„Litgrid“: karščiai elektros kainų nepaveikė

Nepaisant aukštos temperatūros, vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje birželio 24–30 d., palyginti su ankstesne savaite, išliko stabili – augo 1% iki 96 Eur už megavatvalandę (MWh).

Latvijoje ir Estijoje vidutinė kaina buvo tokia pat, kaip ir Lietuvoje, pirmadienį pranešė „Litgrid“.

„Nepaisant aukštų temperatūrų ir įvykių elektros rinkoje, praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje išliko stabili. Nors dėl karščių ir poreikio vėsintis elektros paklausa auga, tačiau praėjusią savaitę elektros suvartojimas nežymiai sumažėjo“, – pranešime sakė laikinai einantis „Litgrid“ Strategijos departamento vadovo pareigas Ramūnas Bikulčius.

Anot jo, elektros suvartojimas sumažėjo dėl nedarbo dienos birželio 24 d. – jos suvartota 12% mažiau nei ankstesnę savaitę – 213 gigavatvalandžių (GWh).

R. Bikulčiaus teigimu, dėl aukštos oro temperatūros nuo 500 megavatų (MW) iki įprastų 700 MW buvo ribojamas „NordBalt“ jungties su Švedija pralaidumas.

„Mažesnį importą kompensavo vietinės šiluminės jėgainės, kurios kartu su saulės ir vėjo jėgainėmis pagamino daugiau nei du trečdalius viso Lietuvos suvartojimo“, – sakė R. Bikulčius.

Jo teigimu, praėjusią savaitę dėl techninės klaidos Centrinės Europos elektros rinkos operatoriaus EPEX sistemoje atsiskyrė Europos elektros rinkos, todėl Baltijos ir Šiaurės šalims prekyba dieną prieš nebuvo galima.

„Baltijos šalyse šis įvykis pasekmių neturėjo ir kaina išliko stabili. Tačiau šis incidentas lėmė aukštas trečiadienio elektros kainas Vokietijoje“, – komentavo R. Bikulčius

Vietos elektrinės užtikrino 69% šalies suvartojimo. Iš viso šalyje buvo pagaminta 148 GWh elektros – 2% mažiau nei prieš savaitę.

Daugiausiai elektros pagamino saulės elektrinės – jų gamyba augo 23%, iki 60 GWh, vėjo jėgainių mažėjo 22%, iki 33 GWh, hidroelektrinių – augo 17%, iki 16 GWh, šiluminių elektrinių – krito 9%, iki 27 GWh, o kitos elektrinės pagamino 12 GWh.

Saulės jėgainės praėjusią savaitę pagamino 40% visos Lietuvos energijos, vėjo jėgainės – 22%, hidroelektrinės – 11%, šiluminės elektrinės – 18%, o kitos – 8%.

37% šalies elektros poreikio buvo importuota – importo apimtys mažėjo 15%, iki 118 GWh: 82% importuota iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 16% – iš Lenkijos, 2% – iš Latvijos.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 46%, iki 30 GWh: 63% eksporto nukreipta į Latviją, o likę 37% – į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

1 Komentaras