Optimistiniai prekybininkų lūkesčiai: planuoja iki 20% apyvartų šuolius

Skirtingų segmentų prekybininkai prasidėjusį kalėdinės prekybos sezoną vertina gana palankiai ir neabejoja, kad rezultatai bus geresni nei praėjusiais metais.

Aris Azguridis, premium prekių supermarketo „Assorti“ komercijos direktorius, skaičiuoja, kad visus šiuos metus „Assorti“ parduotuvių apyvartos augo apie 30%, todėl yra pagrindo tikėtis, kad ir kalėdinė prekyba bus bent 20% sėkmingesnė nei praeitais metais.

Lina Jakimova, bendrovės „C&D Style“, valdančios to paties pavadinimo ir „L'Occitane“ prekių ženklo parduotuves, vadovė, akcentuoja, kad būtent šis metų laikas abiem prekių ženklams yra ypač svarbus: įprastai parduodama apie 2,5 karto daugiau gaminių nei kitais mėnesiais.

„L’Occitane“ salonuose natūralios kosmetikos priemonės dažniausiai perkamos dovanoms, o „C&D Style“ namų dekoro ir dovanų salonuose įsigyjama ne tik dovanų, bet ir aksesuarų savo namams puošti, šventiniam stalui serviruoti.

„Jau dabar pastebime tendenciją, kad vieno apsipirkimo metu klientai išleidžia apie 15% daugiau nei 2023 m. Prognozuojame, kad sezono rezultatas turėtų būti 10% geresnis nei pernai“, – sako L. Jakimova.

Irina Gromovienė, Lenkijos kapitalo drabužių prekybininkės „LPP Lithuania“ (prekių ženklai „Sinsay“, „Reserved“, „Cropp“, „House“ ir „Mohito“) generalinė direktorė, kalėdinės prekybos laikotarpiu tikisi maždaug 15% pardavimų augimo, palyginti su 2023 m.

„Šis optimistiškas lūkestis grindžiamas augančiu vartotojų susidomėjimu ir papildytu asortimentu. Didiname atsargų lygį, plečiame parduotuvių tinklą. Iki Kalėdų planuojame atidaryti naujas „Sinsay“ parduotuves Vilniuje (BIG), Klaipėdoje („Akropolis“) ir Salininkuose“, – vardija I. Gromovienė.

Bernardas Tautkus, UAB „Bio sala“, valdančios „Livin“ parduotuvių tinklą, direktorius, irgi dalijasi gana optimistiniais lūkesčiais: šį gruodį planuojamos 15% didesnės pardavimo pajamos nei pernai tą patį mėnesį.

Taip pat ir Indrė Škensbergaitė-Gedminė, „Ermitažo“ Pardavimų ir rinkodaros skyriaus direktorė, prognozuoja, kad šiais metais kalėdinės prekybos pardavimai augs apie 15%. Iki šios dienos kalėdinių prekių pardavimai išaugo apie 25%, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

„Pigu.lt“ trijose Baltijos šalyse ir Suomijoje irgi tikisi mažiausiai 15% didesnių pajamų nei pernai. Atsargias prognozes lemia išaugusi konkurencija e. prekybos sektoriuje ir sulėtėjusi Estijos ekonomika, VŽ informavo bendrovė. Tuo metu „Varle.lt“ numano, kad pardavimai šį sezoną gali šoktelėti ir 25%.

Atsargų lygis stabilus

Ruošdamiesi svarbiausiam metų laikotarpiui, prekybininkai gerokai iš anksto formavo asortimentą, kai kurios prekės sandėlius pasiekė dar vasarą. Bendra tendencija – atsargų lygis kiek didesnis nei pernai, atitinkantis numatytą pardavimų augimo prognozę.

A. Azguridžio teigimu, bendrai šiam sezonui numatytos 20% didesnės atsargos, tačiau kol kas visos užsakytos prekės sandėlių nepasiekė, maisto prekės, ypač švieži produktai, kaip ir planuota, atkeliauja paties piko metu.

L. Jakimova pasakoja, kad „C&D Style“ ir „L‘Occitane“ kalėdinio laikotarpio atsargas pradėjo ruošti vasaros pabaigoje – didžioji dalis prekių sandėlius pasiekė rugpjūtį–rugsėjį.

„Kadangi prognozuojame didesnes apyvartas, turėjome atitinkamai pasiruošti atsargas“, – teigia vadovė.

B. Tautkus akcentuoja, kad atsargų lygį visuomet stengiamasi palaikyti optimalų. Panašiai situaciją apibūdina ir „Topo centro“ vadovybė – atsargų lygis panašus kaip pernai, didžioji dalis prekių jau yra įmonės ir partnerių sandėliuose.

„Ermitažas“ kalėdinių prekių atsargas šiems metams didino apie 10%, jau dabar kai kuriose parduotuvėse išparduotos populiariausios kalėdinės prekės.

Atitinka sezono poreikius

Rimantas Perveneckas, „Aprangos“ grupės vadovas, pažymi, kad prekybos drabužiais sektorius yra menkai paveikus kalėdiniam ar tiesiog švenčių laikotarpiui. Tai yra vartotojai dažniausiai atsinaujina pagal poreikį, ar tai būtų susiję su sezonais, ar tiesiog orų pokyčiais.

„Žinoma, įtakos turi renginiai ar kitos šventės, nes daugėja norinčių pasipuošti, todėl džiaugiamės, kad nėra jokių indikacijų apie galimus ribojimus ar draudimus. Vertinant apskritai, kalėdinio laikotarpio prekybos drabužių prekybininkai neišskiria kaip ypatingo“, – komentuoja R. Perveneckas.

Jo teigimu, šiltesnis spalis ir vėluojanti žiema turėjo įtakos atsargų rodikliui, šiuo metu turima pasiūla atitinka sezono poreikius.

„Tikimės, kad ir toliau išliks šventinių drabužių pardavimų augimas. Be abejo, ir sezoninių drabužių – šiltų paltų, striukių“, – teigia R. Perveneckas.

Išjudino nuolaidų akcijos

Donato Zalobaičio, „Topo centro“ generalinio direktoriaus, požiūriu, kalėdinę prekybą tradiciškai išjudino išpardavimų periodas, tačiau didžiausio intensyvumo tikimasi gruodį.

„Iš anksto kalėdinėmis dovanomis besirūpinančių žmonių skaičius, palyginti su praėjusias metais, nėra labai pasikeitęs. Nuosekliai auga klientų srautai ir fizinėse parduotuvėse, ir elektroninėje parduotuvėje. Apskritai šiemet planuojame nuosaikų kalėdinės prekybos augimą“, – komentuoja D. Zalobaitis.  

Indrė Trakimaitė–Šeškuvienė, „Maxima LT“ komunikacijos vadovė, pažymi, kad lapkritį pirkėjai buvo kviečiami į didžiąsias nuolaidų dienas – pirkdami daugiau nei du vienetus ne maisto prekių, jų galėjo įsigyti perpus pigiau. 

„Šios akcijos metu parduotuvėse pirkėjai šluote šlavė viską, kas tinka dovanoms – knygas, žaislus, indus, žvakes, namų kvapus ir kitas buitinės pramonės prekes. Šios akcijos rezultatai – rekordiniai palyginti su anksčiau buvusiomis“, – sako I. Trakimaitė.

Priklausys nuo segmento

Aleksandras Izgorodinas, „Citadele“ banko ekonomistas, Lietuvos mažmeninės prekybos sektorius skirsto į stiprius, kurių siūlomų prekių vartojimas, tikėtina, augs; ir į silpnus, kur vartojimas kris. Taigi, ir atskirų įmonių kalėdinės prekybos rezultatai bus labai nevienodi, mano pašnekovas.

Prie stipriųjų ekonomistas priskiria kosmetikos, kompiuterių ir programinės įrangos, kilimų ir grindų, sporto įrangos, žaidimų ir žaislų, laikrodžių ir juvelyrikos sektorius, kuriems prognozuojami ne tik puikūs kalėdinės prekybos rezultatai, bet ir apskritai bendro vartojimo suaktyvėjimas.

Valstybės duomenų agentūros duomenys ir banko skaičiavimai rodo, kad, pasibaigus pandemijos suvaržymams, kosmetikos pardavimai Lietuvoje šoko į viršų ir šiuo metu yra ties istoriniu maksimumu – išaugo 1,6 karto. Nuo 2023 m. rudens stebimas laipsniškas kosmetikos pardavimų apimties stiprėjimas ir manoma, kad, mažėjant palūkanoms ir atsigavus gyventojų perkamajai galiai, šiam segmentui laikotarpis bus palankus.

Žaidimų ir žaislų pardavimai pastaruoju metu demonstruoja augimą, kuris prasidėjo 2023 m. pabaigoje: nuo to laikotarpio iki dabar žaislų pardavimai Lietuvoje išaugo 2,8 karto, pažymi A. Izgorodinas.

Laikrodžių, papuošalų ir juvelyrikos sektorius – dar vienas aiškus laimėtojas iš gyventojų perkamosios galios atsigavimo bei palūkanų karpymo ciklo: nuo piko 2022 m. balandį šio segmento pardavimai pasiekė minimumą po metų ir nukrito 23%, tačiau nuo minėto minimumo pardavimai jau spėjo padidėti 20%. Pardavimų dinamika laikrodžių ir juvelyrikos segmente yra aiški – pardavimai toliau stiprės.

Kompiuterių ir programinės įrangos pardavimai nuo minimumo, kuris buvo pasiektas 2023 m. gegužę, jau pakilo 5% ir stabiliai nuosaikiai auga.

Kilimų, sienų ir grindų dangų sektorius jau fiksuoja pardavimų atsigavimą: nuo minimumo, kuris buvo pasiektas 2023 m. kovą, šio segmento pardavimai išaugo 27%. Bazinių palūkanų mažinimo ciklas jau išjudino Lietuvos būsto paskolų ir NT pardavimų statistiką, tad, A. Izgorodino požiūriu, ir šio sektoriaus pardavimai gali dar sustiprėti.

Tačiau, kaip visada, šalia laimėtojų yra ir pralaimėtojų – prie silpnų mažmeninės prekybos sektorių „Citadele“ priskiria maisto mažmeninę prekybą, restoranų sektorių, garso ir vaizdo, elektrinių buitinių aparatų, metalo dirbinių, dažų, stiklo, telekomunikacijų įrangos, naudotų daiktų mažmeninės prekybos segmentus.

Visgi patys maisto prekybininkai tikisi, kad šventinis stalas nebus kuklesnis, pavyzdžiui, „Maxima“ ir „Iki“ tikisi didinti pardavimus.

SEB: realu tikėtis augimo

Tadas Povilauskas, SEB ekonomistas, VŽ sako, kad kalėdinės prekybos apyvarta eurais lapkritį ir gruodį turėtų būti 6–7% didesnė, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, t. y. metinis pokytis neturėtų būti mažesnis, negu matėme rugsėjį ir spalį.

Metinis vidutinio darbo užmokesčio ar pensijos pokytis liks arti 10% paskutinį 2024 m. ketvirtį, todėl bus finansinių galimybių daugiau išleisti negu prieš metus, sako jis.

„Juo labiau kad ir vartotojų lūkesčiai yra istoriškai labai aukšti, jau aiškesnė situacija dėl kitų metų – jeigu bus patvirtinti valstybės ir „Sodros“ biudžetai, vidutinė senatvės pensija kitąmet augs bent 12%, didės vaiko pinigai, jau aišku, kad minimali mėnesio alga didės 12%, beveik dešimtadaliu augs valstybės sektoriaus darbuotojų alga“, – vardija T. Povilauskas.

Beje, anot jo, prasidėjęs šaltasis metų laikas kol kas negąsdina šilumos, elektros energijos, gamtinių dujų kainomis, o EURIBOR palūkanų normos toliau sparčiai mažėja, ir namų ūkiai, turintys paskolų, gali planuotis mažesnes palūkanų išlaidas.

„Iš tų veiksnių, kurie gali lemti gyventojų atsargumą, manau, yra geopolitinė padėtis. Tai, kas darosi Ukrainoje, kokias turime hibridines atakas mūsų regione, ką kalba išrinktasis JAV prezidentas D. Trumpas, gali kelti nerimą. Dar vienas stabdantis veiksnys galėtų būti gausėjančios kalbos apie mokestinius naujos valdžios pokyčius kitąmet, bet veikiausiai pačios naujos koalicijos tikslas bus prieš Kalėdas apie galimus mokesčių pokyčius kalbėti kuo mažiau“, – sako T. Povilauskas.