Agresyvi „Temu“ strategija: nuo rinkodaros bumo iki pardavimų triukų 

„Financial Times“ šaltinių teigimu, svarstomos priemonės apima naują elektroninės prekybos platformų pajamų mokestį, taip pat administracinius mokesčius už kiekvieną prekę. Įvedus tokį mokestį, pigios kiniškos prekės taptų mažiau konkurencingos.

Institucijoms susirūpinimą kelia tai, kad per pastaruosius metus smarkiai išaugo internetinės prekybos, kurios metu iš esmės yra išvengiama ES muitinės patikrinimų, mastas. Dėl sparčiai didėjančių siuntų kiekių ir fakto, kad jei jos neviršija 150 Eur ribos, nuo kurios taikomi muito mokesčiai, dauguma siuntų netikrinamos, didėja pavojingų prekių, pavyzdžiui, žaislų, elektros prekių, kosmetikos, suklastotų gaminių importas.

Marošas Šefčovičius, EK prekybos ir ekonomikos komisaras, skaičiuoja, kad šiais metais į ES bus atgabenta apie 4 mlrd. mažos vertės siuntinių, o tai yra beveik trigubai daugiau nei 2022-aisiais.

Tad ES akiratyje – ir muitų reforma, kurioje numatoma panaikinti 150 Eur vertės ribą, iki kurios siuntos neapmokestinamos muitais. Šio žingsnio taip pat imasi ir JAV, nurodoma  ft.com. 

Estijos nerimas

„Aripaev“ taip pat skelbia, kad masinis pigių „Temu“ prekių antplūdis į Estiją sėja nerimą ir jungia įspėjamąsias lemputes vietos e. prekybininkams.

Tonu Vaatas, Estijos elektroninės prekybos asociacijos vadovas, spartų „Temu“ augimą Senajame žemyne vadina sąmoningu Europos užkariavimu.

Atrodo, kad ieškodami pigesnių prekių žmonės vis dažniau užsako jų tiesiai iš Kinijos e. platformų, o ne iš Estijos mažmenininkų. Siuntų bendrovės „Omniva“ duomenimis, šiuo metu apie 15% visų Estijos siuntų siunčiama iš Azijos, ir ši dalis pastaraisiais metais didėja, fiksuoja „Aripaev“.

„Temu“ augimo pagrindas – labai agresyvi reklamos strategija, kuriai negali prilygti kiti e. prekybininkai skirtingose šalyje, pažymi T. Vaatas. Pavyzdžiui, „Google“ paieškoje suvedus daugelį populiarių estiškų raktažodžių, „Temu“ produktai yra matomi paieškos rezultatų viršuje, nes Kinijos e. prekybininkė perka mokamas aukštesnes pozicijas paieškoje. Tai matome ir Lietuvoje – suvedus ne vieną raktažodį „Temu“ taip pat rikiuojasi tarp pirmųjų paieškos pozicijų. 

„The Wall Street Journal“ skelbė, kad 2023-iaisiais „Temu“ išleido beveik 2 mlrd. USD reklamai „Facebook“ ir „Instagram“, o kartu tapo didžiausia reklamos užsakove „Meta“ platformoje, taip pat „Temu“ pateko tarp penkių didžiausių „Google“ reklamos pirkėjų.

Tiesa, tuokart, pasirodžius publikacijai, „Temu“ atstovas spaudai paneigė informaciją apie 2 mlrd. USD, tačiau neatskleidė e. prekybininkės reklamos biudžetų. Bet jo dydį ir e. prekybininkės ambicijas Europoje ir JAV gerai iliustruoja faktas, kad „Temu“ buvo tarp šiemečio „Super Bowl“ reklamdavių, o šiame renginyje reklamos sekundės kainuoja brangiausiai.  

Priežiūros spragos 

T. Vaatas Estijoje akcentuoja ne tik spartų Kinijos e. platformų šuolį, agresyvią rinkodarą, tačiau ir faktą, kad ne visada tarptautinės platformos paiso galiojančių taisyklių, duomenų apsaugos.

„Pavyzdžiui, nors Estijos e. prekybininkai turi skelbti kainą su nuolaida nuo mažiausios per pastarąsias 30 dienų, „Temu“, regis, tokių taisyklių nesilaiko. Vartotojų apsauga nebegalioja, kai kalbama apie didžiąsias Kinijos e. parduotuves“, – stebisi T. Vaatas.

Su tuo sutinka ir Marius Butauskas, e. prekybos platformos „Varle.lt“ įkūrėjas.

„Dėl jų verslo etikos ir agresyvios strategijos žiniasklaidoje mirga įvairių istorijų. Atrodo, kad jei tai būtų Lietuvoje registruota įmonė, vargu ar tokios jų taikomos rinkodaros gudrybės neatsidurtų tarnybų akiratyje ir jų nelydėtų baudos. Tai lyg kazino ir internetinė parduotuvė viename, galybė klausimų kyla dėl duomenų saugumo, jų veiklos metodų, kaip yra skatinami pardavimai, ir panašiai“, – kalba M. Butauskas.

Pasak pašnekovo, akivaizdu, kad „Temu“ dirba profesionaliai, naudoja psichologinius triukus, kurie padeda parduoti daugiau.

„Jei trumpai, daro tai, kas kitiems žaidėjams nėra leidžiama ir ko normalus verslas nedaro. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba jų neseka, tačiau jei paklaustume kurjerių, tai „Temu“ jau turbūt lenkia siuntų kiekiu „Pigu“ ir „Varlę“ kartu sudėjus. Tad kur lieka mokesčiai“, – retoriškai klausia M. Butauskas.

Kartu jis pabrėžia, kad patys jų nelabai jaučia kaip konkurentų, tačiau visai e. prekybai „Temu“ ir panašios platformos kelia nemažai iššūkių.

„Mes labiau orientuojamės į žinomų prekių ženklų, elektronikos gaminių pardavimus. Tokias prekes žmonės atsargiau ir kruopščiau renkasi, o „Temu“ dominuoja įvairiausios pigios prekės. Tačiau tie, kas prekiauja vaikų prekėmis, gyvūnų aksesuarais ar namų dekoru, neabejotinai jaučia „Temu“ konkurenciją“, – kalba M. Butauskas.

Agresyvi rinkodara

Pasak M. Butausko, rinkodara yra ta dalis, kur labiausiai juos jaučia kaip konkurentus. 

„Temu“ ateina visur, taip pat į Lietuvą, su didžiuliais reklamos biudžetais, perka mokamas pozicijas „Google“, socialiniuose tinkluose, kainų lygis auga, o paskui visi dalyvaudami aukcionuose, pirkdami raktažodžius ir esame priversti mokėti daugiau“, – akcentuoja M. Butauskas.

Vytautas Romeika, „Pigu.lt“ rinkodaros direktorius, pabrėžia, kad vietos rinkos edukavimas pirkti internetu didele dalimi buvo daromas jų, t. y. vietos žaidėjų, investicijomis į skaitmeninę rinkodarą. 

„O dabar matome, kad „Temu“ ima naudotis šiomis investicijomis ir tampa labai agresyvūs būtent šioje rinkodaros sferoje. Jų išlaidos klientų pritraukimui nuolat didėja, taip augindamos ir vietos e. parduotuvių išlaidas“, – pabrėžia V. Romeika.

Pasak jo, pagrindinis faktorius, leidžiantis „Pigu“ platformai sėkmingai konkuruoti su „Temu“, išlieka patikimumas. 

„Matome, kad nors ši platforma ima tapti pigesnių, „nepagrindinių prekių“ pirkimo vieta, norėdami įsigyti patikimų prekių ženklų, brangesnių, reikšmingų prekių pirkėjai renkasi vietos prekybininkus. Pirkėjai vertina įsipareigojimą prekiauti tik sertifikuota, originalia produkcija ir to reikalauti ir iš kitų jų platformoje veikiančių pardavėjų, garantuoti visą popardaviminę kelionę“, – skirtumus brėžia V. Romeika.

Paieškoje dominuoja antrus metus

Apie didėjančią „Temu“ įtaką Lietuvoje signalizuoja ir paieškų rezultatai.

Vakar „Google“ paskelbtame tendencingiausių 2024 m. paieškų sąraše (šie sąrašai kasmet atspindi visuomenei svarbiausius įvykius, aktualijas, asmenybes ar kitus dalykus, kurie per paskutinius metus žmonėms buvo svarbiausi) „Temu“ populiarumą išlaiko antrus metus iš eilės: šiemet rikiuojasi pirmoje vietoje, 2023 m. buvo trečia.

Vis labiau akiratyje

VŽ taip pat skelbė, kad spalio pabaigoje oficialų Kinijos internetinės prekybos platformos „Temu“ tyrimą pradėjo Europos Komisija.

Tyrimas pradėtas, nes kilo įtarimų, kad e. prekybininkė nepakankamai stengiasi užkirsti kelią neteisėtų prekių pardavimui, pavyzdžiui, ji nustatė netikrų nuolaidų, suklastotų atsiliepimų, klaidinančios informacijos apie vartotojų teises ir spaudimą vartotojams, teigiant, kad prekės baigsis arba kad jos parduodamos ribotą laiką. 

Tyrimas yra pradėtas remiantis Skaitmeninių paslaugų aktu (angl. Digital Services Act, DSA), kuriuo didžiausios pasaulio technologijų įmonės yra įpareigojamos dėti daugiau pastangų, kad apsaugotų Europos vartotojus internete.

Savo ruožtu „Temu“ tikina bendradarbiausianti su tyrimą atliekančia Europos Komisija.