Kritinė šalies infrastruktūra bus saugoma griežčiau
„Ta pilka zona, kuomet yra įmanomos įvairios hibridinės ir nekonvencinės atakos (...), matome, kad visoje Europoje ir specialiosios tarnybos, ir infrastruktūra yra ruošiama tokiems dalykams. Mes žengiame koja kojon su laiku: matome, kas vyksta Ukrainoje ir rugpjūčio pradžioje turėsime labai konkretų planą“, – žadėjo Dainius Kreivys, energetikos ministras.
Naujuose planuose turėtų būti numatyta, jog daugiau valstybei ir regionui svarbios energetinės infrastruktūros saugos Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai.
„Reikšmingai stiprės (energetikos infrastruktūros apsauga – VŽ), nes mes kalbame ne tik apie papildomus žmones, bet ir įrangą, kuri yra esminė. Ne tik kalbame apie antidroninius kupolus, bet ir apie kinetinius dalykus. Ir pajėgumai, ir įrangos lygis kriziniu atveju turi būti visai kitas“, – teigė D. Kreivys.
„Tų objektų (kuriuos saugos VST – VŽ), tikėtina, kad padaugės, nes poreikis yra tikrai didelis“, – sakė Vitalijus Dmitrijevas, vidaus reikalų viceministras.
D. Kreivys, V. Dmitrijevas bei krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas antradienį lankėsi prie Alytaus esančiame viename svarbiausių šalies energetinės infrastruktūros objektų, kurį sudaro „Litpol Link“ keitiklio stotis, transformatorių pastotė bei „Energy Cells“ baterijų parkas.
Šį, kaip ir kai kuriuos kitus svarbius šalies energetikos objektus, dabar saugo privati saugos tarnyba.
„Jis (objektas Alytuje – VŽ) vienas tų, kur visada buvo indikuojama, kad saugoti poreikis tikrai yra. Šiandien mes (VST – VŽ) tai atliekame reagavimo būdu, ir žinoma pati bendrovė („Litgrid“ – VŽ) rūpinasi jo apsauga, bet VST pareigūnai nuolat čia nebudi“, – sakė V. Dmitrijevas.
Jo teigimu, stiprinant kritinės energetinės infrastruktūros apsaugą, pirmiausia reikėtų pradėti nuo sinchronizacijai su Vakarų Europa svarbių objektų – transformatorių pastočių ir baterijų parkų.
R. Masiulis: matysime visai kitą vaizdą
Rokas Masiulis, „Litgrid“ vadovas, teigė, kad artimiausiais metais šalies energetikos objektų apsauga labai keisis.
„Mes dirbame ties įvairiomis fizinėmis apsaugomis, kitais klausimais, kurių negaliu atskleisti. Esame kelio pradžioje, o jo pabaigoje matysime visai kitą vaizdą“, – žurnalistams sakė R. Masiulis.
Krašto apsaugos ministro L. Kasčiūno teigimu, būtina galvoti apie kritinės infrastruktūros apsaugą ne tik karo metu, bet ir esant krizinėms situacijoms, sukeltoms hibridinių provokacijų.
„Turime idėjų, dabar dėliojamės planą ir vasaros viduryje–pabaigoje planą, paremtą aiškiais resursais, pristatysime visai visuomenei“, – sakė L. Kasčiūnas.
Jo teigimu, iki rugpjūčio pradžios Energetikos, Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijos „nusibraižys visą piešinį“, kaip dar stipriau saugoti kritinę šalies infrastruktūrą.
„Radioelektroninė kova, antridroninės priemonės, dronų kinetinis naikinimas ir kiti svarbūs aspektai. Nusibraižysime, paskaičiuosime, pažiūrėsime, kiek yra svarbių objektų, pažiūrėsime, kiek gali prisidėti krašto apsauga, kiek gali prisidėti pačios įmonės, kurios investuoja į tokias sistemas“, – sakė L. Kasčiūnas.
Vis dėlto „Litgrid“ vadovas R. Masiulis patvirtino, kad nesulaukus tinkamų tiekėjų pasiūlymų buvo nutrauktas pernai rugpjūtį kartu su „Amber Grid“ paskelbtas dronų aptikimo ir neutralizavimo sistemų, kurios turėjo būti įrengtos 19 svarbiausių šalies energetikos objektų, pirkimas.
Pasak R. Masiulio, dabar ieškoma naujų būdų įsigyti šias sistemas, svarstoma skelbti ir naują konkursą.
„Norime išmokti pamokas, kodėl nebuvo gerų pasiūlymų, tada žiūrėsime. Galbūt bendradarbiausime su kitomis institucijomis“, – teigė R. Masiulis.
VST trūksta resursų
Energetikos ministro D. Kreivio teigimu, šiuo metu šalies energetikos objektai saugomi nevienodai.
„Tam ir yra rengiamas planas, kad galbūt kai kur reikia nuimti, kai kur sumažinti, kai kur sustiprinti, kai kur iš esmės pertvarkyti (apsaugą – VŽ) tiek su didesniu resursu, tiek su žymiai didesne įranga“, – teigė ministras.
„Turime visą eilę objektų ir šiandien VST saugomų. Manome, kad šios tarnybos funkcijas reikėtų praplėsti, ją žymiai geriau ekipuoti, kad ji būtų pasiruošusi spręsti situacijas, kurios atsitiktų esant krizinei situacijai“, – kalbėjo D. Kreivys.
Pasak D. Kreivio, rudenį taip pat turėtų būti parengtas naujas kritinės infrastruktūros apsaugos įstatymas – į objektų apsaugos stiprinimą pirmiausia turės investuoti už juos atsakingos įmonės.
Anot ministro, šiuo metu Lietuvoje yra 10 energetikos infrastruktūros objektų, svarbių šalies bei viso Baltijos regiono energetiniam saugumui, iš jų 4 – „absoliučiai kritiškai svarbūs visai sistemai, be kurių visas valstybės ekonominis, socialinis ir miestų gyvenimas sustotų“.
Pasak V. Dmitrijevo, dabar VST saugo apie 10 šaliai svarbių kritinės infrastruktūros objektų, iš kurių trys – energetikos: Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) terminalas, Ignalinos atominė elektrinė ir „KN Energies“ valdomas Subačiaus naftos terminalas.
Viceministro teigimu, už objektų apsaugą krizinės situacijos metu atsakingai VST trūksta resursų – pareigūnų bei priemonių.
VERSLO TRIBŪNA
Lietuvoje verda diskusijos dėl valstybės planų išpirkti likusias „Ignitis grupės“ akcijas ir grįžti prie visiško valstybės valdymo. Koks tai procesas, ką tai reiškia valstybei ir akcininkams, „Verslo tribūnoje“ aiškina advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, VU ES energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.
Klaipėdoje veikianti „Švyturys Brewery“ alaus darykla nuo šiol visą savo veiklai reikalingą elektros energiją užtikrins iš Radviliškio rajone esančios vėjo jėgainės, priklausančios bendrovei „Saulė vėjas“. Pagal sutartį jėgainė daryklai tieks 554 MWh žaliosios energijos – metinius poreikius atitinkantį kiekį. Šis žingsnis leis iki minimumo sumažinti anglies dvideginio emisijas ir dar labiau sustiprinti tvarios gamybos principus.
Besibaigiant dosniems valstybiniams įsipareigojimams supirkti žaliąją energiją, gamintojai dairosi vertę kuriančių elektros supirkimo kontraktų. Turintiems saulės elektrines ryškėja ir dar viena dilema: kaip išlaikyti pelningą veiklą, supirkimo kainoms vis dažniau balansuojant ant nulinės ar net neigiamos ribos.
Netrukus rugsėjis – mėnuo, kai komerciniai dujų vartotojai turi pranešti dujų tiekėjui savo didžiausią planuojamą suvartoti dienos dujų kiekį. To nepadarius arba suprognozavus netiksliai, gresia ženkliai permokėti, perspėja energetikos bendrovės „Enefit“ ekspertai.
„Pareigūnų parengimas užima apie 9 mėnesius. Papildomai skirti beveik dvi dešimtis pareigūnų mes galime iš dabartinių resursų, bet tada kažkur, matyt, reikia perskirstyti arba mažinti. Be naujų pareigūnų parengimo tai padaryti yra gana sudėtinga“, – teigė V. Dmitrijevas.
Energetinės infrastruktūros apsauga itin aktuali tapo po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m.
Pernai spalį įvyko incidentas „Balticconector“ dujotiekyje tarp Suomijos ir Estijos, o 2022 m. trys iš keturių „Nord Stream“ dujotiekių Baltijos jūroje apgadinti per povandeninius sprogimus.
D. Kreivys anksčiau yra užsiminęs apie pastaraisiais metais sulaikytus asmenis su rusiškomis pavardėmis, kurie fotografavo strateginius šalies energetikos objektus, taip pat, anot jo, būta bandymų su dronais įskristi į Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalo zoną.
