„Litgrid“: per 10 metų elektros vartojimas dvigubės, operatorės investicijos sieks 2,3 mlrd. Eur
Iš viso tinklo patikimumui ir saugumui užtikrinti „Litgrid“ ketina skirti daugiau nei 2 mlrd. Eur, skelbia operatorė.
Jos analitikų analitikų vertinimu, 2033-aisiais bendras Lietuvos elektros energijos suvartojimas pasieks 27,5 TWh, palyginti praėjusiais metais bendras elektros suvartojimas Lietuvoje siekė 11,85 TWh.
Naujausiais duomenimis grįsta prognozė yra gerokai ambicingesnė nei skelbta prieš du metus. Trečdaliu didesnį bendrą elektros energijos suvartojimą rodantys skaičiavimai atnaujinti įvertinus naujoje nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje numatomus tikslus ir priemones, Europos žaliojo kurso veiksmus ir pastaraisiais metais stebimą Lietuvos gyventojų ir verslo perėjimą prie elektros energija grįstų sprendimų.
Didžiausią elektros energijos poreikio augimą per ateinantį dešimtmetį lems numatoma vandenilio elektrolizės plėtra, transporto sektoriaus elektrifikacija, įskaitant geležinkelio linijų elektrifikavimo siekius, ir šilumos siurblių skaičiaus didėjimas.
Vienas pagrindinių dešimties metų plano tikslų yra įgyvendinti Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais, ji numatyta 2025 m. vasarį.
„Prisijungdami prie kontinentinės Europos tinklų perimsime pagrindinio elektros sistemos parametro – dažnio – valdymą į savo rankas. O įgyvendindami pasirengimo projektus, stipriname Baltijos šalių elektros infrastruktūrą, kuri atveria galimybes generacijos iš atsinaujinančių išteklių plėtrai“, – pranešime cituojamas Rokas Masiulis, „Litgrid“ vadovas.
Be to, palyginti su prieš dvejus metus „Litgrid“ parengtu elektros tinklų plėtros planu, prognozuojama žymiai spartesnis atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) ir kaupimo įrenginių diegimas.
„Paskutiniame plėtros plane, pagal tuo metu turėtus duomenis iki 2031 m. Lietuvoje prognozuota bendra 7 GW AEI elektrinių ir 200 MW kaupimo įrenginių galia. Šių metų plane, apklausus gamintojus ir įvertinus spartesnį atsinaujinančių išteklių vystymąsi, 2033 m. prognozuojame 12,5 GW atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių ir 1,8 GW kaupimo įrenginių galią. Atsinaujinančių išteklių galią sudarys 5170 MW sausumos vėjo elektrinių, 1.400 MW jūrinio vėjo, 5.600 MW saulės elektrinių ir 325 MW atliekų bei hidroelektrinių įrengtoji galia“, – kalba R. Masiulis.
Jis priduria, jog modeliavimo duomenys indikuoja, kad po dešimties metų mažiausi kainų skirtumai turėtų būti su Latvija (iki 2 Eur/MWh), o didžiausi su Lenkija (iki 20 Eur/MWh).
„Svarbu pažymėti, kad 2033 m. vietinė generacija turėtų būti perteklinė ir užtikrinti 118 proc. Lietuvos elektros suvartojimo, o AEI dalis siekti 110 proc.“, – akcentuoja vadovas.
Dešimties metų plano projektams įgyvendinti, skaičiuojama, prireiks apie 2,3 mlrd. Eur investicijų. Didžiausia suma – 1,188 mlrd. Eur – bus skiriama tinklo atstatymo darbams, beveik 415 mln. Eur – strateginiams šalies projektams, maždaug 324 mln. Eur – naujos statybos darbams, 280 mln. Eur – kapitaliniams remontams (technologinių apsaugų ir valdymo įrenginių, oro linijų atramų, pavienių įrenginių keitimui, avariniam rezervui) bei apie 55 mln. Eur fizinės ir informacinės saugos, IT ir inovacijų projektams.
