ES atmeta Vengrijos ir Slovakijos priekaištus dėl esą blokuojamo naftos tranzito

Ketvirtadienį Valdis Dombrovskis, Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotojas, pranešė Vengrijai ir Slovakijai, kad birželį Ukrainos įvestos sankcijos „Lukoil“ nedaro poveikio tranzito operacijoms, kurias prekybos nafta bendrovės vykdo naftotiekiu „Družba“ – tol, kol „Lukoil“ nėra formali žaliavos savininkė.
Pasak dviejų su šiuo klausimu susipažinusių asmenų, komentavusių „Bloomberg“, Ukraina sandoriuose dalyvaujančias prekybos įmones laiko naftos savininkėmis. Viena iš tokių bendrovių yra „Lukoil“ priklausanti „Litasco SA“. Kitos bendrovės yra „Tatneft-Europe AG“, „Blackford Corporation Ltd.“ ir „Normeston Trading SA“.
Tarasas Kačka, Ukrainos ekonomikos ministro pavaduotojas, „Bloomberg“ sakė, kad „Litasco“ Kyjivo sankcijos netaikomos.
Agentūros šaltinių teigimu, liepą planuotas tiekimas į Vengriją ir Slovakiją, kur „Litasco“ buvo nurodytas kaip savininkas, buvo atšauktas iš Rusijos pusės.
Prašydama skubių konsultacijų, Vengrija taip pat grasino užblokuoti ES kompensacines išmokas valstybėms narėms, perdavusioms Ukrainai ginkluotę, kol Kyjivas neleis tranzitu gabenti naftos iš „Lukoil“ per savo teritoriją.
„Kol Ukraina neišsprendžia šio klausimo, visi turėtų pamiršti apie 6,5 mlrd. Eur Europos taikos priemonės kompensacijos išmokėjimą už ginklų perdavimą“, – „Reuters“ sakė Peteris Szijjartas, Vengrijos užsienio reikalų ministras.
Vengrija per pietinę „Družbos“ atšaką iš „Lukoil“ kasmet gauna 2 mln. metrinių tonų naftos, t. y., maždaug trečdalį viso naftos importo.
Nors ES taiko sankcijas rusiškai naftai, šioms šalims padarytos išimtys, kad jos turėtų daugiau laiko pereiti prie alternatyvių tiekimo šaltinių.
Tačiau, Eurostato duomenimis, Budapešto priklausomybė nuo rusiškos naftos praėjusiais metais, palyginti su 2021 m., padidėjo. Briuselis toliau ragina valstybes mažinti priklausomybę nuo rusiškų žaliavų.
Viktoras Orbanas, Vengrijos premjeras, palaiko artimus ryšius su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu ir nuolat kritikuoja Europos finansinę ir karinę paramą Kyjivui, tvirtindamas, kad ES vykdo „karinę politiką“.
Jis ne kartą stabdė Briuselio pastangas nubausti Kremlių ir padėti Ukrainai kovoti su įsiveržusiomis pajėgomis. Tačiau po jo nesankcionuoto vizito į Maskvą esą ES vardu politikas supykdė Europos lyderius, kurie užkulisiuose svarsto, kaip būtų galima nubausti V. Orbaną.