Lietuvių kalbos sudėtingumas riboja virtualių asistentų plėtrą

Albert Gea („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Skaitmeninių pokalbių programėlių diegimas Lietuvoje, priešingai nei didžiosiose Vakarų šalyse, įsisiūbuoja lėtai ir tai daugiau lemia ne maža mūsų rinka, bet lietuvių kalbos sudėtingumas, kai tas pats žodis tekstinėje žinutėje gali būti rašomas keliais skirtingais būdais.

Jurgis Gylys, „NFQ Technologies“ verslo skaitmenizavimo vadovas, VŽ sako, kad iš principo robotizuoti pokalbių sprendimai yra puikus produktas, kai reikia suvaldyti didelį užklausų srautą, kai yra atsikartojantys tipiniai atsakymai, didėja poreikis taupyti žmogiškuosius išteklius. Tačiau jie turi ir tam tikrų apribojimų, kurie kertasi su verslo tikslais kurti teigiamą vartotojų patirtį. Lietuvoje robotizuoti pokalbiai nėra labai populiarūs kaip ir daugelyje kitų, mažesnių šalių.

„Lietuvių šnekamoje kalboje atsiranda tokios plonybės, kaip skirtingas to paties žodžio rašymas tekstinėje žinutėje, pavyzdžiui, žodį „švelnus“ galima parašyti: švelnus, svelnus, shvelnus, ką jau kalbėti apie žargono „svlnus“ ir panašiai. Susidaro užburtas ratas: daug subtilybių, menkas naudojimas, tad sprendimą sunku plėtoti ir tobulinti, o netobulas sukuria labai neigiamą vartotojų patirtį“, – komentuoja ekspertas.