Pandemija augina bekontakčių atsiskaitymų statistiką

Pastarąjį pusmetį augantį Lietuvos gyventojų poreikį apsipirkti be kontakto jaučia ne tik savitarnos kasas plečiantys prekybos tinklai ir siuntų bendrovės, bet ir degalinių operatoriai. Spalį atlikto tyrimo duomenimis, COVID-19 pandemijos paskatinti vartotojai atsisako grynųjų pinigų ir renkasi naujus mokėjimo būdus.

Kaip rodo tyrimų bendrovės „IntraResearch“ apklausa, prasidėjus pasaulinei pandemijai trečdalis Lietuvos gyventojų fizinėse prekybos vietose lankosi rečiau arba išvis nebesilanko (35%), kas ketvirtas pradėjo arba ėmė dažniau pirkti be kontakto – internetu (26%) ar naudojantis savitarna (25%), planuoti pirkinius (27%) ir atsiskaityti ne grynaisiais pinigais (28%).

Tyrimas rodo, kad beveik 9 iš 10 Lietuvos gyventojų yra linkę naudotis savitarnos paslaugomis, o kas ketvirtas vartotojas pripažįsta dažniau šį būdą pradėjęs rinktis per COVID-19 pandemiją.

Savitarna pasirenkama labiausiai dėl sutaupomo laiko (59%), paprasto ir patogaus apmokėjimo (45%), dalis gyventojų ją laiko higieniškesniu apsipirkimo būdu (14%) ar ja naudojasi vengdami kontakto su personalu kasoje (14%).

Degalinėse daugiau nei ketvirtadalis vairuojančiu?jų rečiau arba išvis nebeatsiskaito grynaisiais (27%), o 9% vairuotojų mažiau arba išvis nebemoka už degalus fizinėse degalinių kasose.

Apmokėti už degalus kolonėlės savitarnoje yra linkę 6 iš 10 apklaustų vairuotojų, iš kurių 11% atsiskaityti už degalus savitarnoje dažniau pradėjo būtent pandemijos metu, rodo degalinių tinklo „Neste Lietuva“ užsakymu atlikta „IntraResearch“ apklausa.

Alternatyva kortelių prikimštai piniginei

Atsiskaityti mobiliosiomis programėlėmis yra linkę 4 iš 10 gyventojų, o 12% respondentų dažniau šį atsiskaitymo būdą rinkosi COVID-19 pandemijos metu.

Dar didesnis programėlių naudojimo potencialas tarp jauniausiu?ju? iki 24 m. respondentų – beveik ketvirtadalis jų programėle telefone dažniau atsiskaitė būtent per pandemiją.

Dažniausiai apklausti vartotojai tokiu būdu atsiskaito maisto prekių parduotuvėse (48%) ir degalinėse (38%), kiek rečiau – už energetikos (31%), transporto (29%), maisto pristatymo (25%) ar taksi (24%) paslaugas.

Degalinėse COVID-19 pandemija taip pat pakoregavo Lietuvos vairuotojų įpročius: ketvirtadalis dažniau mokėjo kortele bekontakčiu būdu, kas trečias buvo linkęs atsiskaityti mobiliąja programėle.

„Patogus ir greitas apmokėjimas vartotojams tampa vis aktualesnis, o šiemet ypač išaugo ir saugos bei higienos veiksnių svarba. Siekdami pasiūlyti klientams patogų, fizinį kontaktą mažinantį ir aplinkai draugišką atsiskaitymo už paslaugas būdą, įdiegėme mobiliąją programėlę“, – išplatintame pranešime pažymi Markus Lindkvistas, „Neste Lietuva“ vadovas.

Jis svarsto, kad alternatyva rinktis pasinaudoti nuolaidomis mobiliajame telefone ilgainiui leis įmonei atsisakyti plastikinių nuolaidų kortelių ir taip prisidėti prie tvaresnių sprendimų plėtros ir saugoti aplinką.

Iš bankomatų – mažiau grynųjų

VŽ neseniai rašė, kad Lietuvos banko duomenimis, karantino metu, 2020 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesnių metų atitinkamu ketvirčiu, atsiskaitymų naudojantis Bank link paslauga skaičius buvo 51% didesnis, o mokėjimo kortelėmis atsiskaitymo internetu operacijų skaičius išaugo 125%.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, šių metų antrąjį ketvirtį, lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai, bankomatuose išsiimta 2 mlrd. Eur grynaisiais – 20% mažiau nei pernai.

Ekspertai tai sieja ne tik su dėsningomis elektroninių įrankių populiarumo tendencijomis, bet ir su šiais metais vartotojų įpročius įvairiose srityse pakoregavusia koronaviruso pandemija.

Plačiau skaitykite čia.