis“. Čia daugiau nei 10 ha teritorijos dalyje, kur iki 2000 m. veikė „Velgos“ gamykla, iškils naujas kvartalas su prekybos pastatais, 2.500 sėdimų vietų koncertų sale, konferencijų centru, biurų ir ilgalaikei gyvenamajai nuomai skirtų apartamentų pastatais, maisto hale.

Dominykas Mertinas, „Akropolis Group“ rinkodaros ir komunikacijos vadovas, VŽ teigia, kad šiuo metu yra laukiama statybas leidžiančio dokumento paskutiniam infrastruktūros gerinimo projektui šalia daugiafunkcio komplekso. 

Jį gavus, bus dėliojami tolesni projekto vystymo planai, įskaitant ir konferencijų centro planus, dar visų detalių neatskleidžia D. Mertinas.

Iki šiol be didesnių pokyčių

„Go Vilniaus“ Konferencijų biuro duomenimis, didžiausios sostinės viešbučių salės nekinta jau ne vienus metus. Pagrindinis konferencinis viešbutis Vilniuje jau daug metų yra „Radisson Blu Hotel Lietuva“, kuris turi 17 daugiafunkcių salių, didžiausioje jų telpa iki 700 dalyvių. 

Didesnį konferencijų centrą turi netoli Vilniaus įsikūręs „Vilnius Grand Resort“, jungiantis 22 tam skirtas erdves, o didžiausia salė gali priimti iki 900 dalyvių.

„Vilnius Park Plaza“ turi 9 konferencijų sales, kurių didžiausia – 410 vietų. Taip pat šiemet Vilniuje atsidarys naujas viešbutis „AC Hotel by Marriott“ konferencijų organizatoriams pasiūlysiantis 4 sales, kuriose sujungus tilps iki 400 dalyvių. Tokio pat dydžio salę turi ir viešbutis „Best Western Vilnius“.

Taip pat Vilniuje organizatorių laukia naujos arba dar neatrastos renginių vietos, tarp kurių – neseniai duris atvėrusi unikali vieta renginiams „Enefit arena powered by citywave“, kur yra salė, galinti priimti iki 500 dalyvių teatro stiliumi. Ne tik sporto renginiams, bet ir konferencijoms erdvių siūlo SEB arenos teniso kortai, čia gali tilpti apie 1.200 dalyvių, rodo „Go Vilniaus“ statistika.