H&M ženklas „Cos“ pristato drabužių iš antrų rankų platformą
„Resell“ platformoje galima prekiauti „Cos“ drabužiais, sumokėjus „Cos“ 10% mokestį ir pačiam pasirūpinus prekės pristatymu klientui.
Tokiu būdu H&M atsiduria greta kitų, sparčiai populiarėjančių platformų, prekiaujančių drabužiais iš antrų rankų, tokių kaip „Vinted“ ir „The RealReal“.
Naująją „Resell“ platformą planuojama paleisti pirmiausia šį mėnesį Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje, o iki metų pabaigos ji veiks daugelyje pasaulio šalių, informuoja bendrovė.
Švedų bendrovė H&M vis daugiau investuoja į dėvėtų drabužių projektus, prisidėdama prie dėvėtų drabužių „butikų“ veiklos, taip pat per savo naujos koncepcijos „Afound“ parduotuves, kuriose yra dėvėtų drabužių skyriai, tapdama dėvėtų drabužių platformų dalininke. Praėjusiais metais H&M įsigijo 70% švedų dėvėtų drabužių platformos „Sellpy“ akcijų.
Iki 2030 m. H&M yra įsipareigojusi naudoti tik perdirbtus ir tvarius audinius.
„GlobalData“ duomenimis, dėvėtų drabužių prekyba tampa reikšmingu verslu: iki 2023 m. tokiu būdu perkamų daiktų turėtų padvigubėti ir bendra pasaulinė dėvėtų drabužių rinka pasieks 43 mlrd. Eur.
Nauja tendencija
VŽ rašė, kad Žemės planeta tėra viena, tačiau iki 2050 m. pasaulio vartojimas bus tokio masto, tarsi jos būtų trys. Išsivysčiusiose šalyse tampa madinga vartoti atsakingai, o Švedijoje pasiteisino prekybos centras, kuriame 13 operatorių siūlo skirtingas prekes iš antrų rankų. Lietuvoje, anot ekspertų, kalbant apie brangesnio segmento prekes, naudotų daiktų pirkimo tendenciją skatina jaunoji karta, kuriai artima dalijimosi ekonomika.
Guinnesso rekordų knygoje atsirado naujas įrašas, kuriame pasižymėjo Švedijos miestas Eskilstiuna, turintis 100.000 gyventojų ir išsidėstęs 100 km nuo Stokholmo. O įrašo priežastis – prieš pusantrų metų čia atidarytas prekybos centras „ReTuna“, kuriame visos prekės yra ne naujos, bet „pataisytos, perdarytos, atkurtos“. 5.000 kv. m ploto prekybos centre veikia 13 operatorių, jame dirba 50–65 žmonės. Prekiaujama čia daug kuo: baldais, drabužiais, gėlėmis, sporto reikmenimis, statybos įrankiais, dizaino gaminiais iš perdirbtų daiktų. Per metus šiame prekybos centre apsilankančių pirkėjų skaičius siekia 250.000–300.000 ir, tikimasi, kad jų vis daugės, nes Švedijoje tokios koncepcijos parduotuvės populiarėja.
Eskilstiuna dar 1990 m. pasitvirtino ekologija grįstą miesto strategiją. Čia įrengtas modernus atliekų rūšiavimo ir perdirbimo centras, kuriame beveik visos atliekos perdirbamos į energiją. Jimmy Janssonas, miesto meras, sako, kad bendromis pastangomis su visa bendruomene siekiama, kad tai būtų modernus industrinis miestas, kuriame kiekvienas prisiima atsakomybę už savo veiklą. Neįprastasis PC padeda žengti dar vieną žingsnį į priekį, siekiant savo tikslo tapti ekologijos pavyzdžiu 2045 m.
Taip pat VŽ rašė, kad pandemija ir su ja atėjęs dar vienas priminimas apie mūsų egzistavimo trapumą šiame besaikio vartojimo pasaulyje padidino tvaraus vartojimo ir gyvenimo būdo šalininkų gretas. Tai, kaip ir bet kokie kiti pokyčiai, uždega raudoną lemputę kai kuriems rinkos senbuviams, bet drauge atveria naujų galimybių ateities verslams.
